Muziejininkai kvietė pajausti dvarininko Hugo Šojaus darbo kabineto dvasią

Statybininkai netrukus baigs paskutinius Hugo Šojaus dvaro rūmų rekonstravimo darbus ir čia bus eksponuojami Šilutės muziejuje saugomi vertingi eksponatai. Laukiantiems ekspozicijų atidarymo muziejininkai parengė renginių ciklą „Šilokarčemos dvaras atgimsta. Nematytų Hugo Šojaus kolekcijų pristatymas“. Renginių ciklas tęsis iki rudens.

Šilutės muziejaus direktorė Roza Šikšnienė pakvietė pasivaikščioti po restauruojamo dvaro rūmų erdves.

Kiekvieną mėnesį supažindinama su vis nauja tema. Kovo pabaigoje visuomenė galėjo susipažinti su dvare būsiančiomis dvaro istorijos ir Šojų šeimos istorijos ekspozicijomis.
Balandžio pradžioje pateikta Hugo Šojaus kabineto ekspozicijos koncepcija.
Renginio metu Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktorė, vyresnioji mokslo darbuotoja doc. dr. Silva Pocytė skaitė pranešimą apie Mažosios Lietuvos visuomenininkus Adomą Braką ir Aleksandrą Kuršaitį.
Plačių pažiūrų dvarininkas
Yra žinoma, kad Hugo Šojaus darbo kabinetas buvo antrame dvaro rūmų aukšte. Tačiau tikslios vietos nėra pavykę atsekti. Kaip atrodė darbo kabinetas, liudija išlikusios fotografijos.
Muziejininkė Sigita Smulkytė priminė H. Šojaus nuopelnus, svarbiausius jo asmenybės bruožus. Hugo Šojus buvęs plačių pažiūrų dvarininkas, visuomenininkas, kultūros veikėjas, pirmojo muziejaus Klaipėdos krašte įkūrėjas. Pats Hugo Šojus aukščiausiu savo karjeros laipteliu laikė didžiausios Rytų Prūsijos provincijos žemės ūkio kredito ir draudimo instituto generalinio direktoriaus postą. Intensyviai triūsdamas jis tapo geriausiu valstybinio kreditavimo reikalų žinovu. 1918 m. buvo paskirtas krašto ekonomikos patarėju. 1922 m. už nuopelnus krašto kultūrai bei ekonomikai H. Šojui buvo suteiktas filosofijos garbės daktaro ir laisvųjų menų magistro laipsnis.
Dvarininko interesai ir veikla neapsiribojo vien valstybinės tarnybos pareigomis – H. Šojus buvo ne vienos visuomeninės organizacijos bei įvairių draugijų narys.
Vienas ryškiausių H. Šojaus asmenybės bruožų buvo darbštumas. Kad ir ką bedarytų, jis tai darė su užsidegimu. Savo prisiminimuose rašė, kad turėdamas laisvo laiko stengėsi lavintis: „Troškau žinoti viską, ką mano laikų geriausios galvos buvo atradusios. Dar jaunas įpratau miegoti mažiau net sekmadieniais, idant galėčiau daugiau pabūti prie knygų ar rašymo darbų“.
H. Šojus miegodavęs ne ilgiau kaip 5 valandas per parą, galėdavęs naktis praleisti skaitydamas. Visa tai liudija, kad H. Šojus didžiąją dalį laiko prabūdavo savo darbo kabinete. Žinoma, kad net priešmirtinę savo gyvenimo dieną dvarininkas praleido šioje dvaro rūmų patalpoje.

Muziejininkė Sigita Smulkytė pateikė H. Šojaus darbo kabineto ekspozicijos koncepciją.

Darbo kabineto baldai
Darbo kabineto ekspozicijos interjerą muziejininkai sieks perteikti XIX a. iš riešutmedžio ir ąžuolo medienos gamintais baldais. Baldai į muziejų pateko iš įvairių Šilutės mieste buvusių valstybinių įstaigų. Masyvių formų spintą muziejui 1975 m. padovanojo tuometinio sovietų karinio komisariato darbuotojas Anatolijus Osipovas. Rašomąjį stalą, nuo 1946 m. stovėjusį Finansų skyriaus direktoriaus kabinete, 1970 m. muziejui perdavė Boleslovas Černius.
Spintos ir rašomojo stalo formos bei puošybos elementai leidžia daryti prielaidas, kad jie yra iš vieno komplekto: abu papuošti žmonių figūromis, o jų kojos vaizduoja gyvūno letenas.
Ekspozicijoje bus ir apskrities teismo rūmuose stovėjusi kėdė, kuri muziejui perduota 1973 m., stovas, ornamentuotas gėlėmis, artdeko stiliaus laikrodis, kuris stovėjo Vykdomojo komiteto pirmininko kabinete.
Tapytas H. Šojaus portretas
Kabinetą papuoš ir vienas unikaliausių eksponatų – dvarininko H. Šojaus portretas, tapytas dailininko Artūro Paižo (Arthur Peisz) XIX a. pabaigoje XX a. pradžioje. Portreto fone matomos knygos leidžia manyti, kad portretas tapytas H. Šojaus darbo kabinete.
Išlikęs iš metalo nulietas dvarininko biustas su užrašu lentelėje. Išraižyta 1930 metų data leidžia manyti, kad jis yra dovanotas ar dvarininko įsigytas jo 85-ojo gimtadienio proga. Bus eksponuojami ir dvarininko nešiotas cilindras bei telefonas.
Tų laikų darbo kabineto neįmanoma įsivaizduoti be žemės gaublio, anuomet vadinamo žemės globu, rašalinės bei žibalinės lempos.
Fotografijos liudija
Vienas iš unikalių eksponatų – fotografijų albumas, kuris dvarininkui buvo padovanotas jo 90 metų proga. Albume sudėtos fotografijos, kuriose pavaizduoti miesto pastatai, stovėję ir tebestovintys ant dvarininko dovanotų bendruomenei žemių. Pirmajame albumo puslapyje yra atspaustas užrašas – Šilutės bendruomenės padėka Hugo Šojui. Ekspozicijoje bus ir daugiau fotografijų, kurių vienoje H. Šojus įamžintas kartu su Klaipėdos apskrities savivaldybės nariais. Ne mažiau svarbi nuotrauka, kurioje H. Šojus įamžintas savo darbo kabinete.
Gausi literatūrinė kolekcija
Daugiausia žinių yra išlikę apie darbo kabinete sukauptą vertingą istorinių dokumentų ir literatūros archyvą.
Antrojo pasaulinio karo metais dvarininko paveldėtojui pasitraukus į Vokietiją, dvaras ir jame sukauptos vertybės liko be priežiūros. Dvaras buvo nuniokotas, dalis muziejinių eksponatų išgrobstyta. Tuometinio dvaro preparatoriaus Martyno Toleikio rūpesčiu dalis eksponatų buvo išvežti į Lietuvos mokslų akademijos biblioteką, nedidelė archyvo dalis pateko į Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos rankraščių skyrių.
Bus eksponuojama dvarininko bibliotekai priklausiusi ir iki šių dienų išlikusi literatūrinės kolekcijos dalis – iš viso 51 knyga. 18 knygų priešlapiuose yra autentiškumą ir nuosavybę patvirtinantys spaudai ir parašai. Dauguma knygų spausdintos vokiečių kalba gotišku šriftu. Ekspozicijai bus pateiktos ir dvi senos, itin vertingos religinės knygos. Vienos iš jų pavadinimo nėra išlikę, tačiau ji yra viena seniausių H. Šojaus saugomų raštijos eksponatų, išleista 1580 metais, gausiai iliustruota, parašyta gotišku šriftu. Knygos priešlapyje yra išlikęs H. Šojaus darytas įrašas: 1927 m. balandžio 1 d.: „Fragmentas senos postilės, kurią radau namo palėpėje, Lėbartuose, su medžio raižiniais, trūksta pradžios ir pabaigos, 39 puslapyje yra 1580 metų data“.
Muziejininkė S. Smulkytė pastebi, kad atvertus minėtą puslapį yra visai kita data – 1558 metai, todėl manoma, kad knyga yra dar senesnė.
Kitas vertingas leidinys – 1729 metais Tiubingene išleistas Senasis ir Naujasis testamentai. Knyga įspūdinga ir turiniu, ir svoriu – sveria apie 12 kg.
H. Šojus ne tik kaupė vertingų knygų kolekciją, bet ir pats domėjosi vietos tradicijomis, užrašinėjo papročius, pasakas, pasakėčias. Profesoriaus Aleksandro Kuršaičio padedamas atrinko 100 jų ir 1912 metais išleido atskiru leidiniu „Pasakos apie paukščius“. H. Šojui rūpėjo, kad su jo rinkta tautosaka susipažintų lietuvių ir vokiečių skaitytojai, todėl išleido dviem kalbomis.
Darbo kabineto bibliotekoje buvo enciklopedijų, tad bus eksponuojama ir 12 enciklopedijų, bus daugiau knygų, kurios pažymėtos H. Šojaus asmeniniais spaudais.

Laima PUTRIUVIENĖ

Hits: 39

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Koronaviruso infekcijos statistika: 1113 nauji susirgimai, 14 žmonių mirė

Lietuvoje praėjusią parą, balandžio 20-ąją, ištyrus 11913 ėminių, koronaviruso infekcija patvirtinta 1113 žmonių, mirė 14 žmonių, skelbia Statistikos departamentas. Nuo pandemijos pradžios bendras COVID-19 užsikrėtusiųjų skaičius šalyje pasiekė 236533. Per praėjusią parą COVID-19 infekcija pražudė 14 žmonių. Jų amžius buvo nuo 30 iki 99 metų. Bendras šalies mirčių skaičius nuo COVID-19 – 3802. Kaip skelbia Statistikos departamentas, naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 000 gyventojų, Lietuvoje trečiadienio rytą siekia 515,9 atvejo. Pastarųjų 7 dienų naujų atvejų vidurkis parai

Nepritarta siūlymui Sausio 13-ąją paskelbti nedarbo diena

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas trečiadienį vienbalsiai nepritarė siūlymui Sausio 13-ąją, Laisvės gynėjų dieną, paskelbti nedarbo diena. Komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė sakė, kad per 30 metų nusistovėjo tradicijos, kaip šalyje minima ši diena, o įvedus laisvadienį jos nutrūktų. „Tradicijos labai gyvos su žvakelių degimu languose, su paskaitomis, su liudininkų atsiminimais, specialiomis pamokomis. Jei padarytume laisvadienį, šita tradicija nutrūktų“, – komiteto posėdyje trečiadienį sakė M. Lingė. Jis akcentavo, kad žiūrint iš ekonominio taško, Lietuva išsiskiria kaip viena daugiausiai laisvadienių turinčių

Apgavikai rašo laiškus…

„Luminor“ bankas perspėja, jog kai kurie banko klientai balandžio 20 dieną gavo melagingus elektroninius laiškus, kurie neva  siunčiami banko vardu. Šiuose laiškuose pridedamas ir mokėjimo pranešimas, neva išduotas paties kliento prašymu. Laiškai siunčiami kartu su prisegtu dokumentu, kurio pavadinimas – „Luminor_bankas_Mokejimas_pdf.iso.txt“. Šiame dokumente yra kenkėjiška programa, kurios tikslas yra išgauti konfidencialius klientų duomenis. Banko sukčiavimo prevencijos ekspertai perspėja klientus jokiu būdu neatidaryti šio laiško priedo. Jeigu dokumentas buvo atidarytas, rekomenduojame nedelsiant susisiekti su savo IT saugos specialistais, kad jie patikrintų,

Juokas gydo ir stiprina imunitetą! Rekomenduojame tris knygas, kurios privers kvatotis

Apie juoko naudą girdėjo kiekvienas: gaminasi vitaminas C, atsipalaiduoja raumenys ir mažėja patiriamo streso žala! Sutikite, to reikia kiekvienam šiuolaikiniam žmogui, kuris kartais pamiršta stabtelėti ir pasidžiaugti viena kita smagia akimirka. Gerų progų pasijuokti toli ieškoti nereikia. Visada verta pažiūrėti komediją ar perskaityti nuotaikingą knygą. Rekomenduojame tris romanus, kuriuos skaitydami prunkščiosite ir šluostysite juoko ašaras. Knygas parinkome labai skirtingas, tad tikime, kad jos įtiks įvairių skonių žmonėms.    Fredrik Backman „Gyveno kartą Uvė“ Švedų rašytojas Fredrik Backman garsus tuo, kad

Taip pat skaitykite