Pagėgiuose įstaigų vadovų ataskaitos pavirto politiniu ginklu

Pagrindinė Pagėgių savivaldybės tarybos posėdžio, kuriame svarstyta beveik keturios dešimtys sprendimų projektų, tema buvo mero ir tarybos bei savivaldybės įstaigų vadovų ataskaitos. Pritardami joms arba ne, politikai galėjo daryti smulkias ir nelabai smulkias šunybes savo oponentams.

Valdančioji Tarybos dauguma porą kartų paliko posėdžių salę, nelikus kvorumo, nutraukdama nepageidautinų Tarybos sprendimų projektų svarstymą.

Kaip pasakėčioje
Gal dar kas atsimena rusišką pasakėčią apie gulbę, lydeką ir vėžį, bandžiusius patempti vežimą. Tik tempė jį kiekvienas savo kryptimi ir tas vežimas liko vietoje. Panaši padėtis susiklostė ir Pagėgių savivaldybės tarybos posėdyje. Čia iš daugumą Taryboje turinčios partijos Tvarka ir teisingumas išstojęs savivaldybės meras Virginijus Komskis tapo atskira jėga ir įsiterpė į tradicinę valdančiosios daugumos ir opozicijos kovą.
Opozicija ir aktyviausiai pasireiškęs jos lyderis, buvęs „darbietis“, o balandžio 13 d. tapęs Liberalų sąjūdžio atstovu ir šios politinės jėgos Pagėgių skyriaus pirmininku, Edgaras Kuturys nepraleido progos pakritikuoti tiek mero, tiek valdančiųjų.
O valdančioji dauguma, akylai stebima salėje sėdėjusio buvusio LR Seimo nario, o dabar Pagėgių savivaldybės verslininkų asociacijos pirmininku tapusio Kęsto Komskio, prireikus „balsavo kojomis“ ir porą kartų paliko posėdžių salę. Nelikus kvorumo, nebelikdavo ir galimybės svarstyti daugumai nepatikusio klausimo…

Pasipiktinęs dėl Tarybos nariams skiriamo trumpo laiko pasisakymams ir klausimams, opozicijos atstovas Edgaras Kuturys paliko Tarybos nario vietą ir paprašė žodžio kaip eilinis posėdžio dalyvis.

Seniai regėtas cirkas
Gal ir ne be reikalo šį balandžio 27 d. vykusį Pagėgių savivaldybės tarybos posėdį ne vienas pavadino seniai beregėtu cirku. Tik bėda, kad nuo tokių politinių žaidimų gali nukentėti nieko bendro su politikų cirku neturintys savivaldybės įmonių ir įstaigų vadovai, kurių veikla buvo vertinama. Panašu, kad politinis vertinimas visiškai nepriklauso nuo jų darbo rezultatų…
Todėl vieniems skambėjo padėkos, o kitų veiklą reikalauta patikrinti papildomu auditu.
Ilgai užsitęsusiam posėdžiui tądien dar labiau trukdė sutrikusi elektroninio balsavimo sistema. Todėl už vienus sprendimo projektus buvo balsuojama rankos pakėlimu, už kitus, kai elektronika vėl atgydavo, – elektroniniu būdu. Gal dėl šių trikdžių oficialūs posėdžio balsavimo rezultatai savivaldybės tinklalapyje nebuvo paskelbti ir praėjus po posėdžio beveik savaitei…
Pliūpsnis klausimų merui
Svarstant Pagėgių mero ir Tarybos ataskaitą, kuri vis dėlto buvo patvirtinta (šioje savivaldybėje ataskaitą Tarybos nariai gali teikti ir atskirai, ir kartu su meru), opozicija ir ypač jos aktyvistas minėtasis E. Kuturys turėjo progos užduoti merui nemažai klausimų, nors pagal reglamentą, laikas klausimams labai ribotas ir klausti buvo galima tik vieną kartą. Jis paprašė mero, kad šis paminėtų nuveiktus darbus.
Kai meras pradėjo kalbėti apie dalyvavimą įvairiose valdymo struktūrose ir bandymus pritraukti apie 3 milijonų vertės investicijas, E. Kuturys paprašė patikslinimo, nes savivaldybėje esama labai paprastų žemiškų problemų, pavyzdžiui, pasigendama sporto salės Vilkyškių gimnazijoje. Meras atsakė, kad Vilkyškių gimnazijos sporto salės statyba, kaip ir keli kiti numatyti finansuoti projektai, buvo išbraukta iš planų tik dabar, pasikeitus LR Seimo daugumai.

Pagėgių savivaldybės verslininkų asociacijos pirmininkas Kęstas Komskis kvietė atsigręžti į verslo poreikius.

Kur investicijos?
Opozicijoje esančios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys Petras Ubartas paminėjo, kad nuo 2004 metų Pagėgiuose neatsirado nė vienos naujos įmonės, kuri galėtų čia investuoti, teiravosi, kodėl taip yra.
Meras V. Komskis aiškino, kad bandyta kurti pramonines zonas, tikintis gerų santykių su kaimynine Rusija ir neplanuojant tokių emigracijos mastų. Deja, dabar investicijos pasuko kitur. Net akcinė bendrovė Vilkyškių pieninė nusprendė daugiau investuoti Tauragėje.
Anot mero, Pagėgių savivaldybės teritorija nėra labai patraukli investicijoms, tuo labiau, kad sunku tikėtis investicijų iš kitur, kai apie savo kraštą nelabai gražiai kalba patys vietiniai verslininkai.
Buvusi „darbietė“, o dabar liberalsąjūdiečiams atstovaujanti Vida Gečienė teiravosi, kas daroma, kad emigracija sumažėtų. Meras apgailestavo, kad kasmet mokyklos praranda po 75-80 vaikų, panaši padėtis esanti visoje Lietuvoje. Pasak savivaldybės vadovo, tuštėja kaimai, nes juose ūkininkai naudoja galingą ir efektyvią techniką, naujas technologijas, taip mažindami darbo rankų poreikį. Žemės ūkio padėtis panaši visoje Europoje. „Ne mero kompetencija yra mažinti emigraciją, tačiau mero kompetencija yra gerinti gyvenimo aplinką. Jūs sakėte, kad nereikia statyti baseino, nereikia kitko. Aš manau, kad reikia. Darykime viską, kad žmonės čia norėtų gyventi“, – kalbėjo Virginijus Komskis.
Kodėl vėluoja statybų leidimai?
Darbo partijos rinkimų sąrašo narys Edvinas Kriščiūnas teiravosi mero, ką reikia daryti, kad Pagėgiuose daugėtų darbo vietų. Pasak mero V. Komskio, reikėtų, kad kuo daugiau prie projektų prisidėtų pati savivaldybė, tačiau jiems įgyvendinti reikia skirti po 15-50 proc. numatomų investicijų. Anot mero, būtų puiku, kad į verslą būtų investuojama ne 10 tūkst. eurų, kaip šiemet, o 100 tūkstančių. Pasiteiravęs, ar žemės ūkis taip pat yra verslas ir gavęs mero patvirtinimą, kad taip, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Remigijus Kelneris sakė, kad Pagėgių savivaldybėje šiam verslui nepadedama. Stringa statybos leidimų išdavimas. Meras pripažino, kad tokia padėtis nėra gera, nors šis priekaištas turėtų būti skirtas ne jam, o savivaldybės administracijai.
Baigdamas meras pridūrė, kad problemų esama daug. Pagal laisvosios rinkos indeksą Pagėgių savivaldybė iš 37 vietos nusirito į 53. Nemažėja gaunančiųjų pašalpas, išlieka toks pat socialinės rizikos šeimų skaičius, būtų gerai su tokiomis šeimomis dirbančius socialinius darbuotojus aprūpinti transportu. Siūlyta pasidžiaugti kultūros įstaigų, pelnančių apdovanojimus, veikla. Nors ne viskas sekasi, kaip norėtųsi, neblogai dirbanti savivaldybės administracija ir jos skyriai, savivaldybės įmonės. Pasak mero, jam svarbiausia ne tai, kaip bus įvertinta jo paties ataskaita, o kaip bus vertinamos įstaigos, per kurių darbo rezultatus labiausiai matoma savivaldybės veikla.
„Manau, šiandien politinių žaidimų bus. Jie prasideda, tai norisi tik jūsų supratimo, bet, matyt, didžioji politika jau verda…“ – artėjant balsavimui sakė meras. Jo kalbą palydėjo opozicijos replikos.

Išėjęs iš partijos Tvarka ir teisingumas, Pagėgių meras tapo atskira politine jėga ir ne visada besulaukia buvusių bendrapartiečių paramos.

Ar bereikia baseino?
E. Kuturys suabejojo, ar verta statyti baseiną dėl statybų darbų ir išlaikymo kaštų. Jam labiau rūpi, kad Pagėgių savivaldybė surinktų kuo daugiau mokesčių ir galėtų pati išsilaikyti nei baseino statybos ir trinkelių takų grindimas… Anot jo, greitai nebeliks nei kam baseine maudytis, nei kam tomis trinkelėmis vaikščioti.
P. Ubartas apgailestavo, kad tenka kalbėti tik apie blogį, tačiau, jo žodžiais, jokios pažangos nesama, o savivaldybė tapusi „vienos partijos prieglauda“. Lietuvos socialdemokratų partijos Pagėgių skyriaus vadovo postą išmainęs į „valstiečio“ mundurą Eugenijus Dargužas replikavo, kad ne Tarybos nariai turi galimybę kalbėti ilgiau, negu pasisakantys ar klausiantys Tarybos nariai. Beje, tokia padėtimi vėliau pasinaudojo E. Kuturys, pasitraukęs nuo posėdžių stalo ir paprašęs žodžio kaip paprastas posėdžio dalyvis…
Verslo vardu
Tarybos posėdyje žodžio paprašė Pagėgių savivaldybės verslininkų asociacijos pirmininkas Kęstas Komskis. Anot jo, reikia džiaugtis, jog Pagėgių savivaldybėje yra apie 1000 ūkininkų ir žemės ūkio sferoje dirba apie 2500-3000 žmonių. Kitokiu verslu užimta tik apie 1500 žmonių. Didžiausius atlyginimus (per 700 eurų) moka „Lumpėnų Rambynas“ ir Vilkyškių pieninė. Net Pagėgių savivaldybės darbuotojai uždirbą mažiau…
Apie baseiną K. Komskis kalbėjo: „Klausiant ar jis reikalingas, taip pat būtų galima klausti, ar reikalinga pati Pagėgių savivaldybė. Baseinas – tai priemonė patraukti jaunas šeimas ir senjorus, tai ir kelios papildomos darbo vietos“. Anot kalbėtojo, labai gaila, kad dabartinė šalies Vyriausybė sustabdė baseino ir Vilkyškių mokyklos sporto salės statybų projektus. Jis kreipėsi į Savivaldybės tarybos opoziciją, kurios bendrapartiečiai dabar yra Seimo valdantieji, prašydamas tarpininkauti dėl Pagėgių palaikymo.
„Gerbiami kolegos, verslas jau kelis metus negauna palaikymo iš savivaldybės. Mokesčiai eilę metų nesikeičia, komunalinių atliekų surinkimo tvarka mums tikrai nepalanki, nes mokesčiai ne mažėja, o didėja. Dėkoju tarybai, kuri skyrė 10 tūkstančių eurų verslui paremti, bet galiu pasakyti, kad Tauragė vienai darbo vietai sukurti skiria 3,5 tūkstančio eurų vienkartinę paramą. Žemės daugiau nesukursime, jos yra tiek, kiek yra. Todėl žemės ūkis nebėra ta grandis, kuri gali plėstis“, – kalbėjo K. Komskis.
Savivaldybės įmonių ataskaitos
Didžiausi nesutarimai prasidėjo, kai imta svarstyti savivaldybės įmonių ataskaitas. Dalies įmonių vadovai tik pastovėjo prie tribūnos, kai kuriems teko išklausyti padėkų. Didžiausios diskusijos kilo, kai ataskaitą teikė UAB Pagėgių komunalinio ūkio vadovas Saugintas Vaičiūnas. Jam priekaištauta, kad nors darbuotojų sumažėjo nuo 38 iki 32, įmonės darbo apimtis dėl naujų technologijų ir funkcijų pasikeitimo, sumažėjo dar labiau. Opozicija teiravosi, kodėl vandens nuostoliai siekia 53 proc. ir kiek išaiškinta nelegalių prisijungimų prie vandens tinklo.
Įmonės vadovas S. Vaičiūnas sakė, kad nustatyti du pažeidėjai, o tokie dideli vandens nuostoliai susidaro dėl menko vartotojų skaičiaus. Anot vadovo, jeigu yra 10 namų, kuriuose sunaudojama po 10 kubinių metrų vandens ir viename iš jų dėl gedimo nuteka 1 kubinis metras, jau susidaro 10 proc. nuostolių.
Daugumos atstovas Kęstutis Komskis siūlė atidėti Pagėgių komunalinio ūkio ataskaitos svarstymą ir surengti auditą. Meras teigė, kad auditui reikia pasiruošti, numatyti lėšų. Iš pradžių surengę pertraukėlę, vėliau valdančiajai Tvarkos ir teisingumo partijai priklausantys Tarybos nariai pareiškė, kad už dabartinę sprendimo projekto „Dėl pritarimo uždarosios akcinės bendrovės ,,Pagėgių komunalinis ūkis“ vadovo 2016 metų veiklos ataskaitos“ redakciją nebalsuos ir išėjo iš salės. Nebelikus kvorumo, neliko ir galimybės toliau svarstyti šią ataskaitą.
Valdančioji dauguma „kojomis balsavo“ dar vieną kartą, kai buvo svarstomos kultūros įstaigų vadovų ataskaitos.
Vaidotas VILKAS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Lietuviškas varškės sūris po pasaulį keliaus pašto ženklais

Lietuvos paštas tęsia pašto ženklų serijos „Kulinarinis paveldas“ leidybą. Šeštadienį, gegužės 20-ąją, apyvartoje pasirodžiusiame šalies tradicinę virtuvę reprezentuojančiame pašto ženkle pavaizduotas užsienio svečių už išskirtinį skonį ir unikalų gamybos procesą itin vertinamas varškės sūris. Naująjį pašto ženklą, kuris išleistas 80 tūkst. egzempliorių tiražu, sukūrė dailininkas Domantas Vildžiūnas. Pristatomo pašto ženklo nominalas – 0,52 Eur. „Džiaugiamės prisidėdami prie autentiško kulinarijos paveldo išsaugojimo, jo populiarinimo ir tradicijų tęstinumo. Tautinis paveldas – neatsiejama šalies įvaizdžio dalis. Naujuoju pašto ženklu ženklintos siuntos kiekvieną kartą

Buriama meldinės nendrinukės savanorių komanda

Siekdami užtikrinti greitesnį ūkininkų informavimą apie jų laukuose perinčias globaliai nykstančias meldines nendrinukes, gamtininkai į pagalbą šiemet pirmą kartą pasitelks entuziastingus gamtos mylėtojus. Specialiai šiam tikslui buriama savanorių komanda lankys ūkininkus, supažindins juos su agroaplinkosauginėmis priemonėmis, teiks siūlymų ir pagalbą. „Kasmet didžiuliu iššūkiu tiek ūkininkams, tiek gamtininkams tampa birželio mėnuo, kai per labai trumpą laiką turi būti ne tik įvykdyta pirmoji meldinių nendrinukių apskaita, bet ir jos rezultatai perduoti ūkininkams. Nuo to, ar einamaisiais metais ūkininkų valdose peri pasauliniu mastu

„Nemunu per Lietuvą“ – Šilutėje

Ketvirtadienį pilnutėlė Šilutės F. Bajoraičio bibliotekos skaitykla susirinko ypatinga proga. Atvyko nacionalinės ekspedicijos, plaukusios Nemunu, dalyviai: gamtininkas, knygų autorius Selemonas Paltanavičius ir laivadirbys rusniškis Simas Knapkis. Pristatyta S. Paltanavičiaus nauja knyga „Nemunu per Lietuvą“. Autografus dalijo abu garbūs vyrai. Selemonas Paltanavičius yra 36 knygučių vaikams autorius, nors vadinamas garsiu Lietuvos prozininku, gamtininku, fotografu, radijo laidų vedėju, susitikime su šilutiškiais jis užsitarnavo ir istoriko vardą. 2015 ir 2016 m. nacionalinės ekspedicijos komanda plaukė Nemunu iki pat Kuršių marių. „Pamarys“ jau rašė,

Švėkšnoje – Šeimų šventė

Saulėtą penktadienio pavakarę Tradicinių amatų centro kiemelyje Švėkšnos suaugusiųjų šokių kolektyvas „Šalna“ surengė Šeimų šventę. Garsus šokėjų kolektyvas anksčiau organizuodavo Motinos dienos šventę, o jau trečius metus švėkšniškius suvadina kartu pasidžiaugti šeima, pagerbti gražiai vaikus auginančius tėvus, koncertuoja ir suaugusieji, ir vaikai. Tautiniais rūbais pasipuošusi „Šalnos“ šokių kolektyvo vadovė Asta Sapetkienė pirmiausia pašokti pakvietė saviškius (beje, šiame kolektyve su žmona šoka ir Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis), vilkėjusius puošniais tautiniais rūbais. Po jų polkos ritmu sukosi „Saulės“ gimnazijos tautinių šokių kolektyvo