Nemokamų švenčių nebūna

Ketvirtadienį Šilutės r. savivaldybės taryba svarstys kitų metų strateginių kultūros renginių sąrašą, vėliau, kai bus tvirtinamas 2017 m. rajono biudžetas, šiems renginiams bus skiriama pinigų. Šiemet kultūros reikmėms teko 144 tūkst. eurų. Prie šios sumos dar derėtų priskaičiuoti ir seniūnijų tradicinėms šventėms bei kitiems su kultūra susijusiems reikalams gautą solidžią rėmėjų paramą. Turbūt suma būtų įspūdinga, tačiau jos niekas nežino arba… nenori viešinti.

Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Jurgita Skobienė „Pamariui“ paaiškino, kad 2017 m. strateginių kultūros renginių sąraše yra dvi naujovės: valstybės švenčių, istorinių ir minėtinų datų sąraše atsirado dešimtasis renginys – rugsėjo 29 d. vyks H. Zudermano 160-ųjų gimimo metinių minėjimas, o be 11 seniūnijų tradicinių švenčių, bus ir kalėdinių renginių ciklas.
Į tradicinių švenčių sąrašą patenka ne tik Vainute švenčiamos Joninės, bet ir garsioji Bikavėnų kapelijų šventė „Grajikit, Bikavos žiogeliai“. Žemaičių Naumiesčio Mykolinės jau tampa ir Ūkininkų švente. Profesionalaus meno sklaidai bus skirta F. Bajoraičio bibliotekos organizuojama tarptautinė vaikų knygos mugė. Kintuose organizuojama meno laboratorija „Pamario ženklai“ jau žinoma ne tik Lietuvoje, kaip ir didelio dėmesio sulaukiantis Kintų muzikos festivalis.
Kraštą populiarina Šilutėje rengiamas Žuvienės virimo čempionatas, Švėkšnos Moliūgų šventė.
Apie pinigus
Šiemet visoms šventėms buvo atseikėta pinigų ir iš Savivaldybės biudžeto, jų negavo tik valstybės švenčių kaimuose organizatoriai. J. Skobienė patikino, kad šiemet 9 seniūnijų bendruomenių šventėms teko po 1500 Eur, Juknaičių, kurie šiemet yra mažoji Lietuvos kultūros sostinė, – 2500 Eur, Šilutės miesto šventei – 15 000 Eur. Finansuota: Kovo 11-osios minėjimas Šilutėje – 1000 Eur, sportinių šokių konkursas „Pamario pora“ – 900 Eur, F. Bajoraičio bibliotekos surengta kraštiečių sueiga – 2500 Eur, Kintų muzikos festivalis – 2500 Eur, Moliūgų šventė – 1100 Eur, Žuvienės virimo čempionatas – 2500 Eur ir t. t.
Iš viso šių metų strateginiams kultūros renginiams iš biudžeto teko 44 200 Eur.
33 meno mėgėjų kolektyvų veiklai buvo išdalinta dar 72 394 Eur. Finansuoti 7 kultūros projektai – tam išleista 10 561 Eur. „Sidabrinės nendrės“ premijai ir su tuo susijusioms išlaidoms teko 2550 Eur. 14 tūkst. Eur buvo likęs rezervas, kuris paskirstomas su krašto kultūros skaida susijusioms išvykoms ir kt.
J. Skobienės nuomone, nėra žinoma, kiek seniūnijų bendruomenių šventes, kitus renginius, taip pat meno mėgėjų kolektyvus yra parėmę verslininkai, ūkininkai. Savivaldybė neturi informacijos apie rėmėjus – tai žino švenčių organizatoriai, seniūnai. J. Skobienės nuomone, visos 11 šiemet seniūnijų bendruomenių švenčių buvo įdomios: jose koncertavo ir garsios Lietuvos scenos žvaigždės, kurioms tenka mokėti solidžiai.
Iš Savivaldybės biudžeto lėšų skiriama tik išimtinai kultūros reikmėms, o scenos žvaigždžių koncertus nuperka rėmėjai. Tad nedera lįsti į svetimą kišenę, tuo labiau, kai verslininkai kartais ne tik finansuoja garsaus atlikėjo ar grupės pasirodymą, bet ir atlikėjus pasirenka. Ko gero, šiemet nebuvo tokios šventės nė vienoje seniūnijoje, kurios vakarinėje programoje nepasirodytų net po 2-3 garsius atlikėjus.


Kad su kultūra šios pramoginės programos nelabai sietinos, visi žino, tačiau kad į vėlyvus vakaro koncertus suvažiuoja ir sueina gausybė žiūrovų, – faktas. Seniūnijose šventės vyksta nuo pavasario iki vėlyvo rudens. Yra ir šilutiškių, ir seniūnijų gyventojų, kurie apvažiuoja visas tokias šventes ir nemokamai pasiklauso įvairių koncertų.
Tiesa, kol scenoje šoka, dainuoja ar groja rajono meno mėgėjų kolektyvai, žiūrovų tebūna mažiau. Vakarinė programa, kuri baigiasi fejerverkais, sulaukia žiūrovų antplūdžio.
J. Skobienės nuomone, visoms šventėms ir renginiams Savivaldybė iš biudžeto skiria, ko gero, trečdalį ar ketvirtadalį reikalingų lėšų, visa kita yra rėmėjų pinigai.
Seniūnų nuomonės
Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis „Pamariui“ telefonu sakė, kad miestelio tradicinė šventė kainavo galbūt 4000 Eur, iš šios sumos 1300 Eur skyrė Savivaldybė. Moliūgų šventei surengti išleista 2000 Eur, iš šios sumos 1100 Eur gauta iš rajono biudžeto.
„Verslininkai noriai remia Švėkšnoje rengiamas bendruomenės šventes, nes jų nuostata yra tokia: seniūnijos gyventojai perka prekes, paslaugas, tad šventės rėmimas yra savotiška grąža jiems, kai nuperkamas garsaus atlikėjo pasirodymas, grupės programa ar kokia kita pramoga“, – sakė A. Šeputis.
Vainuto seniūnas Vitalijus Mockus svarstė, kad gausybę žiūrovų sutraukiančios Joninės Vainute šiemet finansuotos iš Savivaldybės skirtų lėšų, dar galbūt 3000 Eur skyrę rėmėjai. „Remia daug mano gerų pažįstamų ir draugų iš Šilutės. Būna, kad jie neturi verslo reikalų Vainute, tačiau žino ir supranta, kad per Jonines į Vainutą suvažiuoja žmonių ir iš Šilutės, ir iš kitų rajono vietovių. Litais buvo pigiau, dabar tiek pat susidaro eurais… Brangu. Ir garsių Lietuvos atlikėjų koncertai labai pabrango. Suprantu ir verslininkus, kuriems nėra lengva. Pas juos visi juk eina, visi prašo paremti šventę, kokią meno kolektyvo išvyką, prašo ir susirgusieji, vargingai gyvenantieji“, – pasakojo Vitalijus Mockus.
Žemaičių Naumiesčio seniūnas Virginijus Stasiulis išsyk negalėjo atsakyti į klausimą, kiek kainavo Mykolinių ir derliaus šventė, kuri buvo paskutinė šių metų rajono seniūnijų bendruomenių šventė. Esą rėmėjai buvo seniūnijos bendruomenės rūpestis, jų, žinoma, buvo nemažai. Seniūnija padėjo viską organizuoti, daug rūpesčių teko vietos kultūros centrui, gimnazijai, bibliotekai.


Kas ir kada?
Praėjusią savaitę Savivaldybės tarybos komitetai svarstė kitų metų strateginių kultūros renginių sąrašą. Išbraukti iš jo nesiūlyta nieko, tačiau buvo norų įrašyti papildomą šventę. Jeigu politikai pritars tokiam dosnumui, „Pamarys“ informuos.
Kol kas kitais metais rajone numatyta 10 valstybės švenčių ir istorinių, minėtinų datų, 13 tradicinių renginių: gegužės 27 d. – Šilutės miesto šventė, gegužę – sportinių šokių konkursas „Pamario pora“, birželio 17 ir 24 d. – šventės Juknaičiuose ir Vainute, liepos 1, 2, 6, 8, 29 d. – šventės Kintuose, Gardame, Saugose, Katyčiuose, Švėkšnoje, rugpjūčio 5 d. – Rusnėje, 12 d. – Usėnuose, Bikavėnuose, rugsėjo 30 d. – Žemaičių Naumiestyje, gruodį – kalėdiniai renginiai. Liepą ir rugpjūtį kvies „Pamario ženklai“ ir muzikos festivalis Kintuose. Rugsėjo 2 d. – Žuvienės virimo čempionatas Šilutėje, spalio 27 d. – Moliūgų šventė Švėkšnoje.
Pasak J. Skobienės, siekiama tęsti tradicijas, ieškoti naujovių propaguojant krašto kultūrą, idėjas. Renginių sumanytojai galės praturtinti programas naujovėmis, nes Seimas 2017-uosius paskelbė Piliakalnių, Reformacijos, Tautinio kostiumo, Lietuvių kalbos kultūros, Algirdo Juliaus Greimo, Sporto metais.
Stasė SKUTULIENĖ

Hits: 249

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Koronaviruso infekcijos statistika: 1113 nauji susirgimai, 14 žmonių mirė

Lietuvoje praėjusią parą, balandžio 20-ąją, ištyrus 11913 ėminių, koronaviruso infekcija patvirtinta 1113 žmonių, mirė 14 žmonių, skelbia Statistikos departamentas. Nuo pandemijos pradžios bendras COVID-19 užsikrėtusiųjų skaičius šalyje pasiekė 236533. Per praėjusią parą COVID-19 infekcija pražudė 14 žmonių. Jų amžius buvo nuo 30 iki 99 metų. Bendras šalies mirčių skaičius nuo COVID-19 – 3802. Kaip skelbia Statistikos departamentas, naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 000 gyventojų, Lietuvoje trečiadienio rytą siekia 515,9 atvejo. Pastarųjų 7 dienų naujų atvejų vidurkis parai

Nepritarta siūlymui Sausio 13-ąją paskelbti nedarbo diena

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas trečiadienį vienbalsiai nepritarė siūlymui Sausio 13-ąją, Laisvės gynėjų dieną, paskelbti nedarbo diena. Komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė sakė, kad per 30 metų nusistovėjo tradicijos, kaip šalyje minima ši diena, o įvedus laisvadienį jos nutrūktų. „Tradicijos labai gyvos su žvakelių degimu languose, su paskaitomis, su liudininkų atsiminimais, specialiomis pamokomis. Jei padarytume laisvadienį, šita tradicija nutrūktų“, – komiteto posėdyje trečiadienį sakė M. Lingė. Jis akcentavo, kad žiūrint iš ekonominio taško, Lietuva išsiskiria kaip viena daugiausiai laisvadienių turinčių

Apgavikai rašo laiškus…

„Luminor“ bankas perspėja, jog kai kurie banko klientai balandžio 20 dieną gavo melagingus elektroninius laiškus, kurie neva  siunčiami banko vardu. Šiuose laiškuose pridedamas ir mokėjimo pranešimas, neva išduotas paties kliento prašymu. Laiškai siunčiami kartu su prisegtu dokumentu, kurio pavadinimas – „Luminor_bankas_Mokejimas_pdf.iso.txt“. Šiame dokumente yra kenkėjiška programa, kurios tikslas yra išgauti konfidencialius klientų duomenis. Banko sukčiavimo prevencijos ekspertai perspėja klientus jokiu būdu neatidaryti šio laiško priedo. Jeigu dokumentas buvo atidarytas, rekomenduojame nedelsiant susisiekti su savo IT saugos specialistais, kad jie patikrintų,

Juokas gydo ir stiprina imunitetą! Rekomenduojame tris knygas, kurios privers kvatotis

Apie juoko naudą girdėjo kiekvienas: gaminasi vitaminas C, atsipalaiduoja raumenys ir mažėja patiriamo streso žala! Sutikite, to reikia kiekvienam šiuolaikiniam žmogui, kuris kartais pamiršta stabtelėti ir pasidžiaugti viena kita smagia akimirka. Gerų progų pasijuokti toli ieškoti nereikia. Visada verta pažiūrėti komediją ar perskaityti nuotaikingą knygą. Rekomenduojame tris romanus, kuriuos skaitydami prunkščiosite ir šluostysite juoko ašaras. Knygas parinkome labai skirtingas, tad tikime, kad jos įtiks įvairių skonių žmonėms.    Fredrik Backman „Gyveno kartą Uvė“ Švedų rašytojas Fredrik Backman garsus tuo, kad

Taip pat skaitykite