Pašto ženklas Vytauto Didžiojo universiteto šimtmečiui paminėti

Lietuvos paštas išleido Giedrės Jaronytės kurtą pašto ženklą „Vytauto Didžiojo universitetui – 100 metų“. Pašto ženklo kaina 0,95 Eur, tiražas – 40 tūkst. vnt.

 

Pirmasis nepriklausomas universitetas Lietuvoje

Pašto ženklas, skirtas VDU šimtmečiui, vaizduojamas ne atsitiktinai – tai vienas didžiausių universitetų šalyje, savo veikla svarbus nuo pat pirmų įkūrimo dienų.

Universiteto istorijos pradžia laikomi 1922 metai, kai, reorganizavus iki tol Kaune veikusius Aukštuosius kursus, buvo įkurtas universitetas. Antrajame pagal dydį Lietuvos mieste Kaune, kuris 1919–1939 m. buvo Lietuvos laikinąja sostine, įkurtas universitetas buvo vienintelė tuo metu lietuviška aukštoji mokykla, tapusi gyvybiškai svarbiu šalies kultūros, mokslo bei modernios, laisvos intelektualios minties židiniu.

1930 m., minint kunigaikščio Vytauto Didžiojo 500 metų mirties sukaktį, Lietuvos universitetui Kaune buvo suteiktas Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) vardas.

1950 m. sovietų valdžiai universitetą uždarius, VDU akademinė tradicija buvo plėtojama išeivijoje, o 1989 m. bendromis Lietuvos ir diasporos mokslininkų pastangomis Vytauto Didžiojo universitetas buvo atkurtas. 2019 metais susijungus Vytauto Didžiojo, Lietuvos edukologijos ir Aleksandro Stulginskio universitetams, įsteigiant VDU Švietimo ir Žemės ūkio akademijas, universitetas tapo plačiausios aprėpties Lietuvoje – jame veikia net 11 fakultetų. VDU patenka tarp 3 proc. geriausių pasaulio universitetų.

Vasario 16 d. minint šimto metų Lietuvos universiteto įsteigimo Kaune sukaktį, Seimas 2022-uosius paskelbė Lietuvos universitetų metais.

 

Autorė sukūrė ne vieną pašto ženklą

Prieš metus Lietuvos paštas išleido pirmąjį Giedrės Jaronytės pašto ženklą, kuris buvo skirtas pirmajam Lietuvos Respublikos valstybės archyvo 100-mečiui paminėti. Pašto ženklo kūrybinis procesas buvo įdomus ir naudingas, todėl G. Jaronytė nusprendė pabandyti ir vėl. Anot G. Jaronytės,  mažai kam žinomas faktas, kad tarpukario Lietuvoje pašto ženklus kūrė įžymiausi Lietuvos menininkai: A. Varnas, A. Žmuidzinavičius, A. Galdikas, V. Dobužinskis, P. Galaunė, P. Rimša, D. Tarabildienė ir daugelis kitų.

„Tai išties svarbi detalė, nes ir meninė išliekamoji pašto ženklų vertė yra didelė. Šiuolaikiniai pašto ženklai tarsi maži simboliai, primenantys mums, kas svarbu. Manau, į vieną paveikslą sudėję kelias dešimtis ženklų gautume apčiuopiamą įspūdį apie mūsų šalį, kultūrą ir žmones. Pašto ženklai, keliaudami po pasaulį, ir neša šią žinią“, – nuomone apie pašto ženklų vertę dalijasi G. Jaronytė.

Per metus AB Lietuvos paštas išleidžia 20–25 pašto ženklus. Lietuvos paštas turi plačiausią ir tankiausią pašto paslaugų teikimo vietų tinklą šalyje. Bendrovė teikia pašto, logistikos ir finansinio tarpininkavimo paslaugas.

post.lt inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Menininkė unikaliai pavaizdavo internetą 

Žinoma menininkė Jolita Vaitkutė trimis meniniais kūriniai pavaizdavo internetą – naudodama namuose randamus daiktus ji įkūnijo su kokiomis savybėmis jai siejasi naujos kartos 5G internetas. Neįprasta, nauja forma lietuvių kūrėja perteikė namų interneto greitį ir stabilumą. „Užduotis pavaizduoti internetą buvo sunki. Juk internetas mums – būtinas, tačiau jo apčiuopti ar pamatyti negalime. Dažnai internetą priimame kaip duotybę – kad jis tiesiog yra. Visgi jam dingus vos akimirkai, iškart jo pasigendame. Kurdama ieškojau formų kaip perteikti svarbiausias interneto savybes – tam

Sekmadienį – į muziejų nemokamai

2023-aisiais, kaip ir ankstesniais metais, Kultūros ministerijai pavaldūs muziejai kiekvieną paskutinį mėnesio sekmadienį kviečia lankytojus apžiūrėti savo nuolatines ekspozicijas nemokamai. Lankytojų taip pat lauks Kernavės archeologinės vietovės muziejus. Pirmoji tokia proga – jau šį sekmadienį, sausio 29 d. „2022 metais nemokamo muziejų lankymo paskutinį kiekvieno mėnesio sekmadienį galimybe pasinaudojo 336 251 lankytojas. Tai gerokai daugiau nei 2021-aisiais ir 2020-aisiais, kai lankytojų skaičius svyravo apie 200 tūkst. kasmet. Tiesa, reikia atsižvelgti į tai, kad tai buvo vadinamieji pandeminiai metai ir dėl

Dėl potvynio kai kuriuose valstybinės reikšmės keliuose draudžiamas eismas

Dėl spartaus vandens lygio kilimo Lietuvos vakarinėje dalyje daugėja apsemtų valstybinės reikšmės kelių. Potvynio metu pablogėja ne tik kelio dangos konstrukcija, bet ir kyla pavojus patiems eismo dalyviams. Būtent todėl šiuo metu maždaug 37-38 km valstybinės reikšmės rajoninių kelių ruožuose dėl apsėmimo yra ribojamas eismas. Vieni kelių ruožai yra pravažiuojami, kituose eismas draudžiamas. Dėl padidėjusio vandens kiekio Lietuvos vakarinėje dalyje apsemti 16 valstybinės reikšmės rajoninių kelių ruožai, kuriais draudžiamas eismas. Didžiausias – 60 centimetrų  – vandens gylis nustatytas rajoniniame kelyje

Projektų valdymo programos

Projektų valdymo programomis valdomi tam tikro proceso rinkiniai, kuriais siekiama didesnio masto efektyvumo. Projektų valdymas apima atskirų užduočių koordinavimą, o programos valdymas yra susijusių sugrupuotų projektų koordinavimas. Projektai sujungiami į programą, kai tokio rinkinio valdymo nauda yra didesnė atskirų vienetų valdymą. Susijusi sąvoka yra projektų portfelio valdymas – metodas, skirtas organizacijoms valdyti ir įvertinti daugybę projektų sugrupuojant juos į strateginius portfelius. Tada analizuojamas portfelių bendras efektyvumas, jų įvertinimai lyginami su faktinėmis išlaidomis, ar jie atitinka didesnius strateginius organizacijos tikslus. Taigi,

Taip pat skaitykite