Pamario kraštas iš paukščio skrydžio

Nuostabiais Pamario krašto vaizdais, nufotografuotais iš oro džiugina ne tik su savo technika atvykę garsūs sostinės fotografai – šį tą sugebame ir patys. Neseniai švėkšniškis verslininkas ir fotografijos gerbėjas Vytautas Marcinkevičius iš savo „kvadrokopterio“ (nepilotuojamas sraigtasparnis su keturiais sraigtais – red. pastaba) fotografavo Ventės ragą ir Minijos kaimą.

Taip po renovacijos darbų atrodo Ventės ragas.
Vytauto Marcinkevičiaus nuotr.

 

Bepilotę skraidyklę su kamera Vytautas Marcinkevičius turi jau ne pirmus metus. Švėkšną ir jos apylinkes filmavo ir fotografavo jau daug kartų. Įamžinti gražiausius mūsų rajono kampelius prie vandens švėkšniškis rengėsi jau seniai, tačiau tai padaryti nėra taip paprasta. Reikia sulaukti ramaus oro, nes vėjo blaškomą skraidyklę sunkiau valdyti, ir norimo apšvietimo, – kai saulė šviečia nebe taip skaisčiai ir tinkama kryptimi. Gražesnės fotografijos būna, kai dangumi plaukia debesys.
Tokia diena pasitaikė rugsėjo 10-ąją. Iš pradžių buvo numatyta iš paukščio skrydžio nufotografuoti Minijos kaimą, tačiau paaiškėjus, kad bus išeikvotas tik vienas iš dviejų turimų skraidyklės akumuliatorių, V. Marcinkevičius patraukė į Ventės ragą. Paskraidinti kamerą virš labiausiai į vakarus nutolusios Lietuvos dalies masino ir tai, kad visai neseniai baigta rekonstruoti Ventės rago ornitologijos stotį, tad ši vieta tapo dar mielesnė akiai. Jeigu leis orai ir pasienio tarnyba, V. Marcinkevičius šį rudenį tikisi užfiksuoti iš viršaus ir Rusnės vaizdų. Apie jo planus sužinojusi Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė iš anksto paprašė padovanoti keletą nuotraukų.

Švėkšniškis Vytautas Marcinkevičius jau seniai puoselėjo mintį pafotografuoti Pamarį iš paukščio skrydžio.

Vienas skrydis tęsiasi apie 20 minučių. Tiek išlaiko akumuliatorius. Ypač pavojinga skraidyti viršum vandens, nes baterijai išsikrovus, lėktuvėlis pradeda leistis ir iškyla grėsmė prarasti ne vieną šimtą eurų kainuojančią skraidyklę. Skrydžio metu ketursraigtis valdomas specialiu pultu, o jo kameros regimi vaizdai bei telemetriniai duomenys – geografinė padėtis, baterijos įkrovimo likutis – transliuojami į išmaniojo telefono ekraną. Iš telefono valdoma ir pati kamera.
Iš šalies viskas atrodo gana paprasta ir gražu, deja, taip nėra. Ryšys su kamera ir palydovine vietos nustatymo sistema kartais nutrūksta, ypač kai ryškiai šviečia saulė ir padidėja jos skleidžiami elektromagnetiniai trukdžiai. Tuomet skraidyklė tiesiog kybo ore, veltui eikvodama ir taip negausias energijos atsargas. Belieka luktelti, kol vėl atsiras ryšys.
Vytauto Marcinkevičiaus bepilotė skraidyklė „DJI Phantom 2“ nėra nei naujausia, nei tobuliausia, tačiau ir su tokia padarytos nuotraukos bei vaizdo įrašai pakankamai įspūdingi. Ir skirti jie ne vien asmeniniam archyvui. Dalis Pamario vaizdų iš paukščio skrydžio greičiausiai papuoš leidėjo Algimanto Semaškos rengiamą kelionių vadovą po Lietuvą. Leidėjas iš Vilniaus yra išspausdinęs jau ne vieną tokią knygą, kurią turėdamas, be gido, gali aplankyti gražiausias ir įdomiausias Lietuvos vietas ir nemažai apie jas sužinoti.

Vaidotas VILKAS

Taip iš paukščio skrydžio atrodo Minijos kaimas ir jo apylinkės.
Vytauto Marcinkevičiaus nuotr.

Hits: 184

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Mažosios Lietuvos atstovai kreipėsi į Prezidentą dėl krašto heraldikos kūrimo

2021 m. balandžio 16 d. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba oficialiu raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą, prašydama padėti išspręsti nevaisingą diskusiją su Lietuvos heraldikos komisija (LHK), kuri atsisako įteisinti Mažosios Lietuvos vietos žmonių pasirinktą regiono herbo simbolį. Kurti etnografinio Mažosios Lietuvos regiono heraldiką imtasi 2014 metais. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba sukvietė regiono savivaldybių (Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Neringos, Jurbarko, Tauragės rajono, Pagėgių ir Šilutės) kultūrininkus, visuomenininkus, senuosius krašto gyventojus, išeiviją išreikšti nuomonę, koks simbolis geriausiai atspindėtų

Kintų mokykloje istorijos moko dr. Rubenas Bukavickas

Gera žinia Kintų pagrindinės mokyklos bendruomenės vardu interneto svetainėje pasidžiaugė šios mokyklos vadovė Asta Gužauskienė. Istorijos mokytojas Rubenas Bukavickas gavo mokslų daktaro laipsnį. Direktorė Asta Gužauskienė rašo: „Kad darbuotojai kelia kvalifikaciją mokymuose, kursuose, seminaruose, daugumai visuomenės tai yra žinoma ir gana įprasta. Bet priimti sprendimą studijuoti – iššūkis! Kintų mokykloje mėgstami iššūkiai – kasmet studijuoja vidutiniškai po penkis darbuotojus: vieni siekia profesijos ar papildomos profesijos, persikvalifikavimo, kiti – pedagogikos studijų ar net mokslinio laipsnio! Šiuo metu mokykloje dirba 47 darbuotojai,

COVID-19 Šilutės rajone: per parą nustatyti 5 nauji atvejai, sergančiųjų – 398, paskiepyti per 7 tūkst. gyventojų

Praėjusią parą, trečiadienį, Lietuvoje patvirtinta 1344 nauji koronaviruso (COVID-19) atvejai, mirė 14 žmonių, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas. Šilutės rajone – 5 nauji atvejai.  Balandžio 22 d. duomenimis, Šilutės rajone šiuo metu iš viso sergančiųjų koronavirusu – 398 asmenys, o mirusiųjų nuo COVID-19 – 63. Nuo karantino pradžios užsikrėtė 2 797 Šilutės r. savivaldybės gyventojai. Iš jų pasveiko 2 253 asmenys. Žinoma, jog iš viso Šilutės r. savivaldybėje paskiepyti 7 056 asmenys. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 237 950

Balandžio 22-oji – Pasaulinė žemės diena

Pasaulinę Žemės dieną Jungtinės Tautos oficialiai paskelbė 1971 m. Žemės dienai buvo pasirinktas pavasario lygiadienis – laikas, kai dienos ir nakties ilgumas tampa vienodas visuose Žemės rutulio taškuose. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, Žemės dienos iniciatorius John McConnell kreipėsi į mūsų tautą, ragindamas tapti Žemės globėjais, o pavasario ekvinokciją, kuri skirtingose planetos vietose yra kovo 20-21 d., minėti kaip Pasaulinę žemės dieną. Atsiliepiant į šį kreipimąsi, Lietuvos Respublikos Atkūriamasis Seimas (tuometinė Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba) 1992 m. Žemės dieną oficialiai įteisino ir

Taip pat skaitykite