Naumiestiškis pasiūlė rusniškius iš salos iškeldinti…

Susitikime su Žemaičių Naumiesčio seniūnijos gyventojais dalyvavo (iš kairės): Seimo narys Alfredas Stasys Nausėda, Šilutės r. savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis ir Seimo nario padėjėjas Valentinas Dylertas.
S. Skutulienės nuotr.

Tokį pasiūlymą išgirdo Seimo narys Alfredas Stasys Nausėda sausio 22 d. susitikime su Žemaičių Naumiesčio seniūnijos gyventojais. Tądien Seimo narys lankėsi Usėnuose, Juknaičiuose, kitomis dienomis – ir kitose seniūnijose. Nepriklausomybės  šimtmečio proga A. S. Nausėda  bendruomenėms dovanoja po Lietuvos trispalvę.

„Nepažįstamų nematau…“

Taip sakė Seimo narys Alfredas Stasys Nausėda, atvykęs į Žemaičių Naumiesčio seniūnijos salę susitikti su rinkėjais. Susirinko per 30 gyventojų,  sveikinosi su jais Seimo narys ir savo kalbą pradėjo taip: „Seimo darbą vertinčiau pozityviai. Pasipriešinimo neišvengsi, kai paliečiami neskaidrūs verslo reikalai, kur pinigus lengvai ėmė, gal net savotiškai plėšikavo. Teko su vaistininkais susikauti, su Lietuvos ir radijo žiniasklaidos monopoliu, gyvenančiu iš valstybės biudžeto“. Galima paminėti švaistūniškumą „Lietuvos geležinkeliuose“, Registrų centre, įkalinimo įstaigose, ribojimus prekiaujant alkoholiu ir t. t.

„Gal žmonėms ir kyla neaiškumų, nes ne viską žino, todėl ir pasigirsta, kad Seime kvailiai sėdi, nieko gero nedaro,“ – atvirai kalbėjo Seimo narys, įsitikinęs kad daugelyje sričių derėjo seniau tvarkytis, netvarka kaupėsi dešimtmečius. Paminėtas paveldimos žemės „kilnojimas“, įstūmęs valstybę į nesibaigiančias bėdas, draudimas ūkininkams nusipirkti nuomojamą žemę. O išvados grąžinti žemę, anot A. S. Nausėdos, įsuko nešvaraus verslo karuselę. „Berniukai susigrobė po 10, 15, 20 hektarų žemės – tos žemės, kuri yra pagrindinis mūsų turtas, iš jos lietuvis gyveno ir prieš 100 metų, sugebėjo grūdą užauginti, gyvulių laikyti. Tai leido Lietuvai augti, stiprėti. Ikikariniu metu Šilutės apskrityje laikė 60 tūkstančių karvių, dabar Šilutės rajone jų turime 12 tūkstančių. Pasakoju žemiškus dalykus, o juk hektaras žemės, gyvulys – tai darbo vietos, vienas dirbantis žemės ūkyje sukuria 4 darbo vietas paslaugų sektoriuje – produktą reikia perdirbti, parduoti, gyvulius – gydyti, ūkininkas vartoja elektrą, šilumą, perka techniką ir jos detales, degalus, trąšas ir dar daug ką“, – kalbėjo Seimo narys, primindamas, kad ir biurokratai ne visi supranta, kad kai nebus žemės ūkio, gyvulių, nebus reikalingi ir jie, tikrintojai bei raštų rašytojai…

Šviečiamoji veikla

„Šilutės rajonas – žemės ūkio karštas, tačiau – specifinis. Man tenka Seimo nariams, ministrams aiškinti, kas yra žemupys, polderiai, Nemuno delta, kad visi Lietuvos vandenys teka per Šilutės rajoną į marias. Niekur kitur Lietuvoje to nėra. Potvyniai tankėja, ilgėja, jie būna ne tik pavasarį tirpstant sniegui, bet ir vasarą ar rudenį po gausių lietų. Taip klostosi ir todėl, kad mes upių nevalome, netvarkome kanalų, visur užžėlę krūmais. Dar žemupy „sofos ūkininkai“ berniukai nuomojasi didelius pievų plotus, jeigu žolę rudeniop nupjauna, tai ir palieka, o vanduo ją neša, supuvusi ji gula į upių dugną ir upės seklėja. Ar anksčiau taip buvo?

Pavasarį noriu pakviesti specialistų į Pamarį, kad atliktų tyrimus ir pasakytų, ką turime daryti su žemupio upėmis, kanalais. Juk olandai, lenkai tvarkosi. Man protu nesuvokiama, kai ant apsauginių pylimų auga dideli medžiai, nors čia gali augti tik žolė. Kiek metų vyksta teismai dėl Minijos kaimo nupjautų krantinių medžių?

Krantines būtina sutvarkyti, išvalyti, o jau po to žiūrėti, kur galima atokiau medžių pasodinti. Kai tai aiškini, kai supranta, lengviau siekti ir geresnio finansavimo polderiams, melioracijai, keliams,“ – sakė A. S. Nausėda, pridurdamas, kad  šiemet statys estakadą į Rusnę, teks iškirsti šalia asfalto augančių per 200 medžių.

„Girdžiu: tai medžius aukojat, tai jų neišsaugot… Reikia medį paaukoti, jeigu norime turėti patogų, gerą kelią, estakadą. Žmogus medį pasodina, prireikus jis jį ir nupjauna. Juk senas medis gali virsdamas žmogų užmušti…“ – kalbėjo Seimo narys.

Netikėtas pasiūlymas

„Upių mes nevalysime niekad, nes valstybė nepajėgi tą daryti. Tegul palieka taip, kaip yra. Nežiūrėkim Olandijos, kur gyventojų tankumas labai didelis. Kiek Rusnėje žmonių beliko, kiek mokinių mokykloje beturi? Iškelti tuos gyventojus ir palikti tą Rusnę! Vieną kartą bus toks potvynis, kad tos Rusnės nebeliks. Pamatysit, niekas nebeišgelbės, nepadės. Kiek yra melioratorių, specialistų, jie ten viską praėję, žino, visi tą patį kalba… Yra kaimų, kur po du žmones gyvena, per potvynį ten amfibijas siunčia, malūnsparnis skrenda…“ – iš salės prakalbo Gediminas.

Seimo narys pakvietė šį vyrą kartu vykti į susitikimą su rusniškiais bei jiems pateikti tokį pasiūlymą… Dar pridūrė: „Rusnėje gyvenau 10 metų, Rusnėje buvo poliklinika, ligoninė, vidurinė mokykla, gaisrinė. Tada ne taip aktualu buvo tas kelias iš Šilutės į Rusnę, bet dabar viso to nebeliko, žmonės turi važinėti į darbą Šilutėje, su reikalais, 4 valandas prastovi automobilių eilėje prie apsemto kelio. Pernai vien automobilių kėlimas per vandenį kelininkams kainavo per 300 tūkstančių eurų, sutinku, kad per dešimtmečius galima buvo 4 estakadas pastatyti…“

Kiti reikalai

„Nėra Seimo narių, kurie linkėtų valstybei blogo. Aš visose partijose turiu draugų ir mes bendradarbiaujame. Gyventojų mažėja? O praeityje, prisiminkite, ar neemigravo iš Lietuvos? Po visą pasaulį lietuviai išsibarstė. Jeigu mes čia protingai tvarkysimės, sugrįš, parvažiuos. Žemės turime, žemės drebėjimų nėra…“ – optimistiškai kalbėjo A. S. Nausėda.

Naumiestiškiai domėjosi ir žemės reikalais, ir melioracija. Dėl karklų sodinimo ir auginimo Seimo narys sakė jau kreipęsis į Žemės ūkio ministeriją, siūlydamas už šį verslą nemokėti jokių išmokų. Žilvičiai gadina melioracijos įrenginius, randasi šabakštynai. Esą tai netinka mūsų gamtovaizdžiui, žemė irgi ruošta ne žilvičiams, bet žemės ūkio reikmėms: javams, daržovėms auginti ir t. t.

„Nė viename rajone nėra atiduota tiek žemės žilvičiams auginti, tik Šilutės krašte… – sakė Seimo narys, priminęs ir vėjo jėgaines. –Yra noras kuo daugiau tokių jėgainių sukoncentruoti vienoje vietoje. Nebuvo paisyta nei melioracijos įrenginių, net trasų. Jau pradeda lįsti bėdos. Ir patys ūkininkai, išnuomoję žemes jėgainėms statyti, šaukia, kad juos vanduo semia. Žmonės nesuvokia žemės vertės, pasirašo sutartis jų neperskaitę, nes tos sutartys labai ilgos…“ – kalbėjo Seimo narys, kurio nuomonės klausta ir apie šaltalankių auginimą? „Tai tik pinigų ėmimas. Tai tik lengvai gaunamų pinigų ieškojimas. Tokios veiklos remti nereikia“, – atsakė A. S. Nausėda.

A.Kubaitį domino, kada tvarkys kelią Šilutė – Žemaičių Naumiestis. Juk į Kelių fondą subyra visų pinigai per akcizus ir kitką, tačiau kai iškyla būtinybė skirti daugiau lėšų socialinei paramai, krašto apsaugai, bemat atimama iš Kelių fondo. A. Kubaičiui priminus, kad ir tvarkant kelius kartais pinigai nueina vėjais, Seimo narys atsakė, kad tvarkos ir čia reikia.

„Jeigu visi Kelių fondo pinigai atitektų keliams, būtų naudojami taupiai, visi keliai būtų puikūs…“ – teigė Seimo narys ir priminė, kad pasikeitė Automobilių kelių direkcijos vadovas, gali būti pakeistos ir asfaltuojamų bei žvyruojamų kelių jau sudarytos programos, kur Šilutės rajone pirmiausia buvo suplanuota tvarkyti kelią Šilutė – Žemaičių Naumiestis. „Kas gali paneigti, kad kažkas sugebės prilįsti…“ – abejojo Seimo narys, ketinąs kalbėtis su naujuoju direkcijos vadovu dėl šio kelio.

Valerijonas Krutikovas pasigedo Seimo įstatymų, Vyriausybės nutarimų ir kitų sprendimų išaiškinimo gyventojams prieš juos priimant ir jiems įsigaliojus. Juk gerą savaitę niekas nesuprato, kad galima nusipirkti nereceptinių vaistų. Atrodė, kad bet kokio vaisto be recepto nebeparduos. Esą Nacionalinis radijas ir televizija būtent tai ir turėtų daryti. Seimo narys sutiko, kad tai tiesa, bus pokyčių.

Kalbėta ir apie perdėtai didelį dėmesį  socialinės rizikos šeimoms, rajone jau turime 140 socialinių darbuotojų… Eina į tas šeimas, žiūri, moko, kaip maisto pasigaminti, grindis išsiplauti, rūbus išsiskalbti… „Pradedu galvoti, ar mes nebūsime į lankas nuvažiavę? Geriau paremti žmogų, kuris kruta ir pats dirba, karvę pasimelžia, daržiuką turi, didesnės paramos reikia tvarkingoms jaunoms šeimoms. Geriau dirbančius paremti, o ne veltėdžius. Tegu vaikai dirbantį tėvą mato“, – sutiko Seimo narys.

Į visus gyventojų pastebėjimus A.S. Nausėda atsakinėjo atvirai ir be išsisukinėjimų, nevengė pripažinti, kad dirbant pasitaiko ir klaidų.

Stasė SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

„Vaivoros“ jubiliejuje buvo daug dainų ir gėlių

Į Šilutės kultūros ir pramogų centro kolektyvo – moterų vokalinio ansamblio „Vaivora“ – 35-erių metų jubiliejų susirinko gausus būrys šilutiškių, atvyko vokaliniai ansambliai iš Juknaičių, Rusnės ir Saugų. Sveikino kolektyvas „Mingė“ ir  varinių pučiamųjų instrumentų ansamblis „Pamario brass“, artimieji ir kolektyvo gerbėjai. Rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis ir Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė sveikino „Vaivorą“, įteikė padėkos raštus ir gėlių vadovei bei visoms ansamblio dainininkėms. Ilgas kelias Jeigu jau Šilutė turi tokį puikų pučiamųjų instrumentų kolektyvą, tai dera

Mintys Vasario 16-osios išvakarėse

Toks sutapimas, kad ši šventė beveik sutampa su kovo 3 d. vyksiančiais savivaldos rinkimais. Tos savivaldos, kuri, mano supratimu, yra pamatas, esmė ir prasmė. Ir mūsų Konstitucijoje savivalda įrašyta kaip esminis valdžios pamatas. Tačiau kiek mes turime, kiek realizuojame tos realios savivaldos? Dvi kadencijas buvęs Seimo nariu, aš neprisimenu Savivaldybės tarybos sprendimu Vyriausybei, Seimui pateiktų siūlymų, kurie atsirastų įstatymuose. Tačiau neužmiršau, kaip reikėdavo net prašyti Savivaldybės pateikti prašymą, kad būtų galima pritraukti lėšų vienam ar kitam darbui. Taip sakau apie

Švėkšnos žydų istorija – Lietuvos istorija

Vasario 6 d. Šilutės Hugo Šojaus muziejuje pristatyta nauja knyga „Švėkšnos žydų bendruomenė XVII–XX a.“, kurios autorė Švėkšnos ekspozicijos muziejininkė Monika Žąsytienė. Muziejuje susirinko šilutiškiai, besidomintys savo krašto istorija, atvyko svečių iš Kauno: profesionalus gidas Chaimas Bargmanas ir entuziastas Vilius Valiūnas. Muziejaus direktorė Indrė Skablauskaitė sveikino kolegę Moniką Žąsytienę pirmosios knygos parašymo proga, pasidžiaugė nuveiktu didžiuliu darbu. <Knygos atsiradimo istorija Monika Žąsytienė padėkojo susirinkusiems, pasidžiaugė prieš knygos pristatymą parodytu vaizdo įrašu apie Švėkšnos žydų bendruomenės likimą, perteiktą per sinagogos vizualizaciją.

Vilija Blinkevičiūtė palinkėjo pagėgiškiams išrinkti mere moterį – Aušrą Zongailienę

Europos Parlamento narė socialdemokratė Vilija Blinkevičiūtė lankėsi Pagėgių krašte ir kartu  su pagėgiškiais socialdemokratais susitiko su Vilkyškių pieninės kolektyvu, Pagėgių, Žukų ir Natkiškių gyventojais. Vilija Blinkevičiūtė akcentavo moteriškąsias savybes, kurios praverstų Pagėgių krašto politikoje. Vyrai, vadovaudamiesi principais, savo tvirtomis nuostatomis, kartais priverda neskanios košės, o indus švariausiai išplauna moteris. Pavyzdys – Jungtinė Karalystė ir „Brexit“, kur premjerė moteris grumiasi su vyrų palikimu… „Jūsų krašte vyrai nuaštrinę kampus iki adatos smailumo… Kas susipykę, kas nevertina diskusijų  ar nepriima kitos nuomonės. Atėjo