Pagėgiuose nauji konteineriai problemos neišsprendė

Pagėgių mieste įrengtos 5 požeminės konteinerių aikštelės, kuriomis gyventojai naudojasi nuo 2019 m. gruodžio mėn. Deja, atsiradus naujiems atliekų konteineriams, atliekų tvarkymo ir rūšiavimo problema vis tiek neišsisprendė. 

Tai patvirtina ir Pagėgių seniūnijos seniūnas Dainius Maciukevičius, kuris gyvena Pagėgiuose, bendrauja su pagėgiškiais, taip pat sulaukia skambučių bei nusiskundimų dėl ne vietoje paliktų šiukšlių ar daiktų.

Problema akivaizdi ir pasivažinėjus po miestą: šalia specialiais ženklais pažymėtų atliekų konteinerių mėtosi šiukšlių maišai, stiklo ar plastmasės liekanos, statybinės medžiagos, naudotos padangos, didžiosios atliekos ir kt. Pagėgių seniūnas patvirtina, kad siekiant estetinio miesto vaizdo, taip pat, norint išvengti nusiskundimų, seniūnijos darbuotojai reguliariai sutvarko prie konteinerių ar kitose miesto vietose paliktas atliekas, tačiau seniūnui ši tema ypač aktuali, todėl kviečia pagėgiškius būti pilietiškais ir atsakingai žiūrėti į šią problemą.

Įrengs dar 20 aikštelių

Pagėgių savivaldybės teritorijoje planuojama įrengti dar 20 antžeminių aikštelių, kuriose bus pastatyti konteineriai plastiko, popieriaus, stiklo, biologiškai skaidžioms atliekoms ir mišrioms komunalinėms atliekoms surinkti.

Taip pat, įvertinus tekstilės atliekų konteinerių poreikį, šalia minėtų konteinerių antžeminėse aikštelėse, bus pastatyti tekstilės konteineriai – vienas Pagėgių mieste ir po vieną kiekvienoje seniūnijoje, o juose surinkta tekstilė bus perdirbama. „Senieji antžeminiai konteineriai palaipsniui bus išvežami iš esamų vietų, nebent bus pageidavimas jas palikti“, teigia UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro (TRAC) Plėtros skyriaus vadovė Edita Vaitkienė.

Požeminiai konteineriai yra didesnės talpos, užima mažiau vietos, yra uždari, taip užkertamas kelias sklisti kvapams, raustis juose ir paskleisti atliekas po aplinką, tikimasi, kad gyventojai tvarkingai naudosis naujaisiais konteineriais, talpins atliekas tik į juos ir nemes atliekų ant žemės šalia jų, taip teršdami aikštelės teritoriją. Aikštelių įrengimas nebus įskaičiuotas į rinkliavos mokestį, nes yra finansuojamas ES lėšomis.

UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras (TRAC) su partneriais – Tauragės regiono savivaldybėmis, tarp jų ir Pagėgių, vykdo projektą ,,Tauragės regiono komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra“, kuris yra finansuojamas Europos Sąjungos (85 proc.) ir partnerių – savivaldybių biudžetų (15 proc.) lėšomis. Projektas įgyvendinamas nuo 2016 m., projekto sutartis pratęsta iki 2020 m. gruodžio 31 d.

Bendra projekto vertė – 2,80 mln. Eur, iš kurių Europos Sąjungos Sanglaudos fondo lėšos sudaro 2,38 mln. Eur (85 proc.), Tauragės regiono savivaldybių biudžetų lėšos – 420 tūkst. Eur (15 proc.), iš kurių Pagėgių savivaldybės dalis – 38 tūkst. Eur.

Didžiųjų atliekų surinkimo aikštelės. UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras eksploatuoja 4 didžiųjų atliekų surinkimo aikšteles (DASA), esančias Tauragės, Jurbarko, Pagėgių ir Šilalės savivaldybėse, kurių paskirtis – iš fizinių ir juridinių asmenų surinkti pavojingas ir nepavojingas atliekas, kurios negali būti pilamos į konteinerius ar paliekamos šalia jų. Pavojingos ir nepavojingos atliekos į didžiųjų atliekų surinkimo aikšteles priimamos nemokamai (tiesa, yra nustatytas metinis atliekų kiekis), tačiau Pagėgiuose (M. Jankaus g. 37, Pagėgiai) esančios Didžiųjų atliekų surinkimo aikštelės darbuotojas teigia, kad Pagėgių miesto gyventojai retai atveža čia daiktus, dažniausi klientai yra iš aplinkinių kaimų.

Pagėgių Didžiųjų atliekų surinkimo aikštelėje taip pat veikia Pakartotiniam daiktų naudojimui skirtas pastatas, kuris yra pastatytas projekto „Tauragės regiono komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra“ lėšomis. Čia gyventojai yra kviečiami pristatyti atsibodusius ar nusidėvėjusius, bet dar tinkamus naudoti didelių gabaritų daiktus (baldus, langus, duris, dviračius, kilimus, automobilines kėdutes, vežimėlius), elektros ir elektronikos prietaisus, drabužius bei tekstilę.

Pagėgių sav. inf. 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Klasmann-Deilmann Šilutė siūlo darbą

www.klasmann-deilmann.com Koncernas KLASMANN-DEILMANN, vienas iš substratų pramonės lyderių, valdantis Lietuvoje keturias įmones  –  Klasmann-Deilmann Šilutė, Klasmann-Deilmann Ežerėlis, Klasmann-Deilmann Laukėsa, Klasmann-Deilmann BioEnergy. Mūsų klientai  –  daugiau, kaip 70 pasaulio šalių pramoniniai daržovių ir augalų augintojai, kuriems mes įsipareigojame tiekti tik aukščiausios kokybės durpių substratus. Kad užtikrintumėm šį pažadą, mes modernizuojame gamybos linijas, atnaujiname techniką bei investuojame į žmones. Šiuo metu sezoniniams darbams kviečiame:    TRAKTORININKUS (-ES); EKSKAVATORININKUS (-ES); Pareigybių grupės bazinis atlyginimas nuo 800€ (neatskaičius mokesčių) ir priedai.   PAGALBINIUS LAUKO

Ką daryti su vakarykštės vakarienės likučiais?

Maisto švaistymas yra viena didžiausių šiuolaikinių vartotojų problemų, o norint jai užkirsti kelią, dažnai užtenka pradėti nuo savo virtuvės. Lietuviško prekybos ženklo „Maxima“ atstovai primena, kad eksperimentavimas su maisto likučiais gali ne tik prisidėti prie globalių problemų sprendimo, bet ir sutaupyti laiko bei išlaidų, planuojant asmeninį savaitės valgiaraštį. Maisto likučių naudojimas – neatrasti skoniai „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė pastebi, kad nuo pirmojo karantino pradžios tautiečiai kardinaliai pakeitė savo pirkimo įpročius. Dauguma pirkėjų, siekdami rečiau lankytis parduotuvėse,

D. Grybauskaitė: vakcinavimo procesas vyksta nevaldomai

Dvi kadencijas šaliai vadovavusi prezidentė Dalia Grybauskaitė sukritikavo valdančiuosius teigdama, kad komunikacija apie vakcinas iš valdžios pusės praktiškai neegzistuoja, o patį vakcinavimo procesą vadina chaotišku. „Komunikacija viešojoje erdvėje, bent jau nacionaliniu lygmeniu, iš valdžios pusės praktiškai neegzistuoja. (…) Supratimo, kad turi būti vaizdinė komunikacija, kad turi būti pastovi žodinė, aiškinamoji komunikacija – to tikrai nematau, ir tai tikrai labai gaila, nes tai atspindi ir patį vakcinavimo procesą, kuris yra gana chaotiškas“, – LRT Televizijos laidoje teigė prezidentė. Anot D. Grybauskaitės,

Ar tikrai Macikų karo belaisvių kapavietės skęsta vandenyje?

Atsakymą į šį klausimą šįryt pateikė Šilutės r. savivaldybės atstovai. Reaguodami į prieš kelias dienas viešumoje skelbiamą informaciją, kad pernai rugsėjį Macikuose perlaidojus 1100 ekshumuotų, neatpažintų, dukart išniekintų Antrojo pasaulinio karo belaisvių palaikų šiuo metu skendi vandenyje… Panašu, kad tai melagiena. Mat Savivaldybės atstovams apsilankius Macikų karo belaisvių kapavietėje situacija nepanaši į viešumoje pateikta informaciją. Kapavietės tvarkingos ir neapsemtos vandens.  Štai nuotraukos: Priminsime, kad pernai, rugsėjo 25 d., Macikų kaime buvo pagerbtas Macikų nacistinės Vokietijos karo belaisvių stovyklos, Sovietų Sąjungos

Taip pat skaitykite