Penktą kartą jaukino žodį, paukštį, debesį ir paminėjo 70-metį

Bibliotekos vadovė Dalia Užpelkienė pasitinka svečius iš nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos: generalinį direktorių Renaldą Gudauską (dešinėje), šios bibliotekos Strateginių projektų plėtros skyriaus vedėją Eugenijų Stratilatovą (kairėje) ir Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininkę Aliną Jaskūnienę.

Po trejų metų pertraukos į Šilutę vėl sugrįžo „literatūrinis ruduo“. Sugrįžo bibliotekai minint solidžią 70 metų veiklos sukaktį. Šis „literatūrinio rudens“ renginys „Prisijaukinkim žodį, paukštį, debesį…“ organizuotas jau penktą kartą.

Gimtadienio šventė
„Literatūrinis rudens“ susitikimai sutapo su gražia bibliotekos švente „Laiko, žmogaus, ir žodžio sąskambiai…“. Ruošdamiesi šventei bibliotekininkai nesitikėjo, kad sulauks tiek daug bičiulių, bendraminčių, garbių svečių. Saulėtą ketvirtadienio pavakarę juos visus pakvietė į šventiškai puošnų bibliotekos vasaros kiemelį. Čia veikė ekspozicija „Metų ritme: biblioteka, bendruomenė, bibliotekininkas“.
Bibliotekininkų pasveikinti atskubėjo iš visų Lietuvos kampelių. Pasveikindama visus svečius D. Užpelkienė sakė, kad draugystė yra tvari, o be draugų bibliotekininkai pasijustų lyg dykroje: „Kiekvienas iš jūsų kuriate mažytę, bet jaukią bendruomenę“.
Pasveikinimą atsiuntė šalies Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Jį perskaitė šventės vedėjas Marijus Budraitis. Bibliotekininkus sveikino Šilutės r. Savivaldybės vadovai, Seimo narys Artūras Skardžius, Kultūros ministerijos atstovai, kolegos bibliotekininkai iš Vilniaus, aplinkinių rajonų, kolegos iš Latvijos, kultūros darbuotojai, rajono verslininkai, partneriai, draugai.
Po nuoširdžių sveikinimų vyko TV žaidimas „TAIP. NE“. Prie baltojo ir juodojo stalų žaisti buvo pakviestos dvi komandos, kuriose žiniomis apie biblioteką stebino šilutiškiai ir svečiai. Prizų laimėjo ir žiūrovai. Žaidimo metu netrūko įtampos ir azarto.
Po žaidimo skanauta torto su užrašu „TAIP. NE“. Gimtadienio šventėje vaišintasi ir čia pat ant iešmo Arūno Dikšo iškepto avino mėsa.

Žaidimo „TAIP. NE“ komandos.

Literatūrinis derlius
Penktadienį F. Bajoraičio viešosios bibliotekos skaitykloje rinkosi literatūrinio rudens konkurso „Prisijaukinkim žodį, paukštį, debesį…“ dalyviai. Vertinimo komisijos pirmininkė humanitarinių mokslų daktarė, kraštietė Alma Lapinskienė apibendrino komisijos darbą ir aptarė per trejus metus subrandinto literatūrinio derliaus rezultatus.
Per trejus metus kraštiečių kūrybos aruodas pasipildė bemaž 100 knygų, ketvirtadaliu daugiau nei 2012-aisiais. Iš šio aruodo komisija atrinko ir vertino 65 knygas, grožinius ir humanitarinius kūrinius.
Kraštiečiai pateikė įvairių žanrų kūrinių. Daugiausia – poezijos. Iš 14 poezijos knygų – 5 perpus su proza. Prozos knygų 9, iš jų 4 kartu su poezija. Vertimų mažiau – vienas romanas ir dvi knygos vaikams. Padaugėjo literatūros vaikams – 14 knygų ir viena debiutinė „Lietuvių vaikų pasakų“ knygoje. Gausu memuaristikos ir publicistikos – 11 knygų ir viena publikacija poezijos knygoje. Mokslinės humanitarikos 4 leidiniai, vizualinės raiškos – 8. Atskirą grupę sudaro 7 kraštotyros leidiniai.

Literatūrinio rudens konkurso laureatė Edita Barauskienė.

Vertinimo komisijos pirmininkė Alma Lapinskienė padarė konkurso dalyvių kūrybos apžvalgą. Iškilmingai paskelbti nominacijų nugalėtojai.
Atskirose nominacijose specialiaisiais prizais ir diplomais bei gėlėmis buvo apdovanoti šie konkurso dalyviai: „Ištikimybės Šilutės ir jos krašto tematikai“ nominacija už knygą „Macikai: sugrįžimas atminties takais“ įteikta žurnalistui Stasiui Mėlinauskui; „Mokslo populiarinimo“ nominacijoje už istorinę apybraižą „Švėkšnos „Saulė“ pagerbtas Petras Čeliauskas; „Memuaristikos“ nominacija už leidinius „Dainininko likimas. Tonius“ ir „Gyvenimas, nutekėjęs kaip upė“– pedagogei literatei Daliai Žibaitienei; „Kūrinių vaikams ir jaunimui“ nominacija už 5 knygeles vaikams – Sigitui Stoškui, „Vizualinės raiškos“ nominacija už iliustracijas autorinei knygai „Žaliosios istorijos“– Giedrei Bulotaitei, „Literatūrinio rudens staigmena“ už išleistą knyga „Laiškai mokytojui“ nominuotas Šilutės Hermano Zudermano literatūrinės kraštotyros klubas; „Mokslinės literatūros“ nominacija už parengtą knygą „Du laiškai“ paskirta prof. Dainorai Pociūtei, „Poezijos“ nominacija už eilėraščių knygą „Vakaro posmai“ – Algimantui Kiminiui, „Jaunojo kūrėjo“ nominacija už fantastinę apysaką „Mes iš žemės“ – Oskarui Venckui.
2015 metų literatūrinio rudens „Prisijaukinkim žodį, paukštį, debesį…“ laureate pripažinta kraštietė rašytoja pedagogė Edita Barauskienė už istorinį, biografinį romaną „Tolminkiemio sodininkas“.
Kūrėjui svarbiau procesas
Ketvirtadienio popietę bibliotekos palėpės patalpose buvo atidaryta rašytojo, bibliotekininko, Klaipėdos Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos direktoriaus Juozo Šikšnelio mažosios plastikos darbų paroda „Baibokai ir jų lazdos“.

„Baibokai ir jų lazdos“ autorius Juozas Šikšnelis

„Tai mano praėjusio gyvenimo etapas“, – kuklinosi parodos autorius J. Šikšnelis, labiau žinomas kaip detektyvų meistras. Parodos lankytojams jis atskleidė savo jaunystės dienų pomėgį drožinėti iš medžio, skaptuoti iš akmens įvairias mistines skulptūras.
Humoro jausmo nestokojantis dzūkas, gimęs ir augęs Šventubrėje, ne vieną gyvenimo dešimtmetį yra susiejęs su Klaipėda. Juozas Šikšnelis yra žinomas romanų, detektyvinių apysakų, novelių ir vienaveiksmių pjesių autorius. Ne vieną savo rašto darbą pasirašo Raido Dubrės slapyvardžiu. Parodos autorius atviravo, kad jo giminėje nėra menininkų, o jam pačiam mokykloje nesisekę paišyti. Jo mokytoja buvusi gamta. Pamatęs akmenį ar medžio gabalą, pirmiausia jame ieško gamtos užuomazgų, ik tada tęsia savo darbą. Ar pavyksta? Tegul sprendžia žiūrovas, mat autoriui už galutinį rezultatą yra svarbiau kūrybos procesas.
Drožėjas šmaikštavo planavęs kiekvienam šalies elgetai padaryti po lazdą. Lazdų su mistiniais veidais sukūręs apie 500. Didelė dalis darbų jau išdalinta, o ne didelė dalis dar yra saugoma bibliotekos rūsyje. Darbai yra apkeliavę daugybę parodų.

Laima PUTRIUVIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Kaip išsirinkti dyzelinių automobilių servisą?

Šiandien daugelis žmonių neįsivaizduoja gyvenimo be automobilių. Gyvenimas be jų būtų sunkus ir sugaištume daug laiko keliaudami iš vietos į vietą. Tačiau dyzelinis automobilis reikalauja daug priežiūros, o įvairūs gedimai nėra išimtis. Turbūt lengviausias būdas patikimai ir greitai pataisyti vieną ar kitą transporto priemonės gedimą yra kreiptis į remonto centrą. Savaime suprantama, kad kai kurias problemas galima išspręsti patiems, tačiau tikrai ne kiekvienas turi tokių gabumų. Išsirinkti autoservisą gali būti sunku, ypač jei planuojate naudotis šiomis paslaugomis pirmą kartą. Reikia

Piniginę perkeliame į telefoną. Kaip išsaugoti mokėjimo korteles išmaniuosiuose?

Piniginė – jau atgyvena, nes daugumą kortelių galite saugoti tiesiog savo telefone. Vos keliais mygtukų paspaudimais atsiskaitysite už pirkinius tiek prekybos centre ar restorane, tiek ir internete. Kaip išsaugoti korteles savo išmaniuosiuose įrenginiuose, pasakoja „Bitės Profai“. „Pamažu visas reikalingas korteles – tiek mokėjimo, tiek nuolaidų – galėsime išsaugoti išmaniuosiuose įrenginiuose. Įkėlus korteles į skaitmeninę piniginę „Google Pay“ ar „Apple Pay“ visas jas rasite vienoje vietoje. Perkant tereiks keliais mygtuko paspaudimais „įjungti“ ją savo telefono ekrane ir pridėjus telefoną prie bekontakčio

Paminklų kainos. Kodėl pigiai dažniausiai blogai?

Geros kokybės paminklai tarnauja kelis šimtus metų ir net jiems praėjus vis dar mena čia amžinojo poilsio atgulusio žmogaus vardą. Žinoma, tikrai ne visi paminklai, kurių siūlo rinka, yra tokie geri. Dažniausiai glumina paminklų kainos, kurios taip pat lyginamos su daug klausimų keliančia kokybe. Ar tikrai brangiau yra geriau ir kodėl kinta kaina? Akmuo – viskas Kaina pirmiausia kinta nuo medžiagos, kuri yra naudojama paminklo gamyboje. Kiek daugiau kainuoja granitas, tačiau jis tarnauja labai daug metų, nereikalauja jokios priežiūros ir

Kviečia nauja paroda „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje: Šilutė“

Rugsėjo 21 d. Vilniaus universiteto biblioteka Šilutės rajono savivaldybės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje pristatys rankraščių ir senųjų spaudinių parodą „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje: Šilutė“. Renginio metu bus parodyti Lietuvos istorijai ir kultūrai reikšmingi dokumentai, tarp kurių ir šaltiniai, susiję su Šilutės miesto ir krašto praeitimi. Paroda „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje: Šilutė“ veiks nuo 13 iki 16 val. Parodos atidarymo renginio pradžia – 15 val. Šis Šilutei skirtas renginys – Vilniaus universiteto bibliotekos nuo 2015 metų tęsiamo projekto „Lietuva Vilniaus universiteto

Taip pat skaitykite