Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose galima žvejoti pigiau

Aplinkos ministras pasirašė limituotos žvejybos tvarkos aprašo pakeitimus, kuriais Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose panaikintos limituotos žvejybos sąlygos. Šie pokyčiai įsigalioja vasario 9 d. Šio parko teritorijoje esančiuose vandens telkiniuose žvejoti bus leidžiama įprasta tvarka, turint žvejo mėgėjo bilietą, kaip ir visuose valstybiniuose vandens telkiniuose, kuriuose neorganizuojama limituota žvejyba. Įsigyti žvejo mėgėjo kortelių nebereikės. Visos žvejo mėgėjo kortelės, kurios jau yra išduotos, galios iki jose nurodyto termino pabaigos.

Toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į tai, kad nuo sausio 1 d. įsigaliojus Mėgėjų žvejybos įstatymo pakeitimams pabrango mėgėjų žvejybos leidimai, o Rusnės seniūnijos gyventojai nebeturi anksčiau jiems suteiktos nemokamos žvejybos teisės. Be to, limituota žvejyba Nemuno deltoje neatitiko limituotos žvejybos sąvokos, nes vienintelis žvejybos taisyklių išskirtinumas buvo ne griežtesni žvejybos ribojimai, o teisė paimti daugiau žuvų nei kituose Lietuvos ežeruose ir upėse.

Aplinkos ministerija atkreipia dėmesį, kad panaikinus limituotos žvejybos sąlygas nebegalioja ir nuostata, leidusi Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose vienam žvejui per vieną žvejybą sugauti 7 kg žuvų, dabar bus taikomas bendras 5 kg limitas. Taip pat lieka galioti draudimas Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose žvejoti karšius jų neršto metu – nuo balandžio 20 d. iki gegužės 20 d. (draudimas netaikomas karšių žvejybai polderiuose).

Primename, kad bet kokia mėgėjų žvejyba draudžiama ištisus metus Krokų lankos botaniniame-zoologiniame draustinyje, Kuršių mariose tarp Atmatos ir Skirvytės upių mažesniu kaip 1 km atstumu nuo kranto ir Kniaupo įlankoje. Žvejojant Kuršių mariose leidžiama sugauti 7 kg  žuvų, neskaitant stintų, kurių leidžiamas sugauti kiekis neribojamas.

Aplinkos min. inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Lietuvos paštas įspėja apie naują sukčių taktiką – smalsumas kainuoja!

Lietuvos paštas atkreipia dėmesį į pastaruoju metu pradėtus vykdyti naujo tipo sukčiavimus. Jais siekiama išvilioti pinigus, pasitelkiant išperkamųjų siuntų siuntimą atsitiktiniams gyventojams. Išperkamoji siunta – tai siunta, už kurią siuntėjo nurodytą sumą siuntos gavėjas sumoka jos atsiėmimo paštomate ar atvykus kurjeriui metu. Sukčiavimo scenarijus paprastas – siunčiamos menkavertės siuntos atsitiktiniams gyventojams. Gyventojas gauna žinutę, kad siunta atkeliavo į paštomatą, ir kviečiama ją atsiimti. Tam, kad atsidarytų paštomato durelės, jis prieš tai turi už siuntą susimokėti. Smalsumo vedinas klientas susimoka ir

Šilutėje gyvenantis Eljotas Zaremba – daugiausia medalių oficialiose varžybose iškovojęs 6-metis sportininkas

„Rekordų akademija“ savo Facebook paskelbė šią naujieną. Paskaitykime. Lietuvos rekordas: Šilutėje gyvenantis Eljotas Zaremba – daugiausia medalių oficialiose varžybose iškovojęs 6-metis sportininkas. Jo sąskaitoje – 61 aukso, 14 sidabro ir 7 bronzos medaliai! Didžioji dalis medalių iškovota Jiu-Jitsu varžybose, vykusiose ne tik Lietuvoje, bet ir įvairiose ES šalyse, taip pat JAV, Šveicarijoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose. Tarp trofėjų – ir 15 taurių bei NAGA čempiono diržas, iškovotas JAV vykusiame čempionate. Medalius Eljotas pelnė ir kitose sporto šakose – motokrosas, keturračiai, bėgimas,

Lietuvos istorija, įamžinta monetose, medaliuose

Jau praėjo 33 metai nuo Sausio 13-osios įvykių. Ši pergalė Lietuvos istorijoje yra viena iš didžiausių ir reikšmingiausių, ji paskatino sovietų imperijos griūtį. Šiai pergalei įamžinti buvo sukurti ir išleisti specialūs apdovanojimai ir monetos. Lietuvos bankas, minėdamas Sausio 13-osios įvykių penkerių metų jubiliejų, 1996 m. išleido kolekcinę proginę 50 litų monetą. Moneta nukaldinta iš 925 prabos sidabro, sveria 23,3 g, monetos skersmuo 34 mm, tiražas – 6 000 vienetų. Monetos averse vaizduojamas Lietuvos Respublikos herbas skyde, iš abiejų jo pusių

Apsemti kelių ruožai sudaro 70 km

Automobilių kelių direkcija vasario 27 d. paskelbė sąrašą kelių ruožų, kurie vis dar apsemti potvynio vandens. Iš viso Lietuvoje po vandeniu tebėra 70 km kelių, daugiausia – Šilutės rajone, Pagėgių savivaldybės teritorijoje. Apsemti kelių ruožai, kuriuose eismas draudžiamas: kelyje Rusnė-Pakalnė-Uostadvaris nuo 4,55 iki 7,09 km vandens gylis 20 cm; kelyje Rusnė-Galzdonai-Plaškiai penkiose atkarpose vandens gylis 40, 60, 30, 60 ir 60 cm; kelyje Juknaičiai-Sausgalviai-Tatamiškiai dviejose atkarpose vandens gylis po 50 cm; kelyje Rusnė-Bevardis upelis nuo 2,60 iki 5 km vandens

Taip pat skaitykite