Mykolinės ir Derliaus šventė sudrebino Žaliąjį kalną

Šeštadienį Žemaičių Naumiestyje, ant Žaliojo kalno, dundėjo tradicinės Mykolinės ir Derliaus šventė, į kurią sugužėjo kaip reta daug dalyvių ir žiūrovų. Ūkininkų miestelyje už ekologiškų produktų kiemelio driekėsi Grūdų
gatvė, Sodų takas, Pieno alėja, Mėsos skveras ir Kopūstienės vingis, kur kunkuliavo net 9 kvapnios kopūstienės katilai…

 

Ūkininkų gėrybės
Vidurdienį į Žemaičių Naumiesčio biblioteką rinkosi kraštiečiai. Tuo metu į Žaliojo kalno aikštyną jau iš viso rajono važiavo išsipuošusios Ūkininkų miestelio komandos: puošė savąsias teritorijas, dengė stalus, ant jų dėjo vaišes, kūrė ugnį ir virė, kepė.
Kur grūdai, ten blynai, duonelė, pyragai, o kur pienas, ten sūriai, kastinis, Sodų take – medus, obuoliai, slyvos, net keliolikos rūšių sultys, Mėsos skvere – dešros, lašiniai, kumpiai ir net kepamas ėriukas.
Marius Čėsna iš Leitgirių čirškino virš žarijų didoką ėriuką, kurio paragauti gavo visi, kas tik norėjo. Prie naumiestiškės Danutės Zaveckaitės stalų bemat išrikiavo eilutė: kabojo pynės svogūnų, vėriniai džiovintų baravykų, čia pat krepšys geltonųjų gaidukų – panašu, ką tik iš miško, o stiklainiuose – konservuoti grybai, įvairių uogų kompotai, sirupai, dar krienų. Iš didelio krepšio spanguolių darbščioji Danutė sėmė ir pylėjų moterims ir vyrams. Juk netrukus teks raugti kopūstus, o kaip be spanguolių?
Grūdų gatvėje smalsuolių laukė „egzaminas“. Į kelis indelius su grūdais reikėjo sudėlioti korteles, nesuklysti nurodant pavadinimą. Ne visiems pavyko… Tačiau svetingi žmonės ir suklydusius pavaišino, pagyrė. Iš Pagrynių, Šilutės priemiesčio, atvykę garsūs bitininkai Onutė ir Pranas Petrošiai Sodų take prekiavo įvairiaspalviu šių metų medumi, buvo paruošę užduotį svečiams – susukti vaškinę žvakelę. Taip įdarbino ir priėjusius politikus
Prie scenos
Šilutiškė Indrė Skablauskaitė ir „Pilutės“ folkloro ansamblio vadovė Adma Baltutienė pasveikino namiškius naumiestiškius, tikrus žemaičius ir šišioniškius, sugužėjusius švęsti Mykolinių ir ūkininkų rudens šventės. Tiesa, tų Mykolų teatsirado pora, tad juos ir pagerbė, nors dovanų buvo tikras lietus. Šoko „Šalnos“ kolektyvas iš Švėkšnos, dainavo „Pilutė“ iš Degučių, po jų scenoje sukosi garsi žvaigždė Soliaris, vietoj Radžio atvyko Mia, koncertavo grupė „Biplan“, šilutiškių choras „Vox Libri“. Gausių plojimų sulaukė ir naumiestiškių kapela „Žaliakalnis“.
Į sceną kilo naujasis Žemaičių Naumiesčio seniūnas Virginijus Stasiulis, naujasis vietos parapijos klebonas Stanislovas Anužis, rajono valdžiai atstovavo Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis, atvyko Seimo nariai Artūras Skardžius, Kęstas Komskis ir Remigijus Žemaitaitis, Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas ir kiti.
Apdovanoti šių metų geriausiais ūkininkais pripažinti Vilija ir Robertas Peteraičiai iš Katyčių, antrąją vietą laimėjusieji Rima ir Aloyzas Raukčiai iš Grabupių. Pagerbti jaunieji ūkininkai Ligita ir Laurynas Baliutavičiai iš Rumšų kaimo, Juknaičių seniūnijos, taip pat Rasa ir Saulius Oželiai iš Juškaičių kaimo, Gardamo seniūnijos. Žemės ūkio rūmų pirmininkas A. Stančikas už bendruomeniškumą ir nuoširdumą apdovanojo minėtuosius bitininkus Onutę ir Praną Petrošius, už stambaus galvijų ūkio įkūrimą – ūkininką Algimantą Leščinską iš Užlieknių, inkakliškį Rimantą Stankų – už mėsinės galvijininkystės ūkio puoselėjimą, kintiškį Henriką Cyrolį, Laučių kaimo ūkininką Alvydą Degutį – už javų auginimą pagal pažangias technologijas, jaunąjį Šyšgirių kaimo ūkininką Mantą Macijauską – už įkurtą mėsinių galvijų ūkį ir sekimą tėvų pėdomis, Galnės kaimo (Vainuto sen.) ūkininkę Ireną Petrauskienę, plėtojančią pieno ūkį.
V. Pozingis Savivaldybės atminimo lentas įteikė geriausių rezultatų tam tikroje srityje pasiekusiems ūkininkams: galzdoniškiui Vladui Bernotui – geriausio pienininkystės ūkio, Vanagių kaimo ūkininkui Kęstučiui Žvirbliui – mėsinės galvijininkystės ūkio, Žagatpurvių kaimo vyndariui Česlovui Ramoškai – vyndario ekologiško ūkio, Stasiui Baltučiui iš Grygališkės – javų ūkio, švėkšniškei Birutei Stankutei – sodininkystės ūkio.
Visos kopūstienės skanios
Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis, pasipuošęs tautiniu kostiumu, šoko ir su kaimynais „Šalnos“ kolektyve, ir sukosi seniūnų kiemelyje, mat seniūnai taip pat virė kopūstienę. „Erelių“ komandos kopūstienę komisija pavadino skaniausia, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos – rūgščiausia. Dovanų gavo ir visos kitos komandos, pasipuošusios vienodomis uniformomis, užsidėjusios virėjų kepuraites, turėjusios didelius samčius.
Kopūstienės vingyje aplink katilus sukosi naumiestiškių, juknaitiškių, gardamiškių ir kitos komandos. Belieka pasveikinti – šiame konkurse pralaimėjusių nebuvo, netrukus puodų dugnai pasimatė…
Šventę vainikavo fejerverkai.

Stasė SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Seime – paroda skirta M. Jankaus muziejaus 40-mečiui Trečiadienį, spalio 19 d. Lietuvos Respublikos Seimo II rūmų 1 aukšto galerijoje atidaryta paroda „Metai, darbai ir veidai“, skirta Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejaus veiklos 40-mečiui. Parodos atidaryme dalyvavo Seimo narė Aušrinė Norkienė, Pagėgių savivaldybės meras Vaidas Bendaravičius, jo pavaduotojas Edgaras Kuturys, M. Jankaus muziejaus direktorė Liudvika Burzdžiuvienė, Pagėgių savivaldybės, muziejaus darbuotojai, kultūros ir meno žmonės. „Didžiuojuosi, kad ši paroda eksponuojama Seime. Už tai, kad Pagėgių kraštas garsinamas sostinėje, dėkoju muziejaus direktorei

Spurgų istorija: kaip jos atsirado ir kuo ypatingos lietuviškosios

spurgų istorija

Spurgų istorija, anot prekybos tinklo „Maxima“ atstovų, prasidėjo Europoje. O prie šio deserto raidos prisidėjo ir Lietuva. Kokia ta spurgų istorija, jų įvairove ir populiarumo visame pasaulyje priežastis?  Spurgos tapo mūsų kultūros dalimi  Įvairios formos, skirtingi užpildai ir skonio receptorius suvilgantys pabarstukai. Šios spurgų detalės patenkina daugelio klientų norus ir prisideda prie spartėjančio šio deserto populiarumo Lietuvoje, pastebi „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė. „Spurgos parduotuvių lentynose iki pat šiol patraukia žmonių dėmesį. Didžiausią susidomėjimo šiuo desertu proveržį

Šilutės narkotikų prekeivis kvaišalus slėpė miškuose

narkotikų prekeivis

Šilutės narkotikų prekeivis, kurį sulaikė Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus pareigūnai, Klaipėdos rajone, miške, slėpė ir laikė didelį kiekį, kaip įtariama narkotinių (psichotropinių) medžiagų. 28-erių Šilutės miesto gyventojas buvo ypač atsargus – didelius kvaišalų kiekius slėpė miškuose įrengtose slėptuvėse. Pareigūnai slėptuvėse rado ir paėmė apie 0,5 kg, kaip įtariama, narkotinių (psichotropinių) medžiagų –  kokaino ir „Ecstasy“ tablečių. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje, atliekant pirminius veiksmus, nedelsiant buvo atliktos kratos įtariamojo namuose. Kratos metu pareigūnai vyro namuose

Ką reikia žinoti žvejojant saugomose teritorijose?

žvejyba saugomose teritorijose

Žvejyba saugomose teritorijose. Aplinkos ministerija dažnai sulaukia klausimų, ar galima žvejoti ir plaukioti ornitologiniuose, ichtiologiniuose draustiniuose ir kitose saugomose teritorijose esančiuose vandens telkiniuose. Primename, kad ornitologiniuose draustiniuose, siekiant apsaugoti paukščius, draudžiama plaukioti tiek savaeigėmis, tiek nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis. Tik tuo atveju, jei ornitologiniame draustinyje esantis vandens telkinys yra išnuomotas mėgėjų žvejybai organizuoti, žuvų įveisimo ir mėgėjų žvejybos tikslais leidžiama plaukioti nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis nuo rugpjūčio 1 d. iki balandžio 1d. Vienos populiariausių saugomose teritorijose esančių žvejybos vietų yra Nemuno deltos regioniniame

Taip pat skaitykite