Dėl mažo kritulių kiekio nuseko didžiosios Lietuvos upės. Hidrologai tikina, jog šiuo metu Nemune, Neryje, Nevėžyje, Šušvėje, Šešupėje vandens lygis yra nukritęs žemiau žemiausio vidutinio daugiamečio lygio. Tai atitinka hidrologinės sausros požymius. Šilutės rajone situacija šiek tiek geresnė, tačiau hidrologai prognozuoja, jog situacija gali ir čia pablogėti.

Šyša ties Šilute dar nepasiekė kritinio lygio, tačiau vis labiau artėja prie jo.

Artėjama prie kritinės situacijos
Dėl užsitęsusios sausros vandens lygis telkiniuose nuolat žemėja. Hidrologai praneša, kad nuo vasaros pradžios vandens lygis telkiniuose nukrisdavo po 1-2 cm per parą. Skelbiama, jog šiuo metu didžiosios Lietuvos upės, ypač Nemunas, yra ties kritine riba. Praėjusią savaitę vandens lygis Nemuno upėje nuo valstybės sienos su Baltarusija iki Atmatos žiočių buvo žemiau minimalaus vandens lygio 10-40 cm.
Kritulių stygius situaciją dar pablogino. Šiuo metu hidrologai spėja, jog vandens lygis Nemune galėjo nukristi dar apie 10 cm. Nemune ties Kaunu vanduo yra nusekęs apie 48 cm. Tačiau Šilutės rajone Nemunas kritinės ribos dar nepasiekė. „Nemunas nusekęs ir mūsų pusėje, ypač per kelias dienas. Tačiau kritinės situacijos dar nepasiekėme. Šiuo metu vanduo yra nusekęs apie 30 cm“, – informavo Šilutės hidrometeorologijos stoties viršininkas Igoris Osadčij.
Paskutinį kartą Nemunas tokį kritinį lygį buvo pasiekęs daugiau kaip prieš 20 metų. I. Osadčij sako, jog taip atsitiko tik todėl, kad kurį laiką nebuvo kritulių. Nors prieš kelias dienas ir lijo, tačiau tai buvo lašas jūroje . „Iškritus krituliams keliais centimetrais pakilo Tenenio, Šyšos vandens lygis, tačiau Nemunui toks lietus nepadės“, – sakė pašnekovas.
Hidrologų teigimu, užsitęsusi sausra visoje Lietuvoje pablogino upių situaciją, pasiektas gamtosauginis vandens debitas. Tai yra minimalus vandentakio vandens debitas, reikalingas, kad būtų užtikrinamos minimalios ekosistemų gyvavimo sąlygos. „Šiuo metu Šyšoje ties Šilute dar nėra pasiekta tokio lygio, tačiau vis labiau prie to artėjama“, – patikino Šilutės hidrometeorologijos stoties viršininkas I. Osadčij. Hidrologai praneša, kad artimiausiu metu kritulių nebus daug, o tai tik dar labiau pablogins situaciją.
Pavojus žuvims
Hidrologai sako, jog sumažėjęs vandens lygis telkiniuose kelia pavojų gyviems organizmams. Vandens augmenija dar labiau sumažina deguonies kiekį vandenyje. Tokiomis sąlygomis po kurio laiko pradeda dusti žuvys ir smulkesni gyviai. Pavojus iškyla ir lašišinėms žuvims, kurios tampa lengvu grobiu brakonieriams.
„Dabartinė situacija kelia didelę grėsmę vandenyje gyvenantiems mikroorganizmams ir žuvims. Jei telkinių vanduo būtų švaresnis, tokios didelės grėsmės nekiltų, tačiau esant mažam vandens lygiui, padidėjo ir užterštumas“, – sakė I. Osadčij.
Kai kuriose vietose ribojama ir laivyba. Hidrologai sako, jog kai kurie laivų kapitonai pastebi, kad vietomis vandens gylis nebesiekia nė metro. Pagal europinius standartus saugiai laivybai užtikrinti reikėtų apie 2-2,5 metro gylio.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, Nemune ties Smalininkais vandens lygis buvo 47,5 proc. mažesnis už vidutinį daugiametį liepos mėnesio vidurkį. Rūpinantis saugia laivyba, kai kuriuose Nemuno upės ruožuose tarp Kauno ir Jurbarko farvateris buvo susiaurintas nuo 30 m iki 20 m – perstatyti jį žymintys plūdurai.
Šuliniuose trūksta vandens
Sausra ir karštis nenuslūgo ir rugsėjo pradžioje. Tad kaimų gyventojams šuliniuose gali pristigti vandens. Lietuvos geologijos tarnyba iš stebėjimo postų visoje Lietuvoje gauna požeminio vandens lygio matavimo duomenis, kurie rodo, kad gruntinio vandens lygis pradėjo žemėti jau balandžio-gegužės mėnesiais, o liepą daugumoje šalies vietovių nukrito žemiau nei būdinga liepos mėnesiui.
Didžiausias (30-40 cm) skirtumas užfiksuotas Kybartuose, Rykantuose ir Buivydžiuose (Vilniaus r.). Šiose vietovėse gruntinio vandens lygis jau pasiekė žemų lygių zoną. Geresnė situacija yra vakarinėje, šiaurinėje ir centrinėje šalies dalyse, kur vandens lygis buvo aukščiau arba artimas vidutiniam daugiamečiui liepos mėnesio lygiui.
Šiemet situacija kiek geresnė nei pernai Vakarų Lietuvoje. Prognozuojama, kad gruntinio vandens nuosekis dar tęsis ir rugsėjo-spalio mėnesiais. Jei kritulių šiuo laikotarpiu bus mažiau nei įprastinė norma, gruntinio vandens lygis kai kuriose rajonuose gali pasiekti žemiausią lygį per paskutinį dešimtmetį.
Gruntinis vanduo maitina paviršinio vandens telkinius, nuo jo slūgsojimo gylio priklauso žemės paviršiaus ekosistemų būklė. Natūrali augmenija yra prisitaikiusi prie vyraujančio gruntinio vandens lygio ir jo svyravimų, tačiau išskirtinai nusekęs arba pakilęs gruntinis vanduo gali būti pražūtingas augmenijai.
Manoma, kad rugsėjį gali būti ir dar blogiau. Nors tokio karščio kaip rugpjūtį ir nebus, šiluma išliks, todėl vandens lygis vis dar žemės. „Per artimiausias 10 dienų išsilaikys sausi orai, todėl visų upių vandeningumas ir toliau mažės“, – prognozavo Šilutės hidrometeorologijos stoties viršininkas Igor Osadčij.

Viktorija ŠIMKUTĖ

Kuršių marių vandens lygis nukritęs apie 19 cm.