Paparčio žiedo paieškos ant Rambyno kalno

Kupinos tradicijų, Joninių šventės papročių ir Vydūno dvasios – tokios Joninės, minint 150-ąsias Vydūno gimimo metines, mus pasitiko ant Rambyno kalno.  Birželio 23-iosios vakarą prasidėjusios paparčio žiedo paieškos baigėsi tik auštant Joninių rytui… 

Prieš šventės pradžią, buvo pagerbtas Vydūno atminimas. Savivaldybės politikai, kultūros žmonės ir Vydūno idėjų ir jo vardo puoselėtojai rinkosi Bitėnų kapinaitėse, kur amžinąjį poilsį surado Vydūno palaikai.

Tradiciškai iškilminga šventės pradžios ceremonija vyko prie Rambyno kalno aukuro. Susirinkusiuosius teatralizuotu preliudu „Vydūno šviesoje“ žavėjo Klaipėdos universiteto Menų akademijos katedros studentai, kuriems vadovauja profesorius Valentinas Masalskis. Šventės vedėjai Svetlana Jašinskienė ir Eugenijus Šaltis žodį suteikė Pagėgių savivaldybės merui Virginijui Komskiui, Martyno Jankaus muziejaus direktorei Liudvikai Burdžiuvienei ir Vydūno draugijos steigėjui daktarui  Vaclovui Bagdonavičiui. Pastarasis neslėpė džiaugsmo, kad šie metai yra paskelbti Vydūno metais, o senosios Joninių tradicijos mūsų krašte gyvuoja iki pat šių dienų.

Garbė įžiebti Rambyno kalno aukuro ugnį buvo suteikta minėtajam Vaclovui Bagdonavičiui, prie jo prisijungė Klaipėdos Vydūno vidurinės mokyklos jaunimo mišraus choro vadovė Ingrida Bertulienė, Šilutės Vydūno gimnazijos direktorė Marina Stirbienė, Kintų Vydūno kultūros centro muziejininkė  Reda Cirtautienė, buvusi Pagėgių viešosios bibliotekos vadovė Elena Stankevičienė ir Pagėgių Vydūno viešosios bibliotekos direktorė Milda Jašinskaitė–Jasevičienė.

„Amžinojoje Rambyno kalno knygoje“ pasirašo dr. Vaclovas Bagdonavičius.

Iškilmingai buvo pristatyta „Amžinoji Rambyno kalno knyga“, kurioje savo įrašus paliko kviestiniai šventės svečiai.

Po iškilmingos atidarymo ceremonijos šventės dalyviai ir svečiai pro stebuklingus Joninių vartus patraukė klausytis chorų koncerto. Būtent chorų giesmės  Vydūno laikų Joninėse ant Rambyno kalno būdavo vienas svarbiausių akcentų. Chorai dainavo ir atskirai, ir bendrai. Žiūrovai galėjo išgirsti ne tik Pagėgių krašto choristų balsus, tačiau ir svečių iš Klaipėdos, Palangos bei Kretingos. Tautos giesmes „Lietuva brangi“ ir  „Lietuviais esame mes gimę“ visi šventės dalyviai kartu traukė atsistoję.

Padėkota chorų vadovams.

Gera pajusti Vydūno laikų dvasią ir žmonių vienybę. Visų chorų vadovus padėkos raštais ir ąžuolų vainikais pagerbė Pagėgių savivaldybės meras V. Komskis.

Kai didingų chorų dainų ir giesmių besiklausantys žiūrovai praalko, savo vaišingumą demonstravo Pagėgių krašto bendruomenių atstovai, atžingsniavę nešini naminiais sūriais. Kiekvienas sūris suslėgtas pagal  savitą receptą, turintis savo istoriją… Bendruomenių pirmininkai šiais skanėstais vaišino visus susirinkusius ant Rambyno kalno.

Bendruomenių  atstovai vaišino sūriais.

Pasistiprinus atėjo metas šokiams ir dainoms prie Joninių laužo. Čia šventinę dvasią palaikė folkloro kolektyvai iš Pagėgių, Šakių, Bikavėnų, Šilutės. Žmonės aktyviai pritarė ansamblių dainoriams, mielai sukosi šokių aplinkui laužą sūkuryje. Jaunosios vaidilutės dar ir Joninių burtų pamokė. Sutemus vaidilutės leidosi nuo aukštojo Rambyno prie Nemuno, ten iš žolynų vainikus pynė ir paleido didžiąja upe pasroviui…

Atkakliausieji paparčio žiedo ieškotojai leidosi eitynių raganų takais, kol pasiekė Martyno Jankaus muziejų. Ten jų laukė žolelių sveikatingumo procedūros, Kauno muzikos ansamblio „Ainiai“ ir Deivido Norvilo muzikinė komedija „Ar Amerika pirtyje?“,  naktišokiai su modernaus folkloro grupe „Aisva“. Visos Joninių linksmybės truko, kol saulė užtekėjo…

Šventėje teko sutikti nemažai svečių, kurie Jonines ant Rambyno kalno šventė pirmą kartą. Jie žavėjosi, kad mūsų krašte puoselėjamos senosios tradicijos, gerbiamas Vydūno atminimas. Daugelis jų pažadėjo atvykti  Joninių naktį ant Rambyno kalno ir kitąmet.

Dominykas Norkus, autoriaus nuotr.

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šiandien pradėjo kirsti Šilutės medžius

Pirmadienį UAB „Šilutės komunalininkas“ pradėjo kirsti abipus centrinės Lietuvininkų gatvės ekspertų pažymėtus apdžiūvusius, ligotus kirstinus medžius. Pasak komunalininkų bendrovės direktoriaus Audriaus Benkunsko, bus nukirstas 121 medis, kuriuos nurodė ekspertė iš Aleksandro Stulginskio universiteto doc. Dr. Lina Straigytė. „Dirba viena brigada. Darbai nebus forsuojami, kad nesitrikdytų eismas centrine Šilutės gatve. Užtruksime gal mėnesį laiko“,  – „Pamariui“ telefonu sakė UAB „Šilutės komunalininkas“ direktorius Audrius Benkunskas. Medžius bus pradėta atsodinti spalio pabaigoje. Tai darys UAB „Klaipėdos želdiniai“. Nukirstų Šilutės medžių mediena vežama į

Susitikimą su Lietuvos žmonėmis popiežius Pranciškus baigė lietuviškai linkėdamas skanių pietų

Kaunas, rugsėjo 23 d. (ELTA). Susitikimą su Lietuvos gyventojais ir atvykusiais į popiežiaus aukojamas sekmadienines Mišias Šventasis Tėvas baigė lietuviškai: „Skanių pietų!” Sekmadienį Kaunas tapo pasaulio Katalikų bažnyčios centru, nes Kristaus vietininku vadinamas popiežius buvo šiame mieste. Popiežiaus aukojamose šv. Mišiose Santakoje dalyvavo per 90 000 žmonių, jas aukojo per 800 kunigų, giedojo 260 choristų. Šv. Mišias Kauno Santakoje koncelebravo vietos vyskupas Lionginas Virbalas, Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininkas arkivyskupas Gintaras Grušas, daugiau kaip 30 vyskupų iš Lietuvos ir užsienio ir

Popiežius Pranciškus: ši tauta turi tvirtą sielą

Kreipdamasis į susirinkusius žmones Daukanto aikštėje, Vilniuje, popiežius Pranciškus sakė, kad nepriklausomybės šimtmetis – proga prisiminti išbandymus ir kančias bei rasti sprendimus šiandienos iššūkiams. „Kiekvienai kartai tenka įsisąmoninti praeities sunkumus bei pasiekimus ir dabartyje pagerbti savo protėvių atminimą. Nežinome, kas bus rytoj, tačiau žinome, kad kiekviena karta privalo puoselėti ją subrandinusią sielą, padėjusią kiekvieną akistatą su skausmu ir neteisybe paversti galimybe“, – sakė Šventasis Tėvas. Jis pabrėžė, kad semdamiesi stiprybės iš praeities lietuviai iš naujo atranda šaknis, dėl kurių esame