Nemuno vandens lygis – ties kritine riba

Dėl mažo kritulių kiekio nuseko didžiosios Lietuvos upės. Hidrologai tikina, jog šiuo metu Nemune, Neryje, Nevėžyje, Šušvėje, Šešupėje vandens lygis yra nukritęs žemiau žemiausio vidutinio daugiamečio lygio. Tai atitinka hidrologinės sausros požymius. Šilutės rajone situacija šiek tiek geresnė, tačiau hidrologai prognozuoja, jog situacija gali ir čia pablogėti.

Šyša ties Šilute dar nepasiekė kritinio lygio, tačiau vis labiau artėja prie jo.

Artėjama prie kritinės situacijos
Dėl užsitęsusios sausros vandens lygis telkiniuose nuolat žemėja. Hidrologai praneša, kad nuo vasaros pradžios vandens lygis telkiniuose nukrisdavo po 1-2 cm per parą. Skelbiama, jog šiuo metu didžiosios Lietuvos upės, ypač Nemunas, yra ties kritine riba. Praėjusią savaitę vandens lygis Nemuno upėje nuo valstybės sienos su Baltarusija iki Atmatos žiočių buvo žemiau minimalaus vandens lygio 10-40 cm.
Kritulių stygius situaciją dar pablogino. Šiuo metu hidrologai spėja, jog vandens lygis Nemune galėjo nukristi dar apie 10 cm. Nemune ties Kaunu vanduo yra nusekęs apie 48 cm. Tačiau Šilutės rajone Nemunas kritinės ribos dar nepasiekė. „Nemunas nusekęs ir mūsų pusėje, ypač per kelias dienas. Tačiau kritinės situacijos dar nepasiekėme. Šiuo metu vanduo yra nusekęs apie 30 cm“, – informavo Šilutės hidrometeorologijos stoties viršininkas Igoris Osadčij.
Paskutinį kartą Nemunas tokį kritinį lygį buvo pasiekęs daugiau kaip prieš 20 metų. I. Osadčij sako, jog taip atsitiko tik todėl, kad kurį laiką nebuvo kritulių. Nors prieš kelias dienas ir lijo, tačiau tai buvo lašas jūroje . „Iškritus krituliams keliais centimetrais pakilo Tenenio, Šyšos vandens lygis, tačiau Nemunui toks lietus nepadės“, – sakė pašnekovas.
Hidrologų teigimu, užsitęsusi sausra visoje Lietuvoje pablogino upių situaciją, pasiektas gamtosauginis vandens debitas. Tai yra minimalus vandentakio vandens debitas, reikalingas, kad būtų užtikrinamos minimalios ekosistemų gyvavimo sąlygos. „Šiuo metu Šyšoje ties Šilute dar nėra pasiekta tokio lygio, tačiau vis labiau prie to artėjama“, – patikino Šilutės hidrometeorologijos stoties viršininkas I. Osadčij. Hidrologai praneša, kad artimiausiu metu kritulių nebus daug, o tai tik dar labiau pablogins situaciją.
Pavojus žuvims
Hidrologai sako, jog sumažėjęs vandens lygis telkiniuose kelia pavojų gyviems organizmams. Vandens augmenija dar labiau sumažina deguonies kiekį vandenyje. Tokiomis sąlygomis po kurio laiko pradeda dusti žuvys ir smulkesni gyviai. Pavojus iškyla ir lašišinėms žuvims, kurios tampa lengvu grobiu brakonieriams.
„Dabartinė situacija kelia didelę grėsmę vandenyje gyvenantiems mikroorganizmams ir žuvims. Jei telkinių vanduo būtų švaresnis, tokios didelės grėsmės nekiltų, tačiau esant mažam vandens lygiui, padidėjo ir užterštumas“, – sakė I. Osadčij.
Kai kuriose vietose ribojama ir laivyba. Hidrologai sako, jog kai kurie laivų kapitonai pastebi, kad vietomis vandens gylis nebesiekia nė metro. Pagal europinius standartus saugiai laivybai užtikrinti reikėtų apie 2-2,5 metro gylio.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, Nemune ties Smalininkais vandens lygis buvo 47,5 proc. mažesnis už vidutinį daugiametį liepos mėnesio vidurkį. Rūpinantis saugia laivyba, kai kuriuose Nemuno upės ruožuose tarp Kauno ir Jurbarko farvateris buvo susiaurintas nuo 30 m iki 20 m – perstatyti jį žymintys plūdurai.
Šuliniuose trūksta vandens
Sausra ir karštis nenuslūgo ir rugsėjo pradžioje. Tad kaimų gyventojams šuliniuose gali pristigti vandens. Lietuvos geologijos tarnyba iš stebėjimo postų visoje Lietuvoje gauna požeminio vandens lygio matavimo duomenis, kurie rodo, kad gruntinio vandens lygis pradėjo žemėti jau balandžio-gegužės mėnesiais, o liepą daugumoje šalies vietovių nukrito žemiau nei būdinga liepos mėnesiui.
Didžiausias (30-40 cm) skirtumas užfiksuotas Kybartuose, Rykantuose ir Buivydžiuose (Vilniaus r.). Šiose vietovėse gruntinio vandens lygis jau pasiekė žemų lygių zoną. Geresnė situacija yra vakarinėje, šiaurinėje ir centrinėje šalies dalyse, kur vandens lygis buvo aukščiau arba artimas vidutiniam daugiamečiui liepos mėnesio lygiui.
Šiemet situacija kiek geresnė nei pernai Vakarų Lietuvoje. Prognozuojama, kad gruntinio vandens nuosekis dar tęsis ir rugsėjo-spalio mėnesiais. Jei kritulių šiuo laikotarpiu bus mažiau nei įprastinė norma, gruntinio vandens lygis kai kuriose rajonuose gali pasiekti žemiausią lygį per paskutinį dešimtmetį.
Gruntinis vanduo maitina paviršinio vandens telkinius, nuo jo slūgsojimo gylio priklauso žemės paviršiaus ekosistemų būklė. Natūrali augmenija yra prisitaikiusi prie vyraujančio gruntinio vandens lygio ir jo svyravimų, tačiau išskirtinai nusekęs arba pakilęs gruntinis vanduo gali būti pražūtingas augmenijai.
Manoma, kad rugsėjį gali būti ir dar blogiau. Nors tokio karščio kaip rugpjūtį ir nebus, šiluma išliks, todėl vandens lygis vis dar žemės. „Per artimiausias 10 dienų išsilaikys sausi orai, todėl visų upių vandeningumas ir toliau mažės“, – prognozavo Šilutės hidrometeorologijos stoties viršininkas Igor Osadčij.

Viktorija ŠIMKUTĖ

Kuršių marių vandens lygis nukritęs apie 19 cm.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Šilutėje paminėtos 99-osios Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos metinės

Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena laikoma Klaipėdos šturmo diena – sausio 15-oji. Šiam istoriiam ir svarbiam Lietuvai įvykiui paminėti skirta prie Šilutės r. savivaldybės stovinti stilizuota atminimo siena su įrašais. Savivaldybės aikštėje ir vyko Šilutės Hugo Šojaus muziejaus organizuotas renginys šiai datai paminėti. Istorinius faktus, glaudžiai siejančius Šilutę su Klaipėdos sukilimu apžvelgė muziejaus istorikas Ignas Giniotis. Žodį tarė Savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, akcentavęs šio 99 metų senumo įvykio svarbą atkurtai Lietuvos valstybei. Jis pastebėjo, kad kitąmet, minint šio įvykio

Grafikos darbų paroda „Jonuko kelionė“ Ramučiuose

Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Ramučių filialo lankytojus nuo metų pradžios džiugina Vilniaus dailės akademijos grafikos bakalaurės Dainoros Vingytės grafikos darbų paroda „Jonuko kelionė“. Dainora Vingytė (g. 1995) – jaunosios kartos menininkė, kilusi iš Žemaičių Naumiesčio, baigusi Šilutės meno mokyklą, Šilutės Vydūno gimnaziją, 2020 metais Vilniaus dailės akademijoje įgijo grafikos bakalauro laipsnį. 2019 m. menininkė pelnė trečią vietą tarptautiniame A. Švėgždos piešinių konkurse. Jaunoji menininkė savo kūrybines idėjas išreiškia skirtingomis technikomis ir temomis. Ji  tapo, piešia, kuria iliustracijas, bet pagrindinis

Katastrofinio stiprumo vėjas Ventėje siekė 35,5 m/s

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba pranešė, kad sausio 14 d. užfiksuotas katastrofinio stiprumo vėjo greitis ir perkūnija. Medžius vertęs itin stiprus ir gūsingas vėjas sutrikdė elektros tiekimą, mat buvo pažeistos skirstomojo tinklo elektros oro linijos. ESO praneša, kad daugiausia elektros linijų gedimų yra Šiaulių ir Klaipėdos rajonuose. Iš viso jų buvo per 40 tūkst., šiuo metu elektros tiekimas jau yra atstatytas daugiau nei 20 tūkst. namų ūkių. Dauguma atsijungimų fiksuota sausio 14 d., penktadienį, tarp 8 ir 9.30 val. ryto. Klaipėdos uoste

Kam siūloma suteikti Garbės ambasadorių vardus?

Šilutės rajone verčiamas naujas lapas krašto istorijoje: Savivaldybės tarybai nusprendus iškiliems asmenims, kurie savo veikla garsina kraštą gyvendami ir dirbdami užsienyje, stiprina Šilutės rajono ryšius su partneriais užsienyje, ten pristato Šilutės kraštą ir užsiima jam naudinga veikla bei kt., suteikti Šilutės rajono savivaldybės Garbės ambasadorių vardus, jau skelbiamos ir pirmosios trys kandidatūros. Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis 2022 m.  sausio 10 d. potvarkiu siūlo Savivaldybės tarybai suteikti Šilutės rajono savivaldybės Garbės ambasadoriaus vardą Ritai Kundrotaitei Šilas, Rūtai Žičkienei, Laurai

Taip pat skaitykite