„Negalėjimas nerašyti užkoduotas Dalios Žibaitienės genuose“

Ši frazė nuskambėjo neseniai įvykusiame D. Žibaitienės kūrybos vakare „Vandenų ir potvynių žemei“. Šilutės F. Bajoraičio bibliotekos skaitykla buvo pilnutėlė.

Nenumalšinamas noras kurti

Vakaro vedėja Šilutės turizmo ir paslaugų verslo mokyklos lietuvių kalbos mokytoja Daiva Trijonienė pakvietė renginį pradėti solistą Domą Saulevičių, Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijos absolventą. Jam akomponavo Šilutės muzikos mokyklos direktorė, pirmoji Domo dainavimo mokytoja Daiva Pielikienė.

Daiva Trijonienė turėjo ką pasakyti apie mokytojos poetės Dalios Žibaitienės kūrybą.

„Prieš penkias dienas įvyko poezijos ir muzikos vakaras Jurbarke pavadinimu „Paukštis giesmę kartos“, o šilutiškiams skirtą vakarą pavadinau „Vandenų ir potvynių žemei“. Nenoriu kartotis. Nenoriu ir kopti į poezijos kalną, nes reikės jį įveikti, o atėjau čia džiugiai nusiteikusi, kaip patarė ir dukra Daina. Atėjau kartu su jumis ramunių skinti“, – poetiškai kalbėjo Dalia Žibaitienė.

Vėliau perskaitė keletą eilėraščių, prieš tai papasakojusi kiekvieno jų atsiradimo istoriją. Eilėraščiai „Lietus“, „Laiškas Kristui“ ir „Mamytei“ palietė klausytojų širdis, aidėjo plojimai.

 

 

 

Mokytoją ir poetę Dalią Žibaitienę pažįsta dažnas šilutiškis – ji išleido ne vieną mokinių kartą, o jos kūrybos kraitis – dešimt knygų: eilėraščių rinkiniai „Paukštis giesmę kartos“ (1997), „Apmąstymų mūša“ (2000), „Balta tyla“ (2003), eilėraščiai vaikams „Ne vienas“ (2003), eilėraščių rinktinė „Žodžiai į šviesą“ (2006), miniatiūrų knyga šeimai „Mergytė atranda pasaulį“ (2008), eilėraščių ir miniatiūrų rinktinė „Vakaro knyga“ (2009), memuarinė apysaka „Dainininko likimas. Tonius“ (2012 ), memuarų knyga „Gyvenimas, nutekėjęs kaip upė“ (2013), eilėraščių ir tikrų istorijų knyga „Tarp dienos ir nakties“ (2015). D. Žibaitienė yra keletos knygų bendraautorė. Bibliotekoje eksponuojama poetės knygų ir atsiliepimų apie kūrybą paroda.

Eilėraščiai – meditacija

D. Trijonienė aptardama D. Žibaitienės kūrybą kalbėjo, kad jos kūrybos būdas labai primena meditaciją – skaitydami stebime, kaip susidėlioja autorės mintys, kaip apmąstomas praėjęs laikas, kokie žmonės supa. „Perskaitai eilėraštį, randi sau kažką artimo, ir vėl nori prie jo sugrįžti. Mokytojos eilėraščių žodis – paprastas, tikras, pasvertas“, – kalbėjo D. Trijonienė, pacitavusi Vilniaus Universiteto profesorės Viktorijos Daujotytės atsiliepimą apie vakaro viešnios kūrybą: „Perskaičiau eilėraščius, miniatiūras, istorijas, kurių dalis – tikros. Aš gerai jus jaučiu, galiu pasakyti, kad pagal savo įgimtus ir specialybės išlavintus gabumus Jūs pasiekėte savo srities aukštumų…“

„Tu – visas iš ugnies, o aš – iš vandenyno“

Keletą žodžių tarė Anatolijus Žibaitis.

„Gerbiami Žibaičiai atskirai niekur nevaikšto. Žmonės visada pagarbiai žiūri į juos gatvėje. Jie visada ypatingai pasitempę. Mokytoja visada pasidabinusi šalikėliu. Žiūri į juos ir atrodo, kad laikas jų neliečia. Anatolijus – griežčiausias Dalios kūrybos vertintojas. Šiandien taip pat išgirsime keletą minčių, kurias mokytojas mums išsakys“, – kalbėjo D. Trijonienė, kviesdama pasisakyti A. Žibaitį.

„Kodėl žmonėms patinka Dalios eilėraščiai? Manau, kad pirmiausia dėl jų įvairovės – kiekvienas gali išsirinkti sau patinkantį eilėraštį. Antra, Dalia rašydama „eina senųjų poetų keliu“. Taip pat svarbu, kad remiasi kasdienine tikrove, kad jos kūryboje ryškus laiko tekėjimas“, – kalbėjo A. Žibaitis, perskaitęs eilėraščius „Laikas“, „Dvi gėlės“ ir „Oazė“.

Eilėraščiai vaikams

„Kurie skaito Dalios Žibaitienės kūrybą, žino, kad nemažai jos eilėraščių skirta vaikams ir mokiniams, nes juk daugiausiai laiko buvo praleista mokykloje. Nutolti nuo to neįmanoma. Mokytoja rašo apie vaiką, apie santykius su vaiku. Šiandien, kai atsirado aštresnių socialinių problemų, jos iškeliamos ir eilėraščiuose“, – apibendrino D. Trijonienė, pakvietusi Martyno Jankaus pagrindinės mokyklos mokines paskaityti eilėraščių apie Šyšą,  Atmatą. D. Žibaitienė apgailestavo, kad nelabai laimingi tie mūsų vaikai, primiršti tėvų per darbus ir ne tik, sukišę galvas į kompiuterius… Ji sakė sukūrusi septynis laiškus, kuriuos tarsi vaikai parašė suaugusiesiems. Perskaitė trijų vaikų – jauniausiojo, paauglio ir paauglės, kuriuose išsakė šiandien taip aktualias tėvų ir vaikų santykių problemas – nesusikalbėjimo, nesupratimo, dėmesio ir meilės stokos.

Daug gražių žodžių

Dalios Žibaitienės pasveikinti atėjo kunigas Jonas Bučinskas.

Vakaro pradžioje D. Žibaitienė priėjo prie kiekvieno pasisveikinti, paspausti rankos ir tarsi perduoti dalelę savo šilumos. Vakaro pabaigoje prašė pasakyti po keletą žodžių, norėdama ir kritikos išgirsti… Su didžiule puokšte rožių į poetę kreipėsi kanauninkas Jonas Bučinskas. Kristina Šveikauskienė pastebėjo, kad D. Žibaitienės kūryboje nerasi jokios buities, į viską žvelgiama su viltimi.

„Sveikatos ir neblėstančios kūrybos“, – linkėjo knygos autorei šilutiškiai. Svečių buvo atvykę iš Priekulės, Šiaulių. Gydytojas iš Priekulės tikino, kad skaitydami D. Žibaitienės kūrybą mes tampame geresni…

Skambėjo dainos, gėlių autorei dovanojo kaimynai ir pažįstami, buvę kolegos ir mokiniai. Mokytoja rašė autografus ant gerbėjų atsineštų knygų. Kiti apžiūrinėjo bibliotekos parengtą D. Žibaitienės išleistų knygų parodėlę.

Biruta Jakštytė

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Pagerbti Šilutės rajono sportininkai ir jų treneriai

Pirmadienį, gruodžio 9-ąją, į Šilutės konferencijų ir susitikimų centrą rinkosi Šilutės rajono sportininkai ir jų treneriai. Įvyko sportininkų pagerbimo ceremonija, kurios metu pasidžiaugta sportininkų rezultatais, padėkota už pergales, įteikti piniginiai prizai. „Esate valingumo, susitelkimo ir geležinės valios pavyzdys. Savo pasiekimais pergalėmis įkvepiate aplinkinius siekti savo svajonių ir tikslų. Taip pat ugdote patriotizmo, pasididžiavimo savo miestu ir šalimi jausmą. Džiaukimės kartu mūsų sportininkų laimėjimais“, – iškilmingai sportininkus pristatė Šilutės kamerinio dramos teatro artistai ir tarti sveikinimo žodį pakvietė Šilutės rajono savivaldybės

Kokia ateityje bus Šilutė?

Į „Pamaryje“ (Nr. 48 (3265), 2019 m. lapkričio 29 d.) išspausdintą rašinį „Ar apmokestins automobilių stovėjimą Šilutės centrinėje gatvėje“ atsiliepė šilutiškis Anatolijus Žibaitis. Pateikiame jo nuomonę, kviečiame ir kitus Šilutės gyventojus padiskutuoti šia tema. Informacija spaudoje apie Šilutės r. savivaldybės tarybos Ekonomikos ir finansų komiteto posėdį skatina pasvarstyti apie Šilutės miesto pagrindinių gatvių – Lietuvininkų ir Tilžės – ateitį. Komiteto nariai aptarė, ar apmokestinti automobilių stovėjimą šiose gatvėse. Diskusijoje užgriebta ir kitokių miesto tvarkymo problemų. Pirmiausia norėtųsi nesutikti su kai

Pagaliau susitiko pasikalbėti…

Šilutės r. savivaldybės tarybos Teritorijų ir kaimo reikalų komitetas surengė susitikimą su ūkininkais, kurie protestuodami neseniai pristatė laukuose žalių kryžių bei traktorių kolonomis važiavo per miestus ir miestelius. Teritorijų ir kaimo reikalų komiteto pirmininkas Tomas Budrikis susitikimą apibūdino dviem klausimais: „Kaip sekasi? Ar Savivaldybė gali būti naudinga, ar gali padėt?“ Pokalbyje su 5 komiteto nariais ūkininkams atstovavo Juzefa Tamavičienė, vadovaujanti rajono pieno gamintojams, Kęstutis Andrijauskas, Ūkininkų sąjungos Šilutės r. skyriaus pirmininkas, ūkininkai Vytautas Buivydas ir Irena Petrauskienė. Savivaldybės Kaimo reikalų

Didesnių algų reikia labiau nei vaikų?

Per vienuolika šių metų mėnesių Šilutės r. savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje įregistruota 410 naujagimių ir 523 mirę asmenys: 113 mirusiųjų daugiau negu gimusiųjų… Gruodis dar pakeis galutinius šių metų skaičius, tačiau tendencija akivaizdi – pastaruosius ketverius metus mirčių rajone registruojama daugiau negu naujagimių. 2016 m. šis skirtumas sudarė 74, 2017 m. – 51, 2018 m. – 106, šių metų skirtumas bus dar didesnis, jeigu be gruodžio mėnesio duomenų jau siekia 113. Seimas dar nepatvirtino šių metų valstybės biudžeto, tačiau jau