„Nuvežėme daug, palikome, kiek tilpo, o parsivežėme dar daugiau…“

Tokiais žodžiais socialiniuose tinkluose viešnagę, skirtą Klaipėdos krašto dienai paminėti, apibūdino Dalia Gud. Sausio 14 pavakarę Šilutės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje svečiavosi klaipėdietės kūrėjos Dalia Gud (fotografija), Rimantė Vasiljeva (tapyba) ir rašytoja Rita Bijeikytė-Gatautė. Viešnios atvežė šilutiškiams parodą, skirtą Klaipėdai, šio krašto gamtai, skaitė savo kūrybą. Susirinkusieji vaišinosi žolelių arbata ir kafija, klausėsi šilutiškės Tatjanos Petravičienės atliekamos muzikos.

Po susitikimo – nuotrauka prisiminimui su viešniomis iš Klaipėdos.

Kūrėjos iš Klaipėdos
Viešnios atvežė šilutiškiams dalelę Klaipėdos – nuotraukose ir drobėse puikuojasi jūros vaizdai, pajūrio kopos ir pušynas, geltoni saulėlydžiai, Kuršių nerijos gamta ir senieji nameliai, menantys šimtametę praeitį.

Dalia Gud pirmiausia padėkojo visiems, susirinkusiems į susitikimą: „Ačiū jums, kad nepagailėjote savo brangaus laiko ir atėjote susitikti su mumis. Esu gamtos vaikas, tad fotografijos, kuriose aš užfiksuoju besileidžiančią į jūrą saulę, mišką, dangų, kalbės pačios už save. O susitikimuose man įdomūs žmonės, kurie ateina pabūti kartu. Menas gyvena mano sieloje, o vaizduotę kedena pajūrio vėjas. Mes, moterys, stiprios, ištvermingos, kantrios ir kūrybingos, todėl ir galime realizuoti savo kūrybinius sumanymus“. Kvietė su džiaugsmu pasitikti naują dieną, nepamiršti pabūti tarp sau mielų žmonių, dažniau lankytis bibliotekoje, kur galima rasti peno sielai.

Rimantė Vasiljeva, Klaipėdos laivininkų mokyklos geografijos ir dailės mokytoja, papasakojo apie Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos peripetijas. Pasidžiaugė, kad Klaipėdoje pastatytas paminklas filosofui, rašytojui ir publicistui bei kultūros veikėjui Vydūnui. Pacitavo filosofo mintį: „Tik kuriantis žmogus yra gražus. Viskas nuo kiekvieno vidinės gyvatos pareina, reikia neprarasti ir šventnamį savyje turėti, nuo to visa tauta šviesėja ir stiprėja…“ R.Vasiljeva papasakojo apie parodoje eksponuojamas savo drobes, apie įkvepiančius dailės plenerus, kurių įsimintiniausi organizuojami Kuršių nerijoje, pasidžiaugė tuo, kad paveikslai eksponuojami kartu su eilėraščiais.

Viešnia Rita Bijeikytė-Gatautė, rašytoja, pasidžiaugė suteikta garbe tokios iškilmingos dienos išvakarėse susitikti su bibliotekos lankytojais ir pasidalinti savo kūryba. Papasakojo, kad nuo 2007 metų yra išleidusi aštuonias knygas. Jose ir poezija, ir proza, ir edukacinė priemonė vaikams. „Rašau apie Tėvynę, jūrą, Kūrėją. Viskas prasidėjo nuo tėvų pavyzdžio. Namuose visada ant stalo buvo laikraščių ir knygų. Tėvai skaitė ir mus skatino savo pavyzdžiu skaityti, šviestis. Matyt, kažką manyje įžvelgė ir lietuvių kalbos mokytojai, kurie visą laiką buvo man geri“, – atviravo R.Bijeikytė-Gatautė. Skaitė savo eilėraščių, papasakojo jų atsiradimo istorijas. Vienas iš autorės skaitytų eilėraščių „Rusnė“ ypač palietė sielą: „Duok, Dieve, proto mums išsaugot Rusnę. / …O Rusnė kvepia žuvimi / ir žodis kvepia lyg žuvis / Tinkle įstrigęs, / Skalsus ir virpantis šviesa, / Lyg švyturys, Uostadvary iškeltas…“

Pasidžiaugė, kad jos sukurti eilėraščiai lydi parodoje eksponuojamus dukters tapybos darbus.

Viso šilto ir jaudinančio, jūros dvasia alsuojančio susitikimo metu skambėjo Tatjanos Petravičienės elektriniais vargonais atliekama muzika. Kartu su Dalia Gud Tatjana atliko dainą, sukurtą šilutiškės Irenos Šeputienės eilėraščio „Gyvenimo prasmė“ žodžiais.

Vakaro pabaigoje garavo arbata, blyksėjo fotoaparatai, buvo dovanojamos gėlės viešnioms. Džiugu, kad mūsų mieste gyvena tiek klaipėdiečių menininkių draugų.
Paroda veiks iki vasario 12 dienos.

Rūta Černiūtė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Joninių simbolis – papartis: ieškosime jo žiedo…

Jonìnės (šalutinis kirčiavimo normos variantas – Jõninės) – krikščioniška šventė, Jono Krikštytojo gimimo diena, švenčiama birželio 24 d. Joninių šventimas glaudžiai susijęs su vasaros saulėgrįža, kai Šiaurės pusrutulyje būna ilgiausia diena ir trumpiausia naktis. Daugelyje šalių ši šventė ir tam tikros jos tradicijos siejasi su ikikrikščioniškomis vasaros saulėgrįžos šventėmis. Dėl to daugelyje šalių švenčiama šv. Jono išvakarėse, naktį iš 23 į 24 d. Lietuvoje tai Rasos arba Kupolės, Latvijoje – Lyguo. 2003 m. Rasos ir Joninių diena Lietuvoje paskelbta nedarbo

Ar šiemet lis per Jonines?   

Antradienį lijo beveiki visoje Lietuvoje, buvo vėsu. Jau suabejota, ar sinoptikų prognozės, jog ilgasis Joninių savaitgalis bus šiltas, yra tiesa. Tačiau sinoptikai ragina atostogauti, nes artėja karščiai ir gražios vasaros dienos. Tokios Joninės kaip bus šiemet Lietuvoje retai pasitaiko Liaudies išmintis byloja, kad per Jonines visada lyja. Ar tikrai šis faktas teisingas galima patikrinti naudojant lietingų dienų pasikartojimą 1991-2020 m. laikotarpiu, teigia Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos specialistai. Pasak jų, peržiūrėjus duomenis matyti, kad vidutiniškai Lietuvoje birželio 23 ir 24 dienomis dažniau

Birželio 23-ioji – ne tik Valstybės tarnautojo diena              

2002 m. gruodžio 20 d. Jungtinių Tautų Generalinė asamblėja birželio 23 dieną paskelbė Valstybės tarnautojo diena. Šią dieną siekiama paminėti valstybės tarnybos privalumus ir svarbą visuomenei, apdovanojant viešojo sektoriaus organizacijas už indėlį stiprinant valstybės tarnybos vaidmenį, prestižą ir matomumą. Taip norima pabrėžti valstybės tarnybos vaidmenį šalies plėtros procese, pripažinti valstybės tarnautojų darbą bei paskatinti jaunus žmones siekti karjeros viešajame sektoriuje.   Birželio 23-ioji – ir Birželio sukilimo diena, Tarptautinė olimpinė diena, Tarptautinė našlių diena. 1941 m. birželio 22–28 d. įvyko

Dažniausi klausimai apie miško pirkimo paslaugas

Turite mišką, kuris Jums neneša jokios naudos ir tuo pačiu neturite laiko, kurį galite skirti jo priežiūrai? Tokiu atveju siūlome pasinaudoti miško pardavimo paslaugomis, kurios leis Jums uždirbti daug. Miško pirkimas turėtų būti paliekamas tų rankose, kurie supirkimą atlieka kasdien. Kadangi jie dažniausiai pasiūlo didesnes sumas nei fiziniai asmenys, o natūralu, kad to daugelis ir siekia. Galiausiai, jie su tuo susiduria kasdien, tad ir dirba greičiau nei profesionaliau. Svarbiausia kuo daugiau žinoti apie supirkimą. Tai ramina dėl gaunamų paslaugų. Kiek

Taip pat skaitykite