Mykolinės ir Derliaus šventė sudrebino Žaliąjį kalną

Šeštadienį Žemaičių Naumiestyje, ant Žaliojo kalno, dundėjo tradicinės Mykolinės ir Derliaus šventė, į kurią sugužėjo kaip reta daug dalyvių ir žiūrovų. Ūkininkų miestelyje už ekologiškų produktų kiemelio driekėsi Grūdų
gatvė, Sodų takas, Pieno alėja, Mėsos skveras ir Kopūstienės vingis, kur kunkuliavo net 9 kvapnios kopūstienės katilai…

 

Ūkininkų gėrybės
Vidurdienį į Žemaičių Naumiesčio biblioteką rinkosi kraštiečiai. Tuo metu į Žaliojo kalno aikštyną jau iš viso rajono važiavo išsipuošusios Ūkininkų miestelio komandos: puošė savąsias teritorijas, dengė stalus, ant jų dėjo vaišes, kūrė ugnį ir virė, kepė.
Kur grūdai, ten blynai, duonelė, pyragai, o kur pienas, ten sūriai, kastinis, Sodų take – medus, obuoliai, slyvos, net keliolikos rūšių sultys, Mėsos skvere – dešros, lašiniai, kumpiai ir net kepamas ėriukas.
Marius Čėsna iš Leitgirių čirškino virš žarijų didoką ėriuką, kurio paragauti gavo visi, kas tik norėjo. Prie naumiestiškės Danutės Zaveckaitės stalų bemat išrikiavo eilutė: kabojo pynės svogūnų, vėriniai džiovintų baravykų, čia pat krepšys geltonųjų gaidukų – panašu, ką tik iš miško, o stiklainiuose – konservuoti grybai, įvairių uogų kompotai, sirupai, dar krienų. Iš didelio krepšio spanguolių darbščioji Danutė sėmė ir pylėjų moterims ir vyrams. Juk netrukus teks raugti kopūstus, o kaip be spanguolių?
Grūdų gatvėje smalsuolių laukė „egzaminas“. Į kelis indelius su grūdais reikėjo sudėlioti korteles, nesuklysti nurodant pavadinimą. Ne visiems pavyko… Tačiau svetingi žmonės ir suklydusius pavaišino, pagyrė. Iš Pagrynių, Šilutės priemiesčio, atvykę garsūs bitininkai Onutė ir Pranas Petrošiai Sodų take prekiavo įvairiaspalviu šių metų medumi, buvo paruošę užduotį svečiams – susukti vaškinę žvakelę. Taip įdarbino ir priėjusius politikus
Prie scenos
Šilutiškė Indrė Skablauskaitė ir „Pilutės“ folkloro ansamblio vadovė Adma Baltutienė pasveikino namiškius naumiestiškius, tikrus žemaičius ir šišioniškius, sugužėjusius švęsti Mykolinių ir ūkininkų rudens šventės. Tiesa, tų Mykolų teatsirado pora, tad juos ir pagerbė, nors dovanų buvo tikras lietus. Šoko „Šalnos“ kolektyvas iš Švėkšnos, dainavo „Pilutė“ iš Degučių, po jų scenoje sukosi garsi žvaigždė Soliaris, vietoj Radžio atvyko Mia, koncertavo grupė „Biplan“, šilutiškių choras „Vox Libri“. Gausių plojimų sulaukė ir naumiestiškių kapela „Žaliakalnis“.
Į sceną kilo naujasis Žemaičių Naumiesčio seniūnas Virginijus Stasiulis, naujasis vietos parapijos klebonas Stanislovas Anužis, rajono valdžiai atstovavo Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis, atvyko Seimo nariai Artūras Skardžius, Kęstas Komskis ir Remigijus Žemaitaitis, Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas ir kiti.
Apdovanoti šių metų geriausiais ūkininkais pripažinti Vilija ir Robertas Peteraičiai iš Katyčių, antrąją vietą laimėjusieji Rima ir Aloyzas Raukčiai iš Grabupių. Pagerbti jaunieji ūkininkai Ligita ir Laurynas Baliutavičiai iš Rumšų kaimo, Juknaičių seniūnijos, taip pat Rasa ir Saulius Oželiai iš Juškaičių kaimo, Gardamo seniūnijos. Žemės ūkio rūmų pirmininkas A. Stančikas už bendruomeniškumą ir nuoširdumą apdovanojo minėtuosius bitininkus Onutę ir Praną Petrošius, už stambaus galvijų ūkio įkūrimą – ūkininką Algimantą Leščinską iš Užlieknių, inkakliškį Rimantą Stankų – už mėsinės galvijininkystės ūkio puoselėjimą, kintiškį Henriką Cyrolį, Laučių kaimo ūkininką Alvydą Degutį – už javų auginimą pagal pažangias technologijas, jaunąjį Šyšgirių kaimo ūkininką Mantą Macijauską – už įkurtą mėsinių galvijų ūkį ir sekimą tėvų pėdomis, Galnės kaimo (Vainuto sen.) ūkininkę Ireną Petrauskienę, plėtojančią pieno ūkį.
V. Pozingis Savivaldybės atminimo lentas įteikė geriausių rezultatų tam tikroje srityje pasiekusiems ūkininkams: galzdoniškiui Vladui Bernotui – geriausio pienininkystės ūkio, Vanagių kaimo ūkininkui Kęstučiui Žvirbliui – mėsinės galvijininkystės ūkio, Žagatpurvių kaimo vyndariui Česlovui Ramoškai – vyndario ekologiško ūkio, Stasiui Baltučiui iš Grygališkės – javų ūkio, švėkšniškei Birutei Stankutei – sodininkystės ūkio.
Visos kopūstienės skanios
Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis, pasipuošęs tautiniu kostiumu, šoko ir su kaimynais „Šalnos“ kolektyve, ir sukosi seniūnų kiemelyje, mat seniūnai taip pat virė kopūstienę. „Erelių“ komandos kopūstienę komisija pavadino skaniausia, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos – rūgščiausia. Dovanų gavo ir visos kitos komandos, pasipuošusios vienodomis uniformomis, užsidėjusios virėjų kepuraites, turėjusios didelius samčius.
Kopūstienės vingyje aplink katilus sukosi naumiestiškių, juknaitiškių, gardamiškių ir kitos komandos. Belieka pasveikinti – šiame konkurse pralaimėjusių nebuvo, netrukus puodų dugnai pasimatė…
Šventę vainikavo fejerverkai.

Stasė SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Piktžolių kontrolė ūkininkams kasmet tampa vis didesniu iššūkiu

Ruduo įsibėgėja. Po truputį dirbamos žemės laukuose skverbiasi paviršiun žaluma – dygsta žieminių javų pasėliai. Tai ir ženklas ūkininkams, kad laikas pradėti mąstyti, kaip šiuos pasėlius apsaugoti nuo vis didesnį atsparumą herbicidams įgyjančių piktžolių. Kaip tai padaryti? Bandydami  atsakyti į šį klausimą, „Linas Agro“ kartu su Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centru (LAMMC) Labūnavos laukuose, platformoje „Grūdo kelias 2023”, įrengė įvairių herbicidų bandymų laukelius. Čia pagal „Linas Agro“ pateiktas rekomendacines schemas centro mokslininkai atliks piktžolių kontrolės efektyvumo bandymus žieminių rapsų

Orai: antroji savaitės pusė atneš šilumos

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba praneša, kad spalio 3 d., pirmadienį, pragiedrulių atsiras tik vakariniame Lietuvos pakraštyje, čia ir lietaus nežadama. Rugsėjo mėnesį LHMT duomenimis rugsėjo mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 11,4°C. Aukščiausia oro temperatūra siekė 16,1–20,4°C, žemiausia nukrito iki 0,3–7,3°C, Nidoje 8,7°C. Šilčiausia buvo 11 d. Klaipėdoje – 20,4°C, vėsiausia – 11-os naktį Skuode, 0,3°C. Schemoje rugsėjo mėn. kritulių kiekis.   Spalio 4 d., antradienį, tik Rytų Lietuvoje vietomis lis smarkiai. Temperatūra žemės iki 4-9, pajūryje iki 10-12°C.

Šiemet Lietuvoje – beveik 15 tūkst. santuokų, Šilutės rajone – 241

2022 metais, kaip įprasta, jaunavedžiai gražiausiai savo gyvenimo šventei rinkosi vasaros savaitgalius – skelbia Registrų centras. Remiantis metrikacijos paslaugų informacinės sistemos (MEPIS) duomenimis, populiariausių santuokos sudarymo datų viršūnėje – rugpjūčio 20-oji. Tądien žiedus sumainė beveik 870 porų. Per 770 jaunavedžių savo šventei pasirinko rugpjūčio 6-ąją, dar beveik 750 – liepos 23 dieną. Įdomu, kad pernai dažniausiai pasirenkamų vestuvių datų trejetuke taip pat puikavosi rugpjūčio ir liepos savaitgaliai. 2021-ųjų rugpjūčio 21-ąją amžinos meilės įžadais apsikeitė beveik 540 porų, dar apie 400

Taip pat skaitykite