Nepakartojami įspūdžiai iš saulėtosios Italijos

Susiruošti į tolimą svečią šalį nėra labai lengva. Reikia sulaukti atostogų, kartais jas pasiimti neįprastu laiku, tačiau noras keliauti viską nugali…

Pagrindinės susisiekimo priemonės Venecijoje.

Tartasi nuo sausio mėnesio, o šiandien Italijoje jau žydi aguonos, liepos svaigina savo kvapu, klombose netelpa žydinčių rožių žiedai. Rajono bibliotekininkų, kurie keliauja kiekvienais metais, grupę šiemet papildė ir keletas keliautojų iš Vilniaus ir Kauno. Vyko ir trys įvairaus amžiaus vaikai. Kelionė truko aštuonias dienas.
Ankstų rytą išvykome iš Lietuvos. Keliavome per Lenkiją, Čekiją, kur sustojome nakvoti netoli Austrijos sienos, Brno. Kitą dieną kelionė tęsėsi per Austriją, kur stabtelėjome Grace, mieste abipus Muro upės – Štirijos sostinėje. Čia aplankėme gotikinę miesto katedrą, buvusią miesto tvirtovę, kur dabar posėdžiauja Štirijos žemės vyriausybė. Aplankėme Pilies kalną, buvusią imperatoriaus rezidenciją, grožėjomės varpinės ir laikrodžio bokštais. Vėliau kelionė tęsėsi per Austriją ir Italiją, pro autobuso langus grožintis vaizdingais Alpių šlaitais, vynuogynais ir tarsi suvenyriniais kaimeliais kalnų prieigose.
Šiaurės Italijos kurortas Lido di Jesolo pasitiko švelniu jūriniu klimatu ir karšta saule. Knygų ir kryžiažodžių žurnaliukų taip ir neišsitraukėme – viliojo vaizdai pro langą.
Po pusryčių išvykome į Veneciją. Ir kelionė autobusu, ir plaukimas lagūna truko apie pusvalandį. Venecija – unikalus savo padėtimi miestas pasaulyje, vienas pasaulinės kultūros stebuklų, išsidėsčiusių ant kadaise pelkėtų lagūnos salų ir salelių. Čia gatves atstoja kanalai, automobilius – gondolos ir motorinės valtys, net turistus vežantys autobusai – irgi motorlaiviai.
Įspūdingo grožio ir garbaus amžiaus italė gidė, supažindindama su Venecija, apžvalginę ekskursiją pradėjo Šv. Morkaus aikštėje, kurioje stovi bažnytinės ir politinės valdžios simbolis – puošnioji bizantinė evangelisto Šv. Morkaus bazilika su garsiuoju Aukso altoriumi, varpinė, iš kurios, pasikėlę liftu, grožėjomės miestu ir jo apylinkėmis.
Dožų rūmai – buvusios valstybės valdovų iškilioji rezidencija – ir ne pirmą kartą besilankančius Venecijoje negali nežavėti savo didybe. Nuostabūs Didžiojo kanalo vaizdai, Venecijos gatvelių ir kanalų labirintai, tiltai, iš rankų lesantys balandžiai leidžia pajusti jaudinančią didingo ir spindinčio viduramžių miesto atmosferą. Įdienojus Šv. Morkaus aikštė buvo pilna turistų, iš kurių didžiąją dalį sudarė vaikų ekskursijos.

Stiklo pūtikas iš Murano salos.

Stiklo suvenyrai iš Murano salos
Murano sala vadinama stiklo lopšiu. Mūsų gidas Ignas pasakojo, kad dar ir šiandien stiklo dirbtuvės tebėra salos ekonomikos variklis. Murano saloje kasdien pagaminama tūkstančiai „murrinų“ – amžinai žydinčių stiklinių gėlyčių.
Murano gatvėse ant dažno namo sienų galima pamatyti ištapytas stiklapūčių darbo akimirkas, mažos parduotuvėlės ir prabangios galerijos siūlo vietinių meistrų kūrinių. Vietinis stiklo putėjas pademonstravo, kaip gimsta gaminiai po to, kai 1500 laipsnių temperatūroje įkaitinamas stiklas.
Spalvingasis Buranas
Burano sala – bene spalvingiausia lagūnos sala. Viena iš Burano specifinių savybių –itin ryškūs skirtingų spalvų gyvenamieji namai. Ši sala nė vieno turisto nepalieka abejingo: čia pasijunti kaip rojaus kampelyje, kur ant suoliukų susėdusios senutės siuvinėja, neria vąšeliu ir stebi nutrūktgalvius anūkus. Į akis krinta spalvingų namukų palanges puošiantys ne mažiau spalvingi gėlių žiedai. Kanaluose tingiai supasi laiveliai, o jų šeimininkai ilsisi po sėkmingos žvejybos. Čia laikas tarsi sustoja – niekas niekur neskuba.
Grįždami į žemyną grožėjomės pro šalį slenkančiais vaizdais, prasilenkiančiais laiveliais, besileidžiančia saule. Vakare vaikščiojome Adrijos jūros pakrante. Švietė Lido di Jesolo kurorto, gyvuojančio apie 40 metų ir besitęsiančio aštuonis kilometrus Adrijos jūros pakrante, žiburiai.
Birutė Morkevičienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Kalėdinis žąsų turgus Mažojoje Lietuvoje. NEPRAŽIOPSOKIT!

Gruodžio 18 d. lygiai 8 VAL. iš ryto Pagėgiuose, Turgaus g. prasidės vienintelis Lietuvoje „Kalėdinis žąsų turgus Mažojoje Lietuvoje“! 2017 m. „Kalėdiniam žąsų turgui Mažojoje Lietuvoje“ suteiktas tautinio paveldo produkto sertifikatas. Bus programa Jomarke alasą kels, kupčystę riktingai ves pievininkai, sūrininkai, paukštininkai. Veiks lioterija „Laimėk žąsį“, sušildys tija, kafija ir švarczupė! Pirkti bus visokio tavoro, reiks tik derėtis maloniai. Jomarko „šukdytojai“ – aktoriai Jonas Buziliauskas (Beausis) ir Giedrius Viduolis (Tata). Visus lietuvius ir lietuvaites iš visų miestų, miestelių ir ūkių

Kalėdų Senelis ir jo pagalbininkė jau keliauja į Šilutės H. Šojaus muziejų

Laba diena, turime džiugią žinią! Kalėdų Senelis ir jo pagalbininkė jau ruošia roges ir elnius kelionei į Šilutės Hugo Šojaus muziejų. Kalėdų senelis visų – mažų ir didelių draugų lauks gruodžio 11 ir 18 d. nuo 10:00 iki 16:00 val., o pagalbininkė Kalėdų Senelio rezidenciją aprodys gruodžio 10 ir 16 d. nuo 10.00 iki 16.00 val. Visus pasitiksime su dovanėlėmis ir šventine nuotaika, o susitikimo akimirkos bus įamžintos nuotrauka. Įėjimo kaina 5 eurai. Išsami informacija tel. 8 682 29145, 8

Švėkšnoje kuriama „Stebuklinga kalėdinė žydinti pieva“

Švėkšnos seniūnijos gyventojai, jauni ir brandaus amžiaus, ruošiasi artėjančioms didžiosioms metų šventėms – Kalėdinės eglės įžiebimui tradicinėje miestelio vietoje šalia šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčios. Ir ne tik… Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis pasakojo, kad eglė būsianti karkasinė, kaip jau įprasta, ne žaliaskarė: „Prisidedame prie medžių išsaugojimo…“ Eglę planuojama įžiebti gruodžio 16 d. 16.30 val. Puošimo darbai prasidės gruodžio 8 d. „Jeigu COVID-19 neplis, jeigu šiek tiek nurimusi banga nepakils, ruošiamės švęsti prie eglės. Susirenka žmonės. Savaitę iki eglės įžiebimo švėkšniškiai puoš

Šilutėje duris atvers paramos valgykla

Šia gera žinia pasidalino Šilutės rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjas Alvidas Šimelionis. Tik prieš keliolika metų Šilutėje nepasiturintys gyventojai gaudavo talonus ir eidavo pavalgyti nemokamų pietų į „Šilutės baldų“ valgyklą. Vėliau tokios paramos nebuvo, o artėjant Kalėdų šventėms Savivaldybė kviečia į paramos valgyklos atidarymą. Tilps 20 žmonių Iš A. Šimelionio išgirdome prašymą neviešinti šios valgyklos atidarymo datos, nes ten pavalgyti būsią tik 20 vietų, jeigu susirinktų gausiai, būtų nesmagu palikti žmones už durų. Valgyklos atidarymo renginys planuojamas lapkričio pabaigoje. 

Taip pat skaitykite