„Pamario“ interviu: „Ką jums reiškia būti lietuviu?“

 

 

 

Antanas Krušnauskas šilutiškis, buvęs Šilutės miesto meras:

– Lietuvai teko nueiti sunkų kelią, kad ji išsikovotų tai, ką dabar turime. Žmonės aukojo savo gyvybes, patyrė daug sunkumų. Tačiau apsižvalgykime – mes žengiame pirmyn. Prisiminus ir palyginus su tuo, kas buvo Lietuvoje ir ką išgyveno žmonės per visus šiuos ilgus metus, viskas sėkmingai eina į gerą.

Aš labai didžiuojuosi būdamas lietuviu. Sunku atsakyti keliais žodžiais… Tai reiškia gilų jausmą savo kraštui, Tėvynei ir jos žmonėms. Man sunku ir įsivaizduoti, kad galėtų būti kitaip. Toks gyvūnėlis, kaip bitė myli savo namus, šeimą ir yra pasiryžusi dėl to aukoti savo gyvybę. Žmogus juk sąmoningas, tai kaip jis gali nemylėti savo krašto ar netrokšti jam gėrio! Manyje daug šito jausmo.

 Fridricho Bajoraičio viešosios bibliotekos Informacijos skyriaus vyr. bibliotekininkė Dalia Vasiliauskytė:

– Aš gimiau ir užaugau Lietuvoje. Man labai svarbūs žmonės, draugai ir bendraminčiai gyvena Lietuvoje, Šilutėje. Aš džiaugiuosi, kad galiu kalbėti ir rašyti lietuviškai, išėjusi į gatvę su bet kuriuo praeiviu galiu kalbėtis savo kalba. Man tai labai svarbu, nes ne kartą svečiavausi užsienyje. Ten pasijunti svetimas, o tai slegia…

Man garbė būti lietuve, nes galiu laisvai reikšti savo nuomonę ir dirbti. Lietuvoje yra visos galimybės tobulėti. Turiu darbą, šeimą, todėl šio krašto neketinu palikti. Aš siekiau, kad galėčiau gyventi ir kurtis čia. Lietuvoje baigiau mokslus ir darbo ieškojau būtent čia, o ne kur nors svetur. Nors ir buvo galimybių išvykti, aš nusprendžiau savo ateitį kurti šioje valstybėje –savo krašte, kuriame miela, malonu gyventi ir gera.

Šilutės ligoninės vyr. gydytojas Darius Steponkus:

– Man Lietuva kaip žmogui davė daug. Pirmiausia, galiu kalbėti lietuviškai, galiu gimtąja kalba bendrauti su savo šeima. Gyvenu šalyje, kurioje nėra nei stichinių nelaimių, nei kokių didelių neramumų. Taip pat džiaugiuosi, kad Lietuva man suteikė galimybę būti gydytoju ir savo Tėvynėje dirbti mėgstamą darbą.

Gydytojas dermatologas Leonas Balčėnas:

– Kaip ir daugelis lietuvių, aš didžiuojuosi savo tauta ir valstybe. Aš didžiuojuosi būdamas lietuvis, nors gyventi gimtojoje šalyje galėtų būti ir geriau… Ankščiau, mano studijų metais, jaunimui po mokslų sąlygos kurtis buvo geresnės, dabar sunkiau. Suprantama, ir sunkiai besiverčiantys mano kartos žmonės niekur nebenubėgs. Tiesa, aš ir nebėgčiau…

žiaugiuosi, jog esu Lietuvos žemaitis.

Šilutės ligoninės kolektyvas ir Vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos tarnybos komanda (Laura Kuliešienė – pirma iš kairės) kūrybingai ir su šypsenomis laukia Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio. Skyriuose pražydo trispalvės, o širdyse – džiaugiasi būdami lietuviais.

Kineziterapeutė Laura Kuliešienė:

– Myliu Lietuvą, nes čia gimiau, gyvenu ir turiu nuostabią šeimą. Lietuvoje gyvena mane mylintys žmonės, kuriuos aš taip pat labai myliu. Aš turiu širdžiai mielą darbą ir nuostabius kolegas. Lietuvoje, kaip niekur kitur, puiki gamta – jūra, marios, ežerai, miškai… Didžiuojuosi, jog kalbu lietuviškai. Mūsų kalba – viena seniausių pasaulyje, todėl turime ją gerbti ir ja didžiuotis.

Tekstų tvarkybos operatorė Asta Chockevičiūtė:

– Šiandien būti lietuviu reiškia gebėjimą, savo širdyje jausti bei puoselėti lietuviškumą. Jį galime suprasti kaip iš kartos į kartą perduodamą bruožą, kurį puoselėdami visada jausime pagarbą ir meilę tėvynei. Aš didžiuojuosi, kad esu lietuvė.

Kalbino Viktorija Skutulienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja reikalavimai maisto produktų kilmės nurodymui ant pakuočių

Nuo trečiadienio įsigalioja reikalavimai, įpareigojantys maisto produktų gamintojus ir pardavėjus nurodyti ne tik maisto produkto, bet ir jo gamybai panaudotų žaliavų kilmės šalį, praneša Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). Pranešama, kad šie reikalavimai įsigalioja visoje Europos Sąjungoje. Iki šiol detalesnę informaciją apie žaliavų kilmę buvo privaloma nurodyti prekiaujant tik nedaugeliu maisto produktų – tai mėsa (jautiena, naminių paukščių mėsa, kiauliena, aviena, ožkiena), šviežiais vaisiais ir daržovėmis, alyvuogių aliejumi, medumi, vynu ar ekologiškais produktais. Iš parduotuvių lentynų maisto produktai su

Per parą tyrimų apimtys Klaipėdoje ženkliai išaugs

2020 m. balandžio 1 d. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje sumontavus neatlygintinai gautą automatizuotą laboratorinę įrangą, Vakarų Lietuvos regiono žmonėms atliekamų tyrimų apimtys ženkliai išaugs. Darbui su šia modernia įranga planuojama įsigyti ir 30 tūkst. specialių jai pritaikytų reagentų. Numatoma, kad įranga bus artimiausiu metu – kelių dienų bėgyje.  Sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo Aurelijaus Verygos teigimu, toks sprendimas priimtas, siekiant taupyti laiką, reikalingą koronaviruso testams atlikti, taip pat tausojant Klaipėdos universitetinės ligoninės laboratorijoje specialistų pajėgas.

Grožio puoselėjimas namuose karantino metu

Lietuva jau kuris laikas gyvena kitokiu, neįprastu ritmu nei iki šiol. Karantinas paveikė daugelį verslų. Tarp jų ir grožio salonų veiklą. Dalis grožio meistrų dirba nelegaliai, savo namuose, taip pažeidinėdami įstatymą. Tačiau tikrai saugančios savo ir kitų sveikatą sustabdė visus darbus, atšaukė vizitus ir t. t. Tad kaip puoselėti grožį namuose karantino metu, kuomet grožio įstaigos stabdo veiklą? Grikiai grožiui Sužinojus apie artėjantį koronavirusą, lietuviai kaip pakvaišę ėmė pirkti įvairias kruopas, tarp jų ir grikius. Nors visi žinome, kad košes

Šilokarčemos dvaro savininkas Hugo Šojus

Šiemet sukanka 175 metai nuo valdininko, dvarininko, aktyvaus visuomenininko ir kultūrininko Hugo Šojaus gimimo. Žmogaus, kuris buvo savo krašto, dabartinio Šilutės miesto mecenatas ir filantropas. Ant dvarininko padovanotų žemių iki pat šių dienų stovi svarbūs instituciniai miesto pastatai.  Šojų šeimos istorija   Hugo Šojus (Hugo Scheu) gimė 1845 m. balandžio 1 d. Klaipėdoje, pirklio ir laivininko Arnoldo Karlo Šojaus (Arnold Carl Scheu (1811–1886)) ir Rozetės Cygler (Rossete Ziegler (1825–1848)), Klaipėdos malūnininko dukters, šeimoje.   H. Šojus 1875 m. vedė tėvo