Naumiestiškis pasiūlė rusniškius iš salos iškeldinti…

Susitikime su Žemaičių Naumiesčio seniūnijos gyventojais dalyvavo (iš kairės): Seimo narys Alfredas Stasys Nausėda, Šilutės r. savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis ir Seimo nario padėjėjas Valentinas Dylertas.
S. Skutulienės nuotr.

Tokį pasiūlymą išgirdo Seimo narys Alfredas Stasys Nausėda sausio 22 d. susitikime su Žemaičių Naumiesčio seniūnijos gyventojais. Tądien Seimo narys lankėsi Usėnuose, Juknaičiuose, kitomis dienomis – ir kitose seniūnijose. Nepriklausomybės  šimtmečio proga A. S. Nausėda  bendruomenėms dovanoja po Lietuvos trispalvę.

„Nepažįstamų nematau…“

Taip sakė Seimo narys Alfredas Stasys Nausėda, atvykęs į Žemaičių Naumiesčio seniūnijos salę susitikti su rinkėjais. Susirinko per 30 gyventojų,  sveikinosi su jais Seimo narys ir savo kalbą pradėjo taip: „Seimo darbą vertinčiau pozityviai. Pasipriešinimo neišvengsi, kai paliečiami neskaidrūs verslo reikalai, kur pinigus lengvai ėmė, gal net savotiškai plėšikavo. Teko su vaistininkais susikauti, su Lietuvos ir radijo žiniasklaidos monopoliu, gyvenančiu iš valstybės biudžeto“. Galima paminėti švaistūniškumą „Lietuvos geležinkeliuose“, Registrų centre, įkalinimo įstaigose, ribojimus prekiaujant alkoholiu ir t. t.

„Gal žmonėms ir kyla neaiškumų, nes ne viską žino, todėl ir pasigirsta, kad Seime kvailiai sėdi, nieko gero nedaro,“ – atvirai kalbėjo Seimo narys, įsitikinęs kad daugelyje sričių derėjo seniau tvarkytis, netvarka kaupėsi dešimtmečius. Paminėtas paveldimos žemės „kilnojimas“, įstūmęs valstybę į nesibaigiančias bėdas, draudimas ūkininkams nusipirkti nuomojamą žemę. O išvados grąžinti žemę, anot A. S. Nausėdos, įsuko nešvaraus verslo karuselę. „Berniukai susigrobė po 10, 15, 20 hektarų žemės – tos žemės, kuri yra pagrindinis mūsų turtas, iš jos lietuvis gyveno ir prieš 100 metų, sugebėjo grūdą užauginti, gyvulių laikyti. Tai leido Lietuvai augti, stiprėti. Ikikariniu metu Šilutės apskrityje laikė 60 tūkstančių karvių, dabar Šilutės rajone jų turime 12 tūkstančių. Pasakoju žemiškus dalykus, o juk hektaras žemės, gyvulys – tai darbo vietos, vienas dirbantis žemės ūkyje sukuria 4 darbo vietas paslaugų sektoriuje – produktą reikia perdirbti, parduoti, gyvulius – gydyti, ūkininkas vartoja elektrą, šilumą, perka techniką ir jos detales, degalus, trąšas ir dar daug ką“, – kalbėjo Seimo narys, primindamas, kad ir biurokratai ne visi supranta, kad kai nebus žemės ūkio, gyvulių, nebus reikalingi ir jie, tikrintojai bei raštų rašytojai…

Šviečiamoji veikla

„Šilutės rajonas – žemės ūkio karštas, tačiau – specifinis. Man tenka Seimo nariams, ministrams aiškinti, kas yra žemupys, polderiai, Nemuno delta, kad visi Lietuvos vandenys teka per Šilutės rajoną į marias. Niekur kitur Lietuvoje to nėra. Potvyniai tankėja, ilgėja, jie būna ne tik pavasarį tirpstant sniegui, bet ir vasarą ar rudenį po gausių lietų. Taip klostosi ir todėl, kad mes upių nevalome, netvarkome kanalų, visur užžėlę krūmais. Dar žemupy „sofos ūkininkai“ berniukai nuomojasi didelius pievų plotus, jeigu žolę rudeniop nupjauna, tai ir palieka, o vanduo ją neša, supuvusi ji gula į upių dugną ir upės seklėja. Ar anksčiau taip buvo?

Pavasarį noriu pakviesti specialistų į Pamarį, kad atliktų tyrimus ir pasakytų, ką turime daryti su žemupio upėmis, kanalais. Juk olandai, lenkai tvarkosi. Man protu nesuvokiama, kai ant apsauginių pylimų auga dideli medžiai, nors čia gali augti tik žolė. Kiek metų vyksta teismai dėl Minijos kaimo nupjautų krantinių medžių?

Krantines būtina sutvarkyti, išvalyti, o jau po to žiūrėti, kur galima atokiau medžių pasodinti. Kai tai aiškini, kai supranta, lengviau siekti ir geresnio finansavimo polderiams, melioracijai, keliams,“ – sakė A. S. Nausėda, pridurdamas, kad  šiemet statys estakadą į Rusnę, teks iškirsti šalia asfalto augančių per 200 medžių.

„Girdžiu: tai medžius aukojat, tai jų neišsaugot… Reikia medį paaukoti, jeigu norime turėti patogų, gerą kelią, estakadą. Žmogus medį pasodina, prireikus jis jį ir nupjauna. Juk senas medis gali virsdamas žmogų užmušti…“ – kalbėjo Seimo narys.

Netikėtas pasiūlymas

„Upių mes nevalysime niekad, nes valstybė nepajėgi tą daryti. Tegul palieka taip, kaip yra. Nežiūrėkim Olandijos, kur gyventojų tankumas labai didelis. Kiek Rusnėje žmonių beliko, kiek mokinių mokykloje beturi? Iškelti tuos gyventojus ir palikti tą Rusnę! Vieną kartą bus toks potvynis, kad tos Rusnės nebeliks. Pamatysit, niekas nebeišgelbės, nepadės. Kiek yra melioratorių, specialistų, jie ten viską praėję, žino, visi tą patį kalba… Yra kaimų, kur po du žmones gyvena, per potvynį ten amfibijas siunčia, malūnsparnis skrenda…“ – iš salės prakalbo Gediminas.

Seimo narys pakvietė šį vyrą kartu vykti į susitikimą su rusniškiais bei jiems pateikti tokį pasiūlymą… Dar pridūrė: „Rusnėje gyvenau 10 metų, Rusnėje buvo poliklinika, ligoninė, vidurinė mokykla, gaisrinė. Tada ne taip aktualu buvo tas kelias iš Šilutės į Rusnę, bet dabar viso to nebeliko, žmonės turi važinėti į darbą Šilutėje, su reikalais, 4 valandas prastovi automobilių eilėje prie apsemto kelio. Pernai vien automobilių kėlimas per vandenį kelininkams kainavo per 300 tūkstančių eurų, sutinku, kad per dešimtmečius galima buvo 4 estakadas pastatyti…“

Kiti reikalai

„Nėra Seimo narių, kurie linkėtų valstybei blogo. Aš visose partijose turiu draugų ir mes bendradarbiaujame. Gyventojų mažėja? O praeityje, prisiminkite, ar neemigravo iš Lietuvos? Po visą pasaulį lietuviai išsibarstė. Jeigu mes čia protingai tvarkysimės, sugrįš, parvažiuos. Žemės turime, žemės drebėjimų nėra…“ – optimistiškai kalbėjo A. S. Nausėda.

Naumiestiškiai domėjosi ir žemės reikalais, ir melioracija. Dėl karklų sodinimo ir auginimo Seimo narys sakė jau kreipęsis į Žemės ūkio ministeriją, siūlydamas už šį verslą nemokėti jokių išmokų. Žilvičiai gadina melioracijos įrenginius, randasi šabakštynai. Esą tai netinka mūsų gamtovaizdžiui, žemė irgi ruošta ne žilvičiams, bet žemės ūkio reikmėms: javams, daržovėms auginti ir t. t.

„Nė viename rajone nėra atiduota tiek žemės žilvičiams auginti, tik Šilutės krašte… – sakė Seimo narys, priminęs ir vėjo jėgaines. –Yra noras kuo daugiau tokių jėgainių sukoncentruoti vienoje vietoje. Nebuvo paisyta nei melioracijos įrenginių, net trasų. Jau pradeda lįsti bėdos. Ir patys ūkininkai, išnuomoję žemes jėgainėms statyti, šaukia, kad juos vanduo semia. Žmonės nesuvokia žemės vertės, pasirašo sutartis jų neperskaitę, nes tos sutartys labai ilgos…“ – kalbėjo Seimo narys, kurio nuomonės klausta ir apie šaltalankių auginimą? „Tai tik pinigų ėmimas. Tai tik lengvai gaunamų pinigų ieškojimas. Tokios veiklos remti nereikia“, – atsakė A. S. Nausėda.

A.Kubaitį domino, kada tvarkys kelią Šilutė – Žemaičių Naumiestis. Juk į Kelių fondą subyra visų pinigai per akcizus ir kitką, tačiau kai iškyla būtinybė skirti daugiau lėšų socialinei paramai, krašto apsaugai, bemat atimama iš Kelių fondo. A. Kubaičiui priminus, kad ir tvarkant kelius kartais pinigai nueina vėjais, Seimo narys atsakė, kad tvarkos ir čia reikia.

„Jeigu visi Kelių fondo pinigai atitektų keliams, būtų naudojami taupiai, visi keliai būtų puikūs…“ – teigė Seimo narys ir priminė, kad pasikeitė Automobilių kelių direkcijos vadovas, gali būti pakeistos ir asfaltuojamų bei žvyruojamų kelių jau sudarytos programos, kur Šilutės rajone pirmiausia buvo suplanuota tvarkyti kelią Šilutė – Žemaičių Naumiestis. „Kas gali paneigti, kad kažkas sugebės prilįsti…“ – abejojo Seimo narys, ketinąs kalbėtis su naujuoju direkcijos vadovu dėl šio kelio.

Valerijonas Krutikovas pasigedo Seimo įstatymų, Vyriausybės nutarimų ir kitų sprendimų išaiškinimo gyventojams prieš juos priimant ir jiems įsigaliojus. Juk gerą savaitę niekas nesuprato, kad galima nusipirkti nereceptinių vaistų. Atrodė, kad bet kokio vaisto be recepto nebeparduos. Esą Nacionalinis radijas ir televizija būtent tai ir turėtų daryti. Seimo narys sutiko, kad tai tiesa, bus pokyčių.

Kalbėta ir apie perdėtai didelį dėmesį  socialinės rizikos šeimoms, rajone jau turime 140 socialinių darbuotojų… Eina į tas šeimas, žiūri, moko, kaip maisto pasigaminti, grindis išsiplauti, rūbus išsiskalbti… „Pradedu galvoti, ar mes nebūsime į lankas nuvažiavę? Geriau paremti žmogų, kuris kruta ir pats dirba, karvę pasimelžia, daržiuką turi, didesnės paramos reikia tvarkingoms jaunoms šeimoms. Geriau dirbančius paremti, o ne veltėdžius. Tegu vaikai dirbantį tėvą mato“, – sutiko Seimo narys.

Į visus gyventojų pastebėjimus A.S. Nausėda atsakinėjo atvirai ir be išsisukinėjimų, nevengė pripažinti, kad dirbant pasitaiko ir klaidų.

Stasė SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Programuotojas E. Maksvytis: „Noriu, kad Lietuvos jaunimas turėtų vietą prie ateities stalo“

Ar žinojote, kad Šilutėje yra vaikščiojantis robotas humanoidas, o jį pagamino šilutiškis? Antradienį tuo įsitikinti į Šilutės pirmąją gimnaziją atvyko rajono valdžios bei verslo atstovai. Svečiams buvo pristatyta robotų projektavimo, gaminimo idėja bei oficialiai atidarytas Inovacijų ir robotikos centras, kurio įkūrėjas – iš Švedijos grįžęs 31-erių metų programuotojas Eivanas Maksvytis. Vos prieš kelis mėnesius E. Maksvytis įgyvendino savo svajonę ir įkūrė Šilutėje robotikos laboratoriją. Pasak jo paties, tai – dirbtuvės, kuriose gaminami robotai. Žingsnelis po žingsnelio juos gamina patys šilutiškiai

Bibliotekos Vėlaičių filialas – naujose erdvėse

Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos Vėlaičių filialas veikia naujose patalpose – Kentrių kaimo bendruomenės namuose. Atidarymo iškilmėse susirinkusiuosius džiugino linksma bei kūrybinga Piktupėnų pagrindinės mokyklos mokinių Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio metų sutiktuvėms parengta muzikinė–poetinė programa. Vėlaičių bibliotekos simbolinę atidarymo juostą perkirpo Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis, Administracijos direktoriaus pavaduotojas Alvidas Einikis, Kentrių kaimo bendruomenės pirmininkas Romaldas Mančas, Pagėgių seniūnas Dainius Maciukevičius, Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Milda Jašinskaitė–Jasevičienė, Vėlaičių filialo bibliotekininkė Jūratė Tūtoraitienė ir Kentrių kaimo vaikučiai. Bibliotekos vadovė Milda Jašinskaitė–Jasevičienė

Pagėgiškiai imtynininkai sezoną pradėjo pergalėmis

Labai sėkmingai naująjį varžybų sezoną pradėjo Pagėgių meno ir sporto mokyklos laisvųjų imtynių mokytojas Antanas Merkevičius ir jo auklėtiniai. Pirmieji ant imtynių kilimo jėgas išbandė suaugusieji atletai – Kaune vykusiame šalies imtynių čempionate dalyvavo 5 Pagėgių krašto imtynininkai. Visi penki pagėgiškiai tapo čempionato prizininkais. Auksinius čempionato apdovanojimus pelnė broliai Gvidas (svorio kat. iki 57 kg) ir Gytis (iki 70 kg) Jovaišos, dabar sportinį meistriškumą keliantys Šiaulių sporto gimnazijoje. Toje pat gimnazijoje besimokantis Svajūnas Šakys (iki 65 kg) pelnė čempionato sidabrą.

Kaip atsirado Nepriklausomos Lietuvos pinigai

    Praūžus Pirmojo pasaulinio karo, kuris dar vadinamas Didžiuoju karu (1914-1918 m.) audroms, kaip feniksas iš pelenų kilo Lietuvos valstybė. Anot istorikų, pirmaisiais Lietuvos nepriklausomybės mėnesiais ir metais nebuvo nė kalbos apie savų pinigų turėjimą. Iš pradžių jaunai valstybei buvo daug svarbesnių neatidėliotinų reikalų. Bet viskam savas laikas. Savų pinigų nebuvo 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Tarybai paskelbus nepriklausomybę, šalyje dar šeimininkavo vokiečiai, o krašte cirkuliavo specialiai okupuotiems kraštams leisti ostrubliai. Lietuvos valstybė savos valiutos iš karto įsivesti