Namas su Šilutės žemėlapiu

Greičiausiai jau šį rudenį Šilutę papuoš atnaujintas pastatas Taikos g. 6, ant kurio į miesto centrinę gatvę nukreipto fasado puikuosis miesto schema. Šį 1964 metais pastatytą statinį, kuriame anksčiau buvo įsikūrusi UAB „Šilutės hidroprojektas“, renovuoja UAB „Atrastėja“.

Rudenį Šilutę turėtų papuošti atnaujintas pastatas Taikos g. 6, ant kurio į miesto centrinę gatvę nukreipto fasado puikuosis Šilutės gatvių schema.

Šilutiškių pinigai lieka Šilutėje
Daugelis praeidami renovuojamą pastatą pasidomi, kas čia bus. Jei ir pasakytume, kad jį renovuoja UAB „Atrastėja“, nedaug tepaaiškėtų. Tik paaiškinus, kad UAB „Atrastėja“ direktorius yra vienas iš Šilutės halės vadovų, aktyvus visuomenininkas ir verslininkas Rimantas Jaruškevičius, viskas taptų aiškiau. UAB „Atrastėja“ užsiima pastatų statyba, remontu ir patalpų nuoma. Tai iš dalies paaiškina, kas bus šiame pastate.
Pasak paties R. Jaruškevičiaus, pusrūsis ir pirmasis statinio aukštas pritaikomi prekybos reikmėms, o kiti du aukštai – biurams.


„Šitas pastatas mus sudomino tuo, kad yra galimybė iš negražaus pilko statinio padaryti gražų ir puošiantį miestą. Tai galimybė vietos verslui investuoti Šilutėje, sutvarkyti šį miesto kampelį“, – pasakojo R. Jaruškevičius, rodydamas eskizą, kuriame ant vienos iš renovuojamo pastato sienų nupiešta Šilutės gatvių schema. Anot R. Jaruškevičiaus, čia tik eskizas. Tai, kas bus pavaizduota ant pastato, atrodys šiek tiek kitaip, t. y. gražiau.
Verslininkas prisipažino, kad su šiuo statiniu susiję prisiminimai iš vaikystės. Kažkada netoliese gyvenęs R. Jaruškevičius šio pastato koridoriuose mainėsi pašto ženklais su dabar taip pat verslininku tapusiu Sauliumi Stankevičiumi.
Pasak R. Jaruškevičiaus, pinigai, kuriuos šilutiškiai išleido pirkdami produktų halėje, investicijų pavidalu sugrįžta į Šilutę. „Už tai turiu padėkoti mūsų pirkėjams“, – sakė Rimantas Jaruškevičius. Jis atkreipė dėmesį, kad didėjant Šilutėje komercinių patalpų plotui, naudą jaučia visi – miestas gražėja, o dėl konkurencijos mažėja patalpų nuomos kaina. Be to, atsiras dar viena apie 30 vietų automobilių stovėjimo aikštelė miesto centre. Tai skatins žmones pasistačius automobilį daugiau vaikščioti pėsčiomis. Anot R. Jaruškevičiaus, tokia praktika pasiteisino ir prie halės, kur pasistatę automobilį žmonės apsilanko keliose vietose.
Verslininkas ypač akcentavo, kad Šilutėje uždirbti pinigai investuojami Šilutėje. Didieji prekybos centrai gautą pelną išveža, todėl naujos „Maximos“ ir „Lidl“ atsiradimas neatnešiąs tiek naudos, kiek vietos verslo plėtra. Gali būti, kad konkurencijai didėjant vietiniai prekybininkai jos neatlaikys.
Grožis ar žala?
Rengiantis pastatą atnaujinti, R. Jaruškevičius savavališkai nugenėjo 4 klevus. Teismas už tai paskyrė jam 188 eurų baudą. Aplinkosaugininkai pareiškė pretenziją ir gali siekti apie 2600 eurų kompensacijos už kraštovaizdžiui padarytą žalą. Pasak R. Jaruškevičiaus, jis pripažįsta kaltę ir baudą jau sumokėjo. Tačiau jeigu teks dar pakloti per du tūkstančius eurų, žada nebetylėti, net kreiptis į Strasbūrą, mat tokią bausmę laiko pertekline.
Apie nugenėtus klevus jis papasakojo tokią istoriją. Prieš kurį laiką prie halės ilgai stovėjo pasvirusi liepa. Ji kėlė pavojų aplinkiniams. Nors keletą kartų prašyta tą medį pašalinti, nieko nevyko tol, kol vieną dieną medis nuvirto pats. Laimė, žmonių tada šalia nebuvo.
Po tokių įvykių nugenėti klevus jis nusprendė pats, tuo labiau, kad visiškai nukirsti medžių neplanavo. Pasak R. Jaruškevičiaus, pavyzdžiu jam buvo Kaune prie Istorijos muziejaus nugenėtas klevas. Kaip tarė, taip padarė. Nugenėtieji medžiai jau sulapojo ir toliau augina metūgių kupolą.

Už savavališkai nugenėtus klevus Rimantas Jaruškevičius sumokėjo 188 eurų baudą.

Dėl genėjimo medžiai nenudžiūvo.

„Kai genėjau medžius, nemaniau, kad toks leidimas reikalingas. Tiesą sakant, nežinau, ar būčiau jį gavęs. Dabar po visko supratau, kad pasielgiau neteisingai, pažeidimą pripažįstu ir kitą sykį rašysiu prašymą“, – atgailavo verslininkas. Jis apgailestavo, kad net teisme nieko nesudomino jo veiksmų motyvai. Niekas nepasidomėjo, ar jis norėjo pakentki miestui, ar pagražinti aplinką.
Žmogus gali suklysti ir gerų norų vedamas. Anot R. Jaruškevičiaus, toks požiūris į žmogų ir tai, kad jis nesijaučia savo krašte šeimininku, yra viena iš emigracijos priežasčių.
Vaidotas VILKAS

2 komentarai

  • Nuomonė

    Kartais geriau jokio. Kalbu apie eskizą. Šilutėje yra ne vienas kas galu padaryti eskizą kūrybingiau. Šiuo metu neįtikėtinai tragiškas. Bet tikėkimės išspauite kažkp verto dėmesio. Sėkmės.

  • Užkalti halės langai

    Medžiai buvo nukankinti, po dviejų metų pašalinti. Dabar betoninė plynė.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Pasak entnologo L. Klimkos, iki Šeštinių dera viską pasėti

Paskutinį pavasario mėnesį paprastai švenčiame ir dvi kilnojamąsias katalikų bažnyčios šventes – Šeštines ir Sekmines. Šeštinės – Kristaus dangun įžengimo šventė, kilnojama pagal Velykų laiką tarp gegužės 4 ir birželio 2 d., būna šeštosios savaitės po Velykų ketvirtadienį. Tai privaloma šventė tikintiesiems. Kryžiaus dienos Pirmosios trys tos savaitės dienos pažymimos kaip taikos, sveikatos ir derliaus maldavimų dienos. Šios dienos dar buvo vadintos Kryžiaus dienomis. Kadaise Lietuvos kaimuose visas tas dienas žmonių būriai giedodami litanijas eidavo melstis prie kaimo kryžių. Jie

Vyriausybė pritarė, kad medžiotojams būtų privaloma drausti civilinę atsakomybę

Vyriausybė pritarė Seimo siūlymui įvesti privalomą civilinį draudimą kiekvienam medžiotojui. Tačiau siūlo nustatyti vėlesnę šios prievolės įsigaliojimo datą ir numatyti instituciją, kuri vykdys priežiūros funkciją. „Medžiotojai turi apsidrausti, nes tai apsaugos juos pačius nuo įvairių sudėtingų situacijų, kuriose jie gali atsidurti įvykus nelaimei medžioklės metu. Todėl šis sprendimas yra tikrai prasmingas“, – komentavo aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Medžioklės įstatyme įtvirtinus pareigą medžiotojams draustis civilinės atsakomybės draudimu bus garantuojamas žalos atlyginimas tretiesiems asmenims, jei jiems, jų sveikatai ar turtui būtų padaryta

Meldinių nendrinukių sutiktuvės Šyšos polderyje

Po kelių metų pertraukos, birželio 1 d. Šyšos polderyje vyks meldinių nendrinukių sutiktuvės. Šį paukštį saugantys ūkininkai ir gamtos mylėtojai kviečiami 12 val. prie Šyšos polderio 2-osios siurblinės, kur, ragaujant skanias vaišes ir klausantis supančios gamtos garsų, vyks neformalus bendravimas su gamtininkais, bus aptariamos šios rūšies apsaugos naujovės, diskutuojama apie ūkininkams iškylančias problemas. Vakare (nuo 19 val.) susirinkusieji bus kviečiami pasitikti saulėlydį klausantis meldinių nendrinukių Šyšos polderio pievose. Išvykimas 19 val. nuo Šyšos polderio 2-osios (naujosios) siurblinės. „Nekantraujame po visų

Pasak VMI, šilutiškiai už 2021 metus dar nesumokėjo beveik 186,8 tūkst. eurų GPM

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Klaipėdos AVMI) informuoja, kad beveik 900 Šilutės r. savivaldybės gyventojų gegužės–birželio mėnesiais sulauks pranešimų apie deklaruotą ir laiku nesumokėtą gyventojų pajamų mokestį (GPM) už 2021 m., kurį reikėjo sumokėti iki gegužės 2 d. Šilutiškiai už praėjusius metus bendrai skolingi 186,8 tūkst. eurų GPM. VMI gyventojus apie turimas skolas informuoja savo iniciatyva per Mano VMI, o nesinaudojančius e.paslaugomis – paštu. „Didžioji dalis mokesčių mokėtojų mokesčius deklaruoja ir sumoka laiku, dėkojame jiems. Visgi kasmet turime ir vėluojančių.

Taip pat skaitykite