Nedarbo spąstuose įstrigusiems žmonėms – Užimtumo tarnybos ir savivaldybių pagalba

Specialios programos šiemet suteiks papildomų galimybių pažeidžiamiems asmenims, kurie ilgą laiką negali susirasti darbo arba apskritai nepageidauja dirbti. Į Užimtumo tarnybos kvietimus pastaraisiais metais atsiliepė daugelis šalies savivaldybių, aktyviai įsitraukusių teikiant paslaugas kompleksinių kliūčių turintiems žmonėms.

2022-aisiais tokias paslaugas siūlė 40 savivaldybių, o pernai – jau 56. 2023-aisiais specialiose programose pradėjo dalyvauti 5,4 tūkst. žmonių, daugiausiai – darbo rinkai besirengiantys asmenys. Šių programų esmė – psichologų, teisininkų arba socialinių darbuotojų paslaugos, laikinas užimtumas.

„Taikomos vienodos praktikos savivaldybėse padeda spręsti problemas, su kuriomis susiduria ilgai nedirbantys ar nenorintys dirbti klientai. Kiekviename rajone paslaugų prieinamumas skiriasi, galimybės dar nevienodos, tačiau visur teikiama tikslinė pagalba“, – pabrėžė Užimtumo tarnybos Priemonių organizavimo departamento l.e.p. direktorė Vaida Kamandulienė.

Suteikus įvairias kompleksines paslaugas, daugiau nei 4 tūkst. besirengiančių darbo rinkai asmenų 2023 metais suteiktas bedarbio statusas ir jie pradėjo darbo paieškas, 1,7 tūkst. asmenų padėta įsidarbinti, dar 50 pradėjo savarankišką veiklą pagal verslo liudijimą.

2024 metais numatyta 6,5 tūkst. asmenų įtraukti į užimtumo didinimo programas. Dalis šių klientų vengia dirbti, nes turi skolų, priklausomybių, rūpinasi vaikais ar tėvais, neturi kaip atvykti į darbo vietą arba dirba nelegaliai. Kiti stokoja motyvacijos ir aktyvumo ieškant darbo ar naujų karjeros galimybių, ar nebeturi socialinių įgūdžių, nes nedirba jau ilgą laiką.

Šiose programose jie mokomi krizių valdymo, sveikos gyvensenos, finansinio ir kompiuterinio raštingumo, taikoma priklausomybių prevencija. Teikiamos teisininko konsultacijos, psichologo, karjeros konsultanto, pavėžėjimo ir kitos socialinės paslaugos, krizių įveikimo specialistų pagalba.

Daugeliui atkurti įgūdžius ar išspręsti įsidarbinimui trukdančias kitas problemas užtenka kur kas trumpesnio laiko. Tiems, kuriems sekasi sunkiau, pagalba yra teikiama, kol ji yra reikalinga, todėl aktualu paslaugų teikimo tęstinumas ir pagalba po įsidarbinimo.

Patirtimi šioje srityje išsiskiria savivaldybės, kuriose po užimtumo didinimo programos suteiktų atvejo vadybos paslaugų asmenų įsidarbinimas pernai buvo vienas didžiausių. Tai – Elektrėnų (20 proc.), Kaišiadorių r. (25 proc.), Šilutės r. (29 proc.), Druskininkų (18 proc.), Alytaus m. (18 proc.). 2024 metais vien šios savivaldybės padės daugiau kaip 400 sunkiausiai į darbo rinką integruojamų asmenų. Numatyta, kad atvejo vadyba Druskininkuose ir Elektrėnuose bus taikoma po 100 nedirbančių žmonių, Alytaus mieste – 98, Kaišiadoryse – 70, Šilutėje – 60.

„Pažanga matuojama ne tik integracija į darbo rinką. Ilgą laiką nedirbę ir žema motyvacija pasižymėję žmonės šių priemonių dėka sustiprėja emociškai bei psichologiškai, įgauna daugiau pasitikėjimo savimi, domisi darbo galimybėmis, pripažįsta savo problemas“, –  sakė V. Kamandulienė.

Įvertinusi skirtingų savivaldybių patirtį ir rezultatus, Užimtumo tarnyba parengė specialias rekomendacijas. Socialiniams partneriams siūloma toliau taikyti atvejo vadybos principus ir šalinti pagrindines besirengiančių asmenų darbo rinkai nedarbo priežastis, atvejo vadybai skirti ne mažiau kaip 70 proc. lėšų, o trumpalaikiams darbams – ne daugiau nei 30 proc.

V. Kamandulienės teigimu, tais atvejais, kai užimtumo didinimo programą įgyvendinant yra organizuojami trumpalaikiai darbai, prioritetą aktualu teikti tiems darbdaviams, kurie pasibaigus užimtumo didinimo programai, įsipareigotų asmenis įdarbinti neterminuotai. Svarbu skirti dėmesį augančiam kvalifikuotų pozicijų skaičiui.

Užimtumo tarnybos inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Libertas Klimka: „Gimtoji kalba – didis tautos turtas“

Vasario 21 d. minima Tarptautinė gimtosios kalbos diena. Šia proga per Lietuvos radiją kalbėjo Libertas Klimka, etnologas. Štai apie ką jis kalbėjo – pasiskaitykite. Pasaulyje kalbų vis mažėja Vasario 21-osios kalendoriaus lapelyje įrašyta: „Tarptautinė gimtosios kalbos diena“. Toks įrašas atsirado 2002 m. Jungtinių Tautų rūpesčiu. Tai tam, kad būtų globojamos ir tos kalbos, kurios nėra naudojamos bendravimui tarp valstybių, neįrašomos kaip tarptautinių konferencijų ar renginių kalbos. Tokios dienos įvedimas primena, kad globalėjančiame pasaulyje kalbų skaičius nuolat mažėja. Tai skaudūs praradimai

Dalis būsimųjų kandidatų į Prezidentus netrukus pradės rinkti rinkėjų parašus

Vakar, vasario 20 d., Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) priėmė sprendimą išduoti rinkėjų parašų rinkimo lapus pirmiesiems pareiškinius dokumentus pateikusiems pretendentams į kandidatus Respublikos Prezidento rinkimuose. Tarp kandidatų į Prezidentus – Remigijus Žemaitaitis VRK informacinėje sistemoje iki vasario 20 d. dokumentus pateikė: Giedrimas Jeglinskas, Andrius Mazuronis, Gitanas Nausėda, Ingrida Šimonytė, Valdas Tutkus, Eduardas Vaitkus, Aurelijus Veryga, Ignas Vėgėlė, Dainius Žalimas, Remigijus Žemaitaitis. Jiems parašų lapus VRK numato išduoti trečiadienį, nuo 9 val. Likusiems 4 politinės kampanijos dalyviams (Zenonui Andrulėnui, Gintautui Kniukštai,

Lietuviška statistika negailestinga: į nuotolinių sukčių pinkles patenka kas trečias

Kas trečias Lietuvos gyventojas patiria kibernetinių incidentų. Nuotoliniai sukčiai kelia grėsmę ne tik lengvai pasiekiamiems vartotojų duomenims, bet ir jautriai informacijai, pvz., banko ar asmens duomenys. Ekspertas pasakoja, kad pasitelkus prevencines priemones vien per sausio mėnesį buvo sustabdyta beveik 7 mln. sukčiavimo atvejų. „Mūsų surinkti duomenys rodo, kad nuo rudens internete suaktyvėjo kenkėjiškų atakų skaičius. Vien per pirmąjį šių metų mėnesį žmones apsaugojome nuo daugiau nei 29 mln. kenkėjiškų programų bei užkirtome kelią 7 mln. sukčiavimo atvejų“, – pranešime žiniasklaidai sako

Pinigai sportui

Šilutės rajono savivaldybės taryba svarstys ir apsispręs, kiek šiais metais lėšų skirti sporto reikmėms. Tarybai svarstyti pasiūlyta, kad viešajai įstaigai „Šilutės sportas“ išlaikyti būtų skiriama 602 400 eurų, o rajone veikiantiems sporto klubams, nevyriausybinėms sporto organizacijoms bei sportininkų skatinimui – 60 tūkst. Eur. Iš viso planuojama paskirstyti 662 400 Eur. Šis lėšų krepšelis patenka į Ugdymo kokybės ir sporto plėtros programą, kurios vienas iš tikslų – ugdyti ir skatinti sveiką, stiprų, gerai fiziškai ir dvasiškai susiformavusį pilietį per sportinę ar

Taip pat skaitykite