„Pamario“ interviu: „Ką jums reiškia būti lietuviu?“

 

 

 

Antanas Krušnauskas šilutiškis, buvęs Šilutės miesto meras:

– Lietuvai teko nueiti sunkų kelią, kad ji išsikovotų tai, ką dabar turime. Žmonės aukojo savo gyvybes, patyrė daug sunkumų. Tačiau apsižvalgykime – mes žengiame pirmyn. Prisiminus ir palyginus su tuo, kas buvo Lietuvoje ir ką išgyveno žmonės per visus šiuos ilgus metus, viskas sėkmingai eina į gerą.

Aš labai didžiuojuosi būdamas lietuviu. Sunku atsakyti keliais žodžiais… Tai reiškia gilų jausmą savo kraštui, Tėvynei ir jos žmonėms. Man sunku ir įsivaizduoti, kad galėtų būti kitaip. Toks gyvūnėlis, kaip bitė myli savo namus, šeimą ir yra pasiryžusi dėl to aukoti savo gyvybę. Žmogus juk sąmoningas, tai kaip jis gali nemylėti savo krašto ar netrokšti jam gėrio! Manyje daug šito jausmo.

 Fridricho Bajoraičio viešosios bibliotekos Informacijos skyriaus vyr. bibliotekininkė Dalia Vasiliauskytė:

– Aš gimiau ir užaugau Lietuvoje. Man labai svarbūs žmonės, draugai ir bendraminčiai gyvena Lietuvoje, Šilutėje. Aš džiaugiuosi, kad galiu kalbėti ir rašyti lietuviškai, išėjusi į gatvę su bet kuriuo praeiviu galiu kalbėtis savo kalba. Man tai labai svarbu, nes ne kartą svečiavausi užsienyje. Ten pasijunti svetimas, o tai slegia…

Man garbė būti lietuve, nes galiu laisvai reikšti savo nuomonę ir dirbti. Lietuvoje yra visos galimybės tobulėti. Turiu darbą, šeimą, todėl šio krašto neketinu palikti. Aš siekiau, kad galėčiau gyventi ir kurtis čia. Lietuvoje baigiau mokslus ir darbo ieškojau būtent čia, o ne kur nors svetur. Nors ir buvo galimybių išvykti, aš nusprendžiau savo ateitį kurti šioje valstybėje –savo krašte, kuriame miela, malonu gyventi ir gera.

Šilutės ligoninės vyr. gydytojas Darius Steponkus:

– Man Lietuva kaip žmogui davė daug. Pirmiausia, galiu kalbėti lietuviškai, galiu gimtąja kalba bendrauti su savo šeima. Gyvenu šalyje, kurioje nėra nei stichinių nelaimių, nei kokių didelių neramumų. Taip pat džiaugiuosi, kad Lietuva man suteikė galimybę būti gydytoju ir savo Tėvynėje dirbti mėgstamą darbą.

Gydytojas dermatologas Leonas Balčėnas:

– Kaip ir daugelis lietuvių, aš didžiuojuosi savo tauta ir valstybe. Aš didžiuojuosi būdamas lietuvis, nors gyventi gimtojoje šalyje galėtų būti ir geriau… Ankščiau, mano studijų metais, jaunimui po mokslų sąlygos kurtis buvo geresnės, dabar sunkiau. Suprantama, ir sunkiai besiverčiantys mano kartos žmonės niekur nebenubėgs. Tiesa, aš ir nebėgčiau…

žiaugiuosi, jog esu Lietuvos žemaitis.

Šilutės ligoninės kolektyvas ir Vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos tarnybos komanda (Laura Kuliešienė – pirma iš kairės) kūrybingai ir su šypsenomis laukia Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio. Skyriuose pražydo trispalvės, o širdyse – džiaugiasi būdami lietuviais.

Kineziterapeutė Laura Kuliešienė:

– Myliu Lietuvą, nes čia gimiau, gyvenu ir turiu nuostabią šeimą. Lietuvoje gyvena mane mylintys žmonės, kuriuos aš taip pat labai myliu. Aš turiu širdžiai mielą darbą ir nuostabius kolegas. Lietuvoje, kaip niekur kitur, puiki gamta – jūra, marios, ežerai, miškai… Didžiuojuosi, jog kalbu lietuviškai. Mūsų kalba – viena seniausių pasaulyje, todėl turime ją gerbti ir ja didžiuotis.

Tekstų tvarkybos operatorė Asta Chockevičiūtė:

– Šiandien būti lietuviu reiškia gebėjimą, savo širdyje jausti bei puoselėti lietuviškumą. Jį galime suprasti kaip iš kartos į kartą perduodamą bruožą, kurį puoselėdami visada jausime pagarbą ir meilę tėvynei. Aš didžiuojuosi, kad esu lietuvė.

Kalbino Viktorija Skutulienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Ar apmokestins automobilių stovėjimą Šilutės centrinėje gatvėje?

Šilutės r. savivaldybės tarybos Ekonomikos ir finansų komitete išklausyta informacija dėl galimybės apmokestinti automobilių stovėjimą Šilutės miesto centrinėse – Lietuvininkų ir Tilžės – gatvėse. Tilžės gatvėje dabar įprasta automobilius statyti abipus gatvės, važiuoti telieka siauroku gatvės viduriu. Kad miesto centras užkimštas stovinčiais automobiliais, jau niekas neneigia. Ką daryti? Posėdyje paminėta, kad automobilių stovėjimo aikštelės yra šalia Šilutės kultūros ir pramogų centro pastato, Šilutės H. Šojaus muziejaus, tačiau centrinėje Lietuvininkų gatvėje jų nuolatos pristatyta tiek, kiek tik telpa. Yra aikštelės netoli

„Atsiverkime: pasaulio grožis – mūsų sieloje“

Tokiais žodžiais lapkričio 22 d. prasidėjo Šilutės trečiojo amžiaus universiteto renginys, kuriame dalyvavo psichologė Rūta Gagienė, architektė, fotografė, dailininkė ir muzikantė Tatjana Petravičienė. Savo pirmosios poezijos knygos eilėmis pasidalijo Irena Šeputienė, padedama TAU literatų būrelio narių. Suaugusiųjų mokymo centro direktoriaus pavaduotoja Daiva Būdvytienė papasakojo apie suaugusiųjų mokymosi savaitės „Mokymosi pasaulis laukia. Keliaukime“ renginius. Veikė I. Šeputienės knygų ir T. Petravičienės pieštų fraktalų parodėlės. Renginio vedėja Aldona Sapronaitienė, priminusi Vydūno žodžius „Tik kuriantis žmogus yra gražus“, pirmiausia pakvietė kalbėti psichologę Rūtą

„Žvaigždūnės“ sėkmė

Dešimtąjį kartą Klaipėdoje lapkričio 21–23 d. vyko vienas didžiausių Baltijos šalyse tarptautinis įvairių šokių stilių (gatvės, šiuolaikinio, pop, baleto ir šou) atlikėjų čempionatas Lietuvos taurei laimėti („Lithuanian Cup 2019“). Pirmąją vietą pop stiliaus suaugusiųjų šokėjų kategorijoje laimėjo „Žvaigždūnės“ šokių klubo grupė „Mensa“. Grupė „Šaula“ jaunimo kategorijoje pelnė trečią vietą. Šokėjai buvo apdovanoti taurėmis, diplomais ir medaliais. Šiame šokių čempionate nėra jokių nominacijų, paguodos prizų, todėl laimėtos pirmoji ir trečioji vietos šilutiškiams suteikė labai daug džiaugsmo. Dalyvauti, varžytis ir laimėti prieš

Šilutės meno mokyklos pūtikai skina laurus

Vilniuje, Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje įvyko trečiasis Nacionalinis varinių pučiamųjų instrumentų solistų konkursas ,,Vario garsai“. Sėkmingai jame pasirodė Šilutės meno mokyklos muzikantai. Pučiamųjų instrumentų mokytojo eksperto Gražvydo Railos klasės trimitininkas Martynas Dirgėla tapo B grupės II vietos laureatu (koncertmeisterė Giedrė Augaitytė). Muzikos, meno mokyklų bei specializuoto muzikinio ugdymo programų konkurso dalyviai skirstomi į keturias amžiaus grupes: A – iki 11 metų, B – 12-13 metų, C- 14-15 metų, D- 16-19 metų. B grupėje, be kitų varinių instrumentų, dalyvavo