Naujajame Rokantiškių kariniame miestelyje įsikuria pirmasis greta Vilniaus pilnas kovinis batalionas

Vasario 5 d. atidarytas karinis miestelis Rokantiškėse yra skirtas Kunigaikščio Vaidoto pėstininkų bataliono kariams. Karinio miestelio plotas – 17,7 ha.

Sustiprins sostinės saugumą

Miestelyje pastatyti administracinės ir specialiosios paskirties pastatai: kareivinės, valgykla, štabas, medicinos punktas, sportui skirtos patalpos ir aikštės, ramovė su koplyčia, o taip pat techninės paskirties pastatai, kita reikalinga infrastruktūra.

Atidarymo metu krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pabrėžė Rokantiškių karinio miestelio svarbą saugumui: „Kunigaikščio Vaidoto pėstininkų bataliono įsikūrimas Rokantiškių kariniame miestelyje turi itin svarbią reikšmę – pirmą kartą greta Vilniaus įsikuria pilnas kovinis batalionas, kuris reikšmingai sustiprins sostinės saugumą. Sukūrėme puikias sąlygas bataliono kariams atlikti tarnybą, treniruotis šauktiniams, taip pat – atidarius miestelį, atsiveria galimybės vietos verslams, atsiranda naujos darbo vietos civiliams“.

Ne vienos kadencijos Vyriausybės darbas 

„Per pastaruosius keletą metų investicijos į infrastruktūrą iš viso pasiekė beveik pusę milijardo eurų. Tai – net ne kartais, o, turbūt, dešimtimis kartų daugiau negu buvo anksčiau, – tardama sveikinimo žodį kalbėjo Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė. Ji pabrėžė, kad šalies saugumo stiprinimas atliekamas ne vienos Vyriausybės kadencijos darbais. – Visi tikrai turėsime nemažai darbo ir šiemet, kitąmet, ir ateityje toliau stiprindami savo gynybą, saugumą, atsparumą, kariuomenę ir užtikrindami tarnybos sąlygas, kurios tinka NATO kariuomenei ir mūsų partneriams, kurie atvyksta į pratybas ar atvyks nuolat tarnauti. Svarbu, kad tai ne tik ginkluotė ir atlyginimai: tai taip pat ir ta infrastruktūra, kuri kasdien reikalinga tam, kad karys jaustų savo valstybės rūpestį, jaustų, kad valstybė apie jį galvoja ir nori jį gerbti kiekvieną dieną suteikdama orias tarnybos sąlygas.“

Atitinka NATO standartus

Atidarymo ceremonijos metu iššautos šventinės salvės, karinis miestelis pašventintas, o renginio svečiai galėjo apžiūrėti naujai įrengtas kareivines, valgyklą, sporto kompleksą. Rokantiškių karinio miestelio vertė, įskaitant miestelio sukūrimą, techninę priežiūrą ir paslaugas – apie 74 mln. eurų (su PVM). Projektas vystytas viešosios ir privačios partnerystės pagrindu, miestelio vystytojas – UAB „Darnu Group“.

„Ypatingai džiaugiuosi šia diena: Rokantiškių karinis miestelis šiandien oficialiai perduodamas Kunigaikščio Vaidoto pėstininkų bataliono kariams. Dėl sutelktų Lietuvos valstybės pastangų šis vienas labiausiai „keliaujančių“ karinių vienetų turės nuolatinę dislokacijos vietą su puikiomis, NATO kariuomenių standartus atitinkančiomis, sąlygomis. Geros tarnybos, treniravimosi ir kovinio rengimo sąlygos, kokias matome Rokantiškių kariniame miestelyje, yra ypatingai svarbios karių motyvacijai ir moralei ruošiantis šalies gynybai“, – sakė Lietuvos kariuomenės vadas generolas Valdemaras Rupšys.

Naujuoju kariniu miesteliu džiaugėsi ir į šią vietą persikeliančio Kunigaikščio Vaidoto pėstininkų bataliono vadas pulkininkas leitenantas Irmantas Petaraitis. „Persikėlimas į Vilnių mums yra svarbus tuo, kad laikinas bataliono perkėlimas į Marijampolę jau baigtas, tad pagaliau esame naujų nuolatinių bataliono namų šeimininkai. Rokantiškių kariniame miestelyje yra visa pėstininkų batalionui reikalinga infrastruktūra, kuri leis užtikrinti tinkamas tiek profesinės karo tarnybos, tiek nuolatinės privalomosios karo tarnybos karių tarnybos sąlygas“, – teigė jis.

Trys kariniai miesteliai

Rokantiškės, Pajūrio miestelis ir netrukus duris atversiantis naujas karinis miestelis Šiauliuose buvo suprojektuoti ir pastatyti su visa bataliono dydžio vienetui reikalinga infrastruktūra, kuri tikslingai pritaikyta prie šiuolaikinių kariuomenės poreikių. Visuose trijuose naujuose miesteliuose galės dirbti ir tarnauti iki 2,4 tūkst. karių ar krašto apsaugos sistemos civilių darbuotojų. Trijų karinių miestelių statybos, infrastruktūros priežiūros ir paslaugų teikimo vertė – apie 231 mln. eurų (su PVM).

Pagal Krašto apsaugos min. ir Vyriausybės komunikacijos departamento inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Atraskite unikalius papuošalus kiekvienai progai

Šiandienos mados pasaulyje, kur viskas greitai pripažįstama ir dar greičiau keičiama, originalūs papuošalai išsikovoja ypatingą vietą. Kaskart, kai įeinate į vakarėlį ar renginį, jūsų pasirinkti neįprasti papuošalai daro šventę įsimintinesnę. Asmeninis stilius ir gebėjimas išsiskirti – štai ko mes visi trokštame. Išskirtiniai aksesuarai padeda mums sukurti unikalią asmenybės viziją, todėl kiekvienas asmeniškai pasirinktas papuošalas tampa mūsų stiliaus manifestu. Praktiškumas taip pat yra svarbus aspektas – papuošalai internetu suteikia galimybę rinktis iš gausybės variantų nepakylant nuo kompiuterio. Viena iš tokių parduotuvių

Jau – kalendorinis pavasaris

Šiandien – kovo 1 d. – prasideda kalendorinis pavasaris. Hidrometeorologijos tarnyba meteo.lt šia proga primena, kokia buvo žiemos pabaiga, pateikia įdomių faktų apie klimato pokyčius, kurių sparčiai daugėja, panašu, kad ir daugės. Ir ne viskas žmogų džiugins. Jau priėjome vasario ir kalendorinės žiemos pabaigą, tačiau paskutinis žiemos mėnuo nebuvo panašus į žiemišką. Daugelis dienų priminė kovo mėnesį. Pašvietus saulei bei orui dieną sušilus virš +10°C nedaug betrūksta iki naujų šilumos rekordų. Štai ir antradienį popiet Druskininkuose oras sušilo iki +11,2°C.

Kaip neišleistos monetos ir banknotai atspindi Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmetį

Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmetis – įdomus laikotarpis Lietuvos istorijoje, kuris atsispindi ne tik to meto sudėtinguose politiniuose įvykiuose, bet ir numizmatikoje bei bonistikoje. Šie mokslai tiria pinigus, monetų gamybos istoriją ir jų reikšmę visuomenei. „Spindulio“ bendrovėje Kaune tarpukariu įkurta nauja monetų kalykla 1936 m. nukaldino ir išleido į apyvartą sidabrines 5 litų monetas, skirtas Jonui Basanavičiui, bei 10 litų monetas, skirtas Vytautui Didžiajam. Tačiau nedaugelis žino, kad 1938 m. planuota išleisti ir sidabrinę 2 litų monetą su Antano Smetonos atvaizdu. Ši

Norite sulos?

Pavasarį atšilus orams, kai sulos mėgėjai pradeda leisti pirmąją sulą, Aplinkos apsaugos departamentas pataria, kaip tai daryti tinkamai tiek nuosavame miške, tiek valstybei priklausančioje žemėje. Kaip tinkamai leisti sulą? Valstybei priklausančioje žemėje sulą leisti galima iš ne plonesnių kaip 20 cm skersmens medžių, kurie bus kertami ne vėliau kaip po 5 metų. Jei medžiai bus nukirsti ne vėliau kaip po metų, sula gali būti leidžiama ir iš plonesnių medžių.  Kuriuos medžius, augančius valstybei priklausančioje žemėje, planuojama kirsti, gali pasakyti miško,

Taip pat skaitykite