Paparčio žiedo paieškos ant Rambyno kalno

Kupinos tradicijų, Joninių šventės papročių ir Vydūno dvasios – tokios Joninės, minint 150-ąsias Vydūno gimimo metines, mus pasitiko ant Rambyno kalno.  Birželio 23-iosios vakarą prasidėjusios paparčio žiedo paieškos baigėsi tik auštant Joninių rytui… 

Prieš šventės pradžią, buvo pagerbtas Vydūno atminimas. Savivaldybės politikai, kultūros žmonės ir Vydūno idėjų ir jo vardo puoselėtojai rinkosi Bitėnų kapinaitėse, kur amžinąjį poilsį surado Vydūno palaikai.

Tradiciškai iškilminga šventės pradžios ceremonija vyko prie Rambyno kalno aukuro. Susirinkusiuosius teatralizuotu preliudu „Vydūno šviesoje“ žavėjo Klaipėdos universiteto Menų akademijos katedros studentai, kuriems vadovauja profesorius Valentinas Masalskis. Šventės vedėjai Svetlana Jašinskienė ir Eugenijus Šaltis žodį suteikė Pagėgių savivaldybės merui Virginijui Komskiui, Martyno Jankaus muziejaus direktorei Liudvikai Burdžiuvienei ir Vydūno draugijos steigėjui daktarui  Vaclovui Bagdonavičiui. Pastarasis neslėpė džiaugsmo, kad šie metai yra paskelbti Vydūno metais, o senosios Joninių tradicijos mūsų krašte gyvuoja iki pat šių dienų.

Garbė įžiebti Rambyno kalno aukuro ugnį buvo suteikta minėtajam Vaclovui Bagdonavičiui, prie jo prisijungė Klaipėdos Vydūno vidurinės mokyklos jaunimo mišraus choro vadovė Ingrida Bertulienė, Šilutės Vydūno gimnazijos direktorė Marina Stirbienė, Kintų Vydūno kultūros centro muziejininkė  Reda Cirtautienė, buvusi Pagėgių viešosios bibliotekos vadovė Elena Stankevičienė ir Pagėgių Vydūno viešosios bibliotekos direktorė Milda Jašinskaitė–Jasevičienė.

„Amžinojoje Rambyno kalno knygoje“ pasirašo dr. Vaclovas Bagdonavičius.

Iškilmingai buvo pristatyta „Amžinoji Rambyno kalno knyga“, kurioje savo įrašus paliko kviestiniai šventės svečiai.

Po iškilmingos atidarymo ceremonijos šventės dalyviai ir svečiai pro stebuklingus Joninių vartus patraukė klausytis chorų koncerto. Būtent chorų giesmės  Vydūno laikų Joninėse ant Rambyno kalno būdavo vienas svarbiausių akcentų. Chorai dainavo ir atskirai, ir bendrai. Žiūrovai galėjo išgirsti ne tik Pagėgių krašto choristų balsus, tačiau ir svečių iš Klaipėdos, Palangos bei Kretingos. Tautos giesmes „Lietuva brangi“ ir  „Lietuviais esame mes gimę“ visi šventės dalyviai kartu traukė atsistoję.

Padėkota chorų vadovams.

Gera pajusti Vydūno laikų dvasią ir žmonių vienybę. Visų chorų vadovus padėkos raštais ir ąžuolų vainikais pagerbė Pagėgių savivaldybės meras V. Komskis.

Kai didingų chorų dainų ir giesmių besiklausantys žiūrovai praalko, savo vaišingumą demonstravo Pagėgių krašto bendruomenių atstovai, atžingsniavę nešini naminiais sūriais. Kiekvienas sūris suslėgtas pagal  savitą receptą, turintis savo istoriją… Bendruomenių pirmininkai šiais skanėstais vaišino visus susirinkusius ant Rambyno kalno.

Bendruomenių  atstovai vaišino sūriais.

Pasistiprinus atėjo metas šokiams ir dainoms prie Joninių laužo. Čia šventinę dvasią palaikė folkloro kolektyvai iš Pagėgių, Šakių, Bikavėnų, Šilutės. Žmonės aktyviai pritarė ansamblių dainoriams, mielai sukosi šokių aplinkui laužą sūkuryje. Jaunosios vaidilutės dar ir Joninių burtų pamokė. Sutemus vaidilutės leidosi nuo aukštojo Rambyno prie Nemuno, ten iš žolynų vainikus pynė ir paleido didžiąja upe pasroviui…

Atkakliausieji paparčio žiedo ieškotojai leidosi eitynių raganų takais, kol pasiekė Martyno Jankaus muziejų. Ten jų laukė žolelių sveikatingumo procedūros, Kauno muzikos ansamblio „Ainiai“ ir Deivido Norvilo muzikinė komedija „Ar Amerika pirtyje?“,  naktišokiai su modernaus folkloro grupe „Aisva“. Visos Joninių linksmybės truko, kol saulė užtekėjo…

Šventėje teko sutikti nemažai svečių, kurie Jonines ant Rambyno kalno šventė pirmą kartą. Jie žavėjosi, kad mūsų krašte puoselėjamos senosios tradicijos, gerbiamas Vydūno atminimas. Daugelis jų pažadėjo atvykti  Joninių naktį ant Rambyno kalno ir kitąmet.

Dominykas Norkus, autoriaus nuotr.

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Tapytoja Diana Maldeikytė-Behm kviečia į mįslingą akistatą…

Nuo sausio 8 dienos Šilutės Fridricho  Bajoraičio viešosios bibliotekos parodų salėje veikia tautodailininkės Dianos Maldeikytės-Behm tapybos darbų paroda, spinduliuojanti stipria emocine energija, pritraukiančia žiūrovų žvilgsnį ir dėmesį. Visą 2018 metų gruodžio mėnesį tapytojos Dianos Maldeikytės-Behm paveikslai puošė Kaišiadorių r. kultūros centro parodų salės sienas, kur autorė sulaukė palankaus lankytojų įvertinimo. Šiais metais menininkė yra pakviesta eksponuoti savo darbus keliose Vilniaus ir Kauno meno galerijose, kur šiuo metu vyksta derinimo darbai. Be to, tapytojos nauji darbai keliaus į Klaipėdos r. kultūros

Geriamojo vandens kokybė Pagėgių savivaldybėje

Pagėgių savivaldybės gyventojams ir įmonėms centralizuotai geriamąjį vandenį tiekia UAB „Pagėgių komunalinis ūkis“. Siekdama įvertinti ir kontroliuoti tiekiamo geriamojo vandens kokybę, Pagėgių savivaldybės administracija kreipėsi į UAB „Pagėgių komunalinis ūkis“ dėl viešai tiekiamo vandens kokybės. UAB „Pagėgių komunalinis ūkis“ informavo, kad centralizuotai tiekiamo geriamojo vandens kokybės tyrimai atliekami pagal geriamojo vandens programinės priežiūros planą, kuris yra suderintas su Pagėgių valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba. Pastaruoju metu žiniasklaidoje vis dažniau pasirodo pranešimai apie sunkiuoju metalu – arsenu užterštą vandenį šalies savivaldybėse.

56 proc. gyventojų mano, jog būstas šiais metais brangs

Daugiau nei pusė apklaustųjų mano, kad būstas šiais metais brangs. Dar 26 proc. nesitiki kainos pokyčių ir tik 10 proc. mano, kad būstas pigs, rodo SEB banko užsakymu praeitų metų gruodį atlikta apklausa.  SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas sako, jog gyventojų lūkesčiai dėl būsto brangimo ir toliau yra stabilūs. „Skirtumas tarp galvojančių, kad būstas brangs ir pigs, 2018 metų ketvirtą ketvirtį buvo 46 proc. arba 2 proc. punktais mažesnis negu trečią ketvirtį, bet lygiai toks pat kaip ir prieš metus“,

Vis daugiau lietuvių valgo šviežią žuvį

Pernai lietuviai žuvų produktų valgė mažiau, tačiau vis daugiau jų pradėjo rinktis šviežią žuvį. Kas dvejus metus atliekama Eurobarometro apklausa apie ES žuvų produktų vartotojų įpročius rodo, kad bent kartą per savaitę maitinimo įstaigose ar namuose žuvį valgo 31 proc. Lietuvos gyventojų, o ES vidurkis – 41 proc. Neperkančių žuvies žmonių  mūsų šalyje padaugėjo 7 proc. Populiariausia vieta naujiems, neišbandytiems žuvų produktams paragauti lietuviams yra savo namų virtuvė. Daugiau nei pusė apklaustųjų iš viso nėra valgę žuvininkystės produktų restoranuose ar