Paparčio žiedo paieškos ant Rambyno kalno

Kupinos tradicijų, Joninių šventės papročių ir Vydūno dvasios – tokios Joninės, minint 150-ąsias Vydūno gimimo metines, mus pasitiko ant Rambyno kalno.  Birželio 23-iosios vakarą prasidėjusios paparčio žiedo paieškos baigėsi tik auštant Joninių rytui… 

Prieš šventės pradžią, buvo pagerbtas Vydūno atminimas. Savivaldybės politikai, kultūros žmonės ir Vydūno idėjų ir jo vardo puoselėtojai rinkosi Bitėnų kapinaitėse, kur amžinąjį poilsį surado Vydūno palaikai.

Tradiciškai iškilminga šventės pradžios ceremonija vyko prie Rambyno kalno aukuro. Susirinkusiuosius teatralizuotu preliudu „Vydūno šviesoje“ žavėjo Klaipėdos universiteto Menų akademijos katedros studentai, kuriems vadovauja profesorius Valentinas Masalskis. Šventės vedėjai Svetlana Jašinskienė ir Eugenijus Šaltis žodį suteikė Pagėgių savivaldybės merui Virginijui Komskiui, Martyno Jankaus muziejaus direktorei Liudvikai Burdžiuvienei ir Vydūno draugijos steigėjui daktarui  Vaclovui Bagdonavičiui. Pastarasis neslėpė džiaugsmo, kad šie metai yra paskelbti Vydūno metais, o senosios Joninių tradicijos mūsų krašte gyvuoja iki pat šių dienų.

Garbė įžiebti Rambyno kalno aukuro ugnį buvo suteikta minėtajam Vaclovui Bagdonavičiui, prie jo prisijungė Klaipėdos Vydūno vidurinės mokyklos jaunimo mišraus choro vadovė Ingrida Bertulienė, Šilutės Vydūno gimnazijos direktorė Marina Stirbienė, Kintų Vydūno kultūros centro muziejininkė  Reda Cirtautienė, buvusi Pagėgių viešosios bibliotekos vadovė Elena Stankevičienė ir Pagėgių Vydūno viešosios bibliotekos direktorė Milda Jašinskaitė–Jasevičienė.

„Amžinojoje Rambyno kalno knygoje“ pasirašo dr. Vaclovas Bagdonavičius.

Iškilmingai buvo pristatyta „Amžinoji Rambyno kalno knyga“, kurioje savo įrašus paliko kviestiniai šventės svečiai.

Po iškilmingos atidarymo ceremonijos šventės dalyviai ir svečiai pro stebuklingus Joninių vartus patraukė klausytis chorų koncerto. Būtent chorų giesmės  Vydūno laikų Joninėse ant Rambyno kalno būdavo vienas svarbiausių akcentų. Chorai dainavo ir atskirai, ir bendrai. Žiūrovai galėjo išgirsti ne tik Pagėgių krašto choristų balsus, tačiau ir svečių iš Klaipėdos, Palangos bei Kretingos. Tautos giesmes „Lietuva brangi“ ir  „Lietuviais esame mes gimę“ visi šventės dalyviai kartu traukė atsistoję.

Padėkota chorų vadovams.

Gera pajusti Vydūno laikų dvasią ir žmonių vienybę. Visų chorų vadovus padėkos raštais ir ąžuolų vainikais pagerbė Pagėgių savivaldybės meras V. Komskis.

Kai didingų chorų dainų ir giesmių besiklausantys žiūrovai praalko, savo vaišingumą demonstravo Pagėgių krašto bendruomenių atstovai, atžingsniavę nešini naminiais sūriais. Kiekvienas sūris suslėgtas pagal  savitą receptą, turintis savo istoriją… Bendruomenių pirmininkai šiais skanėstais vaišino visus susirinkusius ant Rambyno kalno.

Bendruomenių  atstovai vaišino sūriais.

Pasistiprinus atėjo metas šokiams ir dainoms prie Joninių laužo. Čia šventinę dvasią palaikė folkloro kolektyvai iš Pagėgių, Šakių, Bikavėnų, Šilutės. Žmonės aktyviai pritarė ansamblių dainoriams, mielai sukosi šokių aplinkui laužą sūkuryje. Jaunosios vaidilutės dar ir Joninių burtų pamokė. Sutemus vaidilutės leidosi nuo aukštojo Rambyno prie Nemuno, ten iš žolynų vainikus pynė ir paleido didžiąja upe pasroviui…

Atkakliausieji paparčio žiedo ieškotojai leidosi eitynių raganų takais, kol pasiekė Martyno Jankaus muziejų. Ten jų laukė žolelių sveikatingumo procedūros, Kauno muzikos ansamblio „Ainiai“ ir Deivido Norvilo muzikinė komedija „Ar Amerika pirtyje?“,  naktišokiai su modernaus folkloro grupe „Aisva“. Visos Joninių linksmybės truko, kol saulė užtekėjo…

Šventėje teko sutikti nemažai svečių, kurie Jonines ant Rambyno kalno šventė pirmą kartą. Jie žavėjosi, kad mūsų krašte puoselėjamos senosios tradicijos, gerbiamas Vydūno atminimas. Daugelis jų pažadėjo atvykti  Joninių naktį ant Rambyno kalno ir kitąmet.

Dominykas Norkus, autoriaus nuotr.

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Kokį butą pirkti – naujos ar senos statybos name?

Ieškote buto? Pirmas kriterijus, kurį reikia apgalvoti, ar planuojate pirkti butą naujos statybos name, ar senos. Ar geriau sumokėti kiek mažiau, tačiau pirkti butą, kuris stovi sename (net ir renovuotame) name, ar naujos statybos? Juk dažnai sumokėjus kiek daugiau – investicija gana greitai atsiperka. Jeigu Jus domina butai Klaipėda – remkitės apačioje pateiktu gidu, kuris galbūt padės Jums greičiau apsispręsti dėl tinkamo pasirinkimo. Buto būklė Sutvarkyti vidaus apdailą pagal poreikius galima bet kada, tačiau kalbant apie buto būklę reikia įvertinti

Valstybės dienai – Kintų muzikos festivalio pradžia

Po ilgo ir niūraus periodo visada ateina šviesa. Kintų muzikos festivalis, stipriai redaguotas dėl karantino, vis dėlto paskelbs gyvenimo džiugesio šventę Valstybės dienos proga. „Ir visos sutemos tebūnie šviesios“ – žodžiai iš Vaclovo Augustino koncertinės programos, atliekamos choro „Jauna muzika“, tapo viso festivalio devizu. Suvieniję jėgas su Šilutės kultūros ir pramogų centru, šiemet pakviesime klausytojus jautriai muzikai Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčioje liepos 6 d. 19 val. Prieš koncertą – 17 val. atsinaujinusioje po remonto Kintų meno rezidencijoje maloniai pakviesime neabejingus

Naujasis Telšių vyskupas – Algirdas Jurevičius

Birželio 29 d., pirmadienį, šv. Petro ir Pauliaus iškilmės dieną, Telšių katedroje įvyko naujojo vyskupo Algirdo Jurevičiaus ingresas – iškilminga pareigų ėjimo pradžia. Popiežius Pranciškus A. Jurevičių Telšių vyskupu paskyrė birželio 1 d. Pareigas jis perėmė iš Kęstučio Kėvalo, neseniai pradėjusio eiti Kauno arkivyskupo metropolito pareigas. Laiškas Birželio 22 d. paskelbtas A. Jurevičiaus laiškas: „Brangūs Telšių vyskupijos dvasininkai, pašvęstojo gyvenimo atstovai bei pasauliečiai, Dievo valia ir popiežiaus Pranciškaus skyrimu netrukus pradėsiu eiti Telšių vyskupijos ganytojo pareigas. Suprantu Jūsų liūdesį išleidžiant

Politikos katilas vėl kunkuliuoja…

Birželio 26 d. „Pamario“ laikraščio numeryje išspausdintas rašinys „Vaikų gyvenimas tarsi skervėjyje…“ informavo, kad nuo kitų metų Lietuvoje nebebus vaikų globos namų, juos pakeičia bendruomeniniai vaikų namai, kai gyvenama po 8 šeimynose. Gal ir gerai, kai po vienu valdišku stogu nebūna kelių dešimčių globotinių. Tad nelieka ir Saugų vaikų globos namų. Ir Šilutės rajone mažėja globojamų vaikų, jų šeimynų, dvi gyvena sodybose Šilutėje, 1 – Švėkšnoje ir tik viena belikusi Saugų vaikų globos namuose. Tad valdžia sumažino ir vaikus globojančių