Paparčio žiedo paieškos ant Rambyno kalno

Kupinos tradicijų, Joninių šventės papročių ir Vydūno dvasios – tokios Joninės, minint 150-ąsias Vydūno gimimo metines, mus pasitiko ant Rambyno kalno.  Birželio 23-iosios vakarą prasidėjusios paparčio žiedo paieškos baigėsi tik auštant Joninių rytui… 

Prieš šventės pradžią, buvo pagerbtas Vydūno atminimas. Savivaldybės politikai, kultūros žmonės ir Vydūno idėjų ir jo vardo puoselėtojai rinkosi Bitėnų kapinaitėse, kur amžinąjį poilsį surado Vydūno palaikai.

Tradiciškai iškilminga šventės pradžios ceremonija vyko prie Rambyno kalno aukuro. Susirinkusiuosius teatralizuotu preliudu „Vydūno šviesoje“ žavėjo Klaipėdos universiteto Menų akademijos katedros studentai, kuriems vadovauja profesorius Valentinas Masalskis. Šventės vedėjai Svetlana Jašinskienė ir Eugenijus Šaltis žodį suteikė Pagėgių savivaldybės merui Virginijui Komskiui, Martyno Jankaus muziejaus direktorei Liudvikai Burdžiuvienei ir Vydūno draugijos steigėjui daktarui  Vaclovui Bagdonavičiui. Pastarasis neslėpė džiaugsmo, kad šie metai yra paskelbti Vydūno metais, o senosios Joninių tradicijos mūsų krašte gyvuoja iki pat šių dienų.

Garbė įžiebti Rambyno kalno aukuro ugnį buvo suteikta minėtajam Vaclovui Bagdonavičiui, prie jo prisijungė Klaipėdos Vydūno vidurinės mokyklos jaunimo mišraus choro vadovė Ingrida Bertulienė, Šilutės Vydūno gimnazijos direktorė Marina Stirbienė, Kintų Vydūno kultūros centro muziejininkė  Reda Cirtautienė, buvusi Pagėgių viešosios bibliotekos vadovė Elena Stankevičienė ir Pagėgių Vydūno viešosios bibliotekos direktorė Milda Jašinskaitė–Jasevičienė.

„Amžinojoje Rambyno kalno knygoje“ pasirašo dr. Vaclovas Bagdonavičius.

Iškilmingai buvo pristatyta „Amžinoji Rambyno kalno knyga“, kurioje savo įrašus paliko kviestiniai šventės svečiai.

Po iškilmingos atidarymo ceremonijos šventės dalyviai ir svečiai pro stebuklingus Joninių vartus patraukė klausytis chorų koncerto. Būtent chorų giesmės  Vydūno laikų Joninėse ant Rambyno kalno būdavo vienas svarbiausių akcentų. Chorai dainavo ir atskirai, ir bendrai. Žiūrovai galėjo išgirsti ne tik Pagėgių krašto choristų balsus, tačiau ir svečių iš Klaipėdos, Palangos bei Kretingos. Tautos giesmes „Lietuva brangi“ ir  „Lietuviais esame mes gimę“ visi šventės dalyviai kartu traukė atsistoję.

Padėkota chorų vadovams.

Gera pajusti Vydūno laikų dvasią ir žmonių vienybę. Visų chorų vadovus padėkos raštais ir ąžuolų vainikais pagerbė Pagėgių savivaldybės meras V. Komskis.

Kai didingų chorų dainų ir giesmių besiklausantys žiūrovai praalko, savo vaišingumą demonstravo Pagėgių krašto bendruomenių atstovai, atžingsniavę nešini naminiais sūriais. Kiekvienas sūris suslėgtas pagal  savitą receptą, turintis savo istoriją… Bendruomenių pirmininkai šiais skanėstais vaišino visus susirinkusius ant Rambyno kalno.

Bendruomenių  atstovai vaišino sūriais.

Pasistiprinus atėjo metas šokiams ir dainoms prie Joninių laužo. Čia šventinę dvasią palaikė folkloro kolektyvai iš Pagėgių, Šakių, Bikavėnų, Šilutės. Žmonės aktyviai pritarė ansamblių dainoriams, mielai sukosi šokių aplinkui laužą sūkuryje. Jaunosios vaidilutės dar ir Joninių burtų pamokė. Sutemus vaidilutės leidosi nuo aukštojo Rambyno prie Nemuno, ten iš žolynų vainikus pynė ir paleido didžiąja upe pasroviui…

Atkakliausieji paparčio žiedo ieškotojai leidosi eitynių raganų takais, kol pasiekė Martyno Jankaus muziejų. Ten jų laukė žolelių sveikatingumo procedūros, Kauno muzikos ansamblio „Ainiai“ ir Deivido Norvilo muzikinė komedija „Ar Amerika pirtyje?“,  naktišokiai su modernaus folkloro grupe „Aisva“. Visos Joninių linksmybės truko, kol saulė užtekėjo…

Šventėje teko sutikti nemažai svečių, kurie Jonines ant Rambyno kalno šventė pirmą kartą. Jie žavėjosi, kad mūsų krašte puoselėjamos senosios tradicijos, gerbiamas Vydūno atminimas. Daugelis jų pažadėjo atvykti  Joninių naktį ant Rambyno kalno ir kitąmet.

Dominykas Norkus, autoriaus nuotr.

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Garsus fotografas pataria, kaip telefonu padaryti 10 tūkst. eurų vertą nuotrauką

Šimtai „like“ paspaudimų ir susižavėjimu trykštantys komentarai – tokių reakcijų sulaukia kone kiekviena į socialinę erdvę įkelta fotomenininko Ramūno Danisevičiaus nuotrauka. Antakiai pakyla dar aukščiau, kai fotografas pripažįsta kerinčius kadrus padarantis ne profesionalia technika, o paprasčiausiu mobiliuoju telefonu. Nors tarptautiniame fotografijos konkurse „Huawei Next Image“ šiemet dalyvaujantis R. Danisevičius stebuklingo patarimo, kaip savo nuotraukomis pavergti sekėjų širdis neturi, visgi keletą gudrybių išduoda. „Pirmiausia, nereikėtų kalbėti telefonu, – šypteli jis. – Akimirka su mūza gali labai greitai pabėgti“. Svarbi nuotraukų atranka

Per Lietuvą – irkluojama gumine valtele

Pirmadienio vakarą (rugpjūčio 13 d.) Atmatos upės pakrantėje, kur įruošta Rusnės maudykla, iš atplaukusios guminės valtelės, plukdomos baidarės irklu, į krantą išlipo du keliauninkai. Pernai Dailės akademiją baigę Kipras ir Ieva, kelionę Lietuvos upėmis pradėję liepos 11 d. Palūšėje, Ignalinos r., pagaliau pasiekė Pamarį. Rugpjūčio 14 d. šią ilgą savo kelionę jaunieji nuotykių ieškotojai užbaigė Ventės rage. Į Rusnę iš Kintų atvykęs Alfonsas Pekarskas su žmona Danguole atplaukiančiųjų Ievos Tulaitės ir Kipro Černiausko laukė gal tris valandas, vis imdami į

Garsus verslininkas „susirgo“… paukščių fotografavimu

Rusnės bibliotekoje  eksponuojama šilutiškio Stanislovo Liepio fotografijų paroda – keliasdešimt puikios kokybės paukščių fotografijų. Į parodos atidarymą susirinko gana gausus būrys rusniškių. Gal todėl, kad visame Pamario krašte Stanislovą Liepį daugelis pažįsta kaip statybų bendrovės „Stamela“ įkūrėją ir vadovą, o pažintis su jo fotografijomis tik prasideda. <SFS>Pradėdamas renginį F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Rusnės filialo bibliotekininkas Algimantas Čėsna sakė jau seniau žinojęs, kad Stanislovo hobis – gamtos ir paukščių fotografavimas. Neretai šį žmogų matydavo pasienio tarnybos, kur pats tarnavo, užkardoje, kai

Vasaros ir rudens sandūroje Žolinė kviečia susitikti gimines

Rugpjūčio 15-ąją katalikiškas pasaulis švenčia Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų šventę, vadinamą Žoline. Tikintiesiems tai viena didžiausių Mergelės Marijos švenčių – jos paėmimo į dangų prisiminimas, kai bažnyčiose šventinamos gėlės ir žolynai. Padavimas byloja, kad po Išganytojo Motinos mirties apaštalai budėję prie jos kapo Jeruzalėje. Apaštalas Petras patyręs, jog Marija prisikėlė iš numirusiųjų ir Viešpats ją paėmė į dangų. Atidarę karstą, Marijos kūno neberadę – karstas buvęs pilnas nuostabiausių gėlių. Didžiausios Žolinės iškilmės švenčiamos bažnyčiose, kurios turi Švč. Mergelės