„Pamario“ interviu: „Ką jums reiškia būti lietuviu?“

 

 

 

Antanas Krušnauskas šilutiškis, buvęs Šilutės miesto meras:

– Lietuvai teko nueiti sunkų kelią, kad ji išsikovotų tai, ką dabar turime. Žmonės aukojo savo gyvybes, patyrė daug sunkumų. Tačiau apsižvalgykime – mes žengiame pirmyn. Prisiminus ir palyginus su tuo, kas buvo Lietuvoje ir ką išgyveno žmonės per visus šiuos ilgus metus, viskas sėkmingai eina į gerą.

Aš labai didžiuojuosi būdamas lietuviu. Sunku atsakyti keliais žodžiais… Tai reiškia gilų jausmą savo kraštui, Tėvynei ir jos žmonėms. Man sunku ir įsivaizduoti, kad galėtų būti kitaip. Toks gyvūnėlis, kaip bitė myli savo namus, šeimą ir yra pasiryžusi dėl to aukoti savo gyvybę. Žmogus juk sąmoningas, tai kaip jis gali nemylėti savo krašto ar netrokšti jam gėrio! Manyje daug šito jausmo.

 Fridricho Bajoraičio viešosios bibliotekos Informacijos skyriaus vyr. bibliotekininkė Dalia Vasiliauskytė:

– Aš gimiau ir užaugau Lietuvoje. Man labai svarbūs žmonės, draugai ir bendraminčiai gyvena Lietuvoje, Šilutėje. Aš džiaugiuosi, kad galiu kalbėti ir rašyti lietuviškai, išėjusi į gatvę su bet kuriuo praeiviu galiu kalbėtis savo kalba. Man tai labai svarbu, nes ne kartą svečiavausi užsienyje. Ten pasijunti svetimas, o tai slegia…

Man garbė būti lietuve, nes galiu laisvai reikšti savo nuomonę ir dirbti. Lietuvoje yra visos galimybės tobulėti. Turiu darbą, šeimą, todėl šio krašto neketinu palikti. Aš siekiau, kad galėčiau gyventi ir kurtis čia. Lietuvoje baigiau mokslus ir darbo ieškojau būtent čia, o ne kur nors svetur. Nors ir buvo galimybių išvykti, aš nusprendžiau savo ateitį kurti šioje valstybėje –savo krašte, kuriame miela, malonu gyventi ir gera.

Šilutės ligoninės vyr. gydytojas Darius Steponkus:

– Man Lietuva kaip žmogui davė daug. Pirmiausia, galiu kalbėti lietuviškai, galiu gimtąja kalba bendrauti su savo šeima. Gyvenu šalyje, kurioje nėra nei stichinių nelaimių, nei kokių didelių neramumų. Taip pat džiaugiuosi, kad Lietuva man suteikė galimybę būti gydytoju ir savo Tėvynėje dirbti mėgstamą darbą.

Gydytojas dermatologas Leonas Balčėnas:

– Kaip ir daugelis lietuvių, aš didžiuojuosi savo tauta ir valstybe. Aš didžiuojuosi būdamas lietuvis, nors gyventi gimtojoje šalyje galėtų būti ir geriau… Ankščiau, mano studijų metais, jaunimui po mokslų sąlygos kurtis buvo geresnės, dabar sunkiau. Suprantama, ir sunkiai besiverčiantys mano kartos žmonės niekur nebenubėgs. Tiesa, aš ir nebėgčiau…

žiaugiuosi, jog esu Lietuvos žemaitis.

Šilutės ligoninės kolektyvas ir Vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos tarnybos komanda (Laura Kuliešienė – pirma iš kairės) kūrybingai ir su šypsenomis laukia Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio. Skyriuose pražydo trispalvės, o širdyse – džiaugiasi būdami lietuviais.

Kineziterapeutė Laura Kuliešienė:

– Myliu Lietuvą, nes čia gimiau, gyvenu ir turiu nuostabią šeimą. Lietuvoje gyvena mane mylintys žmonės, kuriuos aš taip pat labai myliu. Aš turiu širdžiai mielą darbą ir nuostabius kolegas. Lietuvoje, kaip niekur kitur, puiki gamta – jūra, marios, ežerai, miškai… Didžiuojuosi, jog kalbu lietuviškai. Mūsų kalba – viena seniausių pasaulyje, todėl turime ją gerbti ir ja didžiuotis.

Tekstų tvarkybos operatorė Asta Chockevičiūtė:

– Šiandien būti lietuviu reiškia gebėjimą, savo širdyje jausti bei puoselėti lietuviškumą. Jį galime suprasti kaip iš kartos į kartą perduodamą bruožą, kurį puoselėdami visada jausime pagarbą ir meilę tėvynei. Aš didžiuojuosi, kad esu lietuvė.

Kalbino Viktorija Skutulienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Vietinės bitės Lietuvoje gali išnykti

Lietuvos mokslininkai vos prieš kelerius metus atrado vietines – lietuviškas – bites, tačiau šiandien joms gresia išnykti. Todėl svarstoma jas saugoti valstybės kontroliuojamuose selekciniuose branduoliuose. Apie tai, kas ir kaip galėtų tapti tokiais selekciniais branduoliais, kas galėtų parengti vietinių bičių išsaugojimo programą, Žemės ūkio ministerijos atstovai Marcinkonyse diskutavo su Dzūkijos Nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos vadovybe ir mokslininkais. Mokslininkai ištyrė, kad kai kuriuose tradiciškai bitininkaujančiuose bitynuose dar yra apie 45 proc. išlikusių motininių linijų, priklausančių vietinio medunešės

Šokių grupės „Juknaičiai“ sėkmė konkurse „Pora už poros“

Dvi dienas Prienuose vyko konkursinio festivalio „Pora už poros“ nacionalinis turas. Smagiame, spalvingame renginyje laureato vardą pelnyti siekė per šešiasdešimt liaudiškų šokių grupių iš visos šalies ir lietuvių bendruomenių Seinuose bei Punske (Lenkija) šokių kolektyvai.  Konkurse dalyvavo ir Šilutės rajono vyresnio amžiaus žmonių liaudiškų šokių grupė „Juknaičiai“, pasirodymas sulaukė pripažinimo ir gero įvertinimo. Šis konkursas vyksta kas ketveri metai. Juknaitiškių kolektyvas šiame konkurse dalyvauja nuo pat 1997 metų. Nuolatos pelnydavo prizines vietas, o 2001 ir 2005 metais tapo laureatais. Sėkmė

Žemės ūkis: paverskite savo darbą ekologiškesniu su nauja elektronine įranga

Šalies ūkininkai nėjo ilgą kelią tobulindami ūkininkavimą, ieškodami ekologiškų sprendimų ir geros įrangos. Pagrindinė ir sunkiausia užduotis – palengvinti ūkininkavimą ir ekonomiškiau dirbti.  Šią tinkamo ūkininkavimo užduotį puikiai vykdo UAB „Audrokesta“. Įmonės būstinė yra Šakiuose, su atsarginių detalių parduotuve, eksponuojama nauja ir sena žemės ūkio technika, naujausios gręžimo mašinos, purkštuvai, žemės dirbimo mašinos ir kt. Teikiamos ir logistikos paslaugos. UAB „Audrokesta“ atidarė atsarginių detalių parduotuvę Šiauliuose ir turi tolesnių plėtros planų-su filialais kituose regionuose. UAB „Audrokesta“ taip pat yra vienintelis

Kryžius primins KGB nukankintas aukas

Vakar (spalio 24 d.) Vilkyškiuose, Šv. Onos bažnyčioje, šv. Mišias aukojo Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius. Po pamaldų šventoriuje buvo pašventintas 8 metrų aukščio ąžuolinis kryžius, skirtas šios bažnyčios rūsiuose sovietinių KGB smogikų nukankintoms aukoms atminti.  Aukštąjį kryžių sumeistravo Plungės krašto kryždirbys Antanas Vaškys, gyvenantis Plokščių kaime. Tinklaraščiui bernardinai.lt jis pasakęs: „Aš darau taip, kaip mūsų patriarchas Svirskis įvedė madą, kai kryžius, koplytstulpis ir skulptūra drožiami iš to paties medžio gabalo. Dauguma meistrų jau dirbame tokiu principu. Nes ir darbai dabar

Taip pat skaitykite