Muziejaus pastatas restauruotas, eksponatų yra. Kaip juos eksponuoti?

FONDASŽemaičių Naumiestis – paribio miestelis istorinėje Didžiosios ir Mažosios Lietuvos sankirtoje, kur daug metų greta gyvavo ir persipynė žemaičių, Klaipėdos krašto gyventojų, žydų kultūros. Vietovės išskirtinumą planuojama atspindėti būsimose Žemaičių krašto etnokultūros centro muziejaus parengtose ekspozicijose.
Šiuolaikinėms ekspozicijoms, įrangai, muziejaus įvaizdžiui reikalinga specialistų dizainerių pagalba ir, žinoma, papildomos lėšos, kurių centras kol kas neturi. Patalpas, kuriose turėtų būti muziejus, įvertinęs dizaineris pastebėjo, kad įrangai, informacinėms technologijoms prireiks dar apie pusę milijono…

Muziejaus darbuotoja Nijolė Stanelienė eksponatus kol kas išdėliojo ant grindų.

Paradoksali situacija
Žemaičių krašto etnokultūros centrui priklausantis muziejaus situacija paradoksali – muziejus priklauso minėtajam etnokultūros centrui, o 20 tūkst. muziejaus eksponatų – Šilutės muziejui.
Šilutės muziejaus direktorė Roza Šikšnienė priminė, kad muziejų tuometinėje Žemaičių Naumiesčio vidurinėje mokykloje 1965 metais įkūrė mokytojas Benediktas Orentas. Į miestelį atvykęs gyventi ir dirbti mokytojas domėjosi krašto praeitimi, jo kultūriniu palikimu.
Pradėjęs kurti muziejų, paakindavo moksleivius atnešti senų daiktų muziejui. Mokytojo paraginti vaikai nešė senus etnografinius rakandus, knygas, fotografijas, dokumentus. Muziejus nuolat buvo pildomas naujais eksponatais, liudijančiais daugelio naumiestiškių šeimų istorijas.

Šiame rekonstruotame Žemaičių Naumiesčio pastate įsikurs muziejus, biblioteka ir bendruomenė.

Atgimimo laikotarpiu – 1992 m. gegužę – visuomeninio muziejaus bazėje buvo įkurtas Šilutės muziejaus Žemaičių Naumiesčio filialas. Taigi, tuo metu muziejaus eksponatai nors ir liko Žemaičių Naumiestyje, tačiau perėjo Šilutės muziejaus žinion.
2001 m. lapkričio 29 d. Šilutės rajono tarybos sprendimu filialas buvo reorganizuotas ir perduotas Žemaičių krašto etnokultūros centrui. „Nuo tada mes netekome etato. Nors eksponatai mūsų, tačiau darbuotojas – ne mūsų. Daug eksponatų mes nurašome kaip nereikšmingus, masinius eksponatus ar laiko stipriai pažeistus, nebevertus restauruoti. Žinoma, tai daroma laikantis visų muziejininkams keliamų reikalavimų. Muziejininkai daug laiko skiria eksponatų skaitmeninimui, o Žemaičių Naumiesčio muziejuje niekada nebuvo daryta nei ataskaitų, nei kokių planų, o ką jau kalbėti apie skaitmeninimą“, – pasakojo R. Šikšnienė.
Trise po vienu stogu
Sudėtingas ir painus buvo pastato, kuriame planuoja įsikurti muziejus, rekonstravimo kelias. Kad ir sudėtingai, tačiau restauruoti pastatą baigta. Po atnaujinto pastato stogu, be Žemaičių krašto etnokultūros centro muziejaus, dar įsikurs Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Žemaičių Naumiesčio filialas ir Žemaičių Naumiesčio bendruomenė. Tačiau įkurtuvių šiame pastate dar niekas nešventė. Viename kabinete yra įsikūrusi ir vestibiulio grindis eksponatais nuklojusi muziejaus darbuotoja Nijolė Stanelienė.

Pintas vežimas kūdikiui.

Eksponatams sutvarkyti prireikė milžiniškų pastangų
Į Žemaičių krašto etnokultūros centrui priklausantį muziejų dirbti N. Stanelienė buvo priimta 2011-ųjų rugpjūčio mėnesį, kai pastato rekonstrukcijos darbai buvo įpusėję. Kol pastatą rekonstravo, muziejaus eksponatai buvo priglausti laikinoje Šilutės žemės ūkio mokyklos Žemaičių Naumiesčio skyriaus saugykloje. Eksponatus kelionei į saugyklą ypač atsakingai paruošė tuomet muziejuje dirbusi muziejininkė Liudvika Burzdžiuvienė.
Šiemet eksponatai sugrįžo į naują rūbą vilkintį pastatą, pas naują muziejaus šeimininkę. N. Stanelienė sakė, kad tvarkant eksponatus prireikė milžiniškų pastangų. Tuo neabejoja ir Šilutės muziejaus direktorė R. Šikšnienė.
Eksponatams reikia įrangos
Kol kas eksponatai sudėlioti ant grindų. Dokumentus, nuotraukas muziejininkė aprašo pagal muziejininkystės reikalavimus. Apie daugelį nuotraukų, neturinčios nei įrašų, nei aprašų, muziejaus darbuotojai tik pagal nufotografuotųjų aprangą gali nuspėti, kokiu laikotarpiu buvo fotografuota, ieškoti žmonių, galinčių ką nors atpažinti nuotraukoje ir paliudyti. N. Stanelienė neslepia apmaudo, kad dauguma eksponatų yra ypač prastos būklės, pažeisti laiko: sutrūniję, supeliję, sukandiję. Prie kiekvieno eksponato teko nemažai padirbėti, pirmiausia, išvėdinti, vėliau valyti. Kaip tai daryti, mokėsi iš Šilutės muziejininkų.
Nemažai eksponatais vadintų daiktų yra beverčiai, todėl nurašomi. N. Stanelienė stebisi, kad eksponatu buvo vadintas iš kalendoriaus išplėštas lapelis, kiekvienas laikraščio iš daugybės komplektų numeris ar ant lapelio užrašyta informacija, kada susibūrė kaimo kapela.

Kareivio batai.

Muziejininkė džiaugiasi, kad kraštiečio Kęstučio Vilniškio sodyboje veikia senųjų žemės ūkio padargų ir paribio kalvių ekspozicijos. Šiuos eksponatus apžiūrinėti ypač mėgsta moksleiviai. Čia jie susipažįsta su edukacine programa „Grūdo kelias nuo dirvos iki duonos“.
N. Stanelienė planuoja gruodžio mėnesį parengti naują edukacinę programą apie rišimą iš šiaudelių.

Laima PUTRIUVIENĖ

2 komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Per Jonines savo vardadienį mini daugiau kaip 60 tūkst. žmonių

Birželio 24-oji ypatinga dideliam būriui Lietuvos gyventojų – daugiau nei 63 tūkst. Jonų, Janinų, Jonių ir kitų panašių vardų savininkų švenčią savo vardadienį.  Gyventojų registro duomenimis, Lietuvoje šiuo metu gyvena 27 tūkstančiai Jonų ir 21,5 tūkst. Janinų. Vardą Ivan turi 4,3 tūkst. gyventojų, Žanų turime beveik 1,7 tūkst. Ivanų – nepilnus 1,1 tūkst. Jonės vardu pavadintos 459 moterys, Jano – 324, Žano – 213 vyrų. Be to, daugiau nei 7 tūkst. asmenų turi du vardus, kurių bent vienas yra Jonas

Policijos pareigūnai per savaitę išaiškino 20 neblaivių vairuotojų

Vienas iš būdų, kuriuo siekiama sutramdyti neblaivius vairuotojus – griežtesnė atsakomybė. Vis tik tikinčių, kad net išgėrę jie yra „puikūs“ vairuotojai, ir kad policijai neįklius, pasitaiko ne vienas. Birželio 16–22 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai, siekdami gerinti eismo saugumą Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato aptarnaujamoje teritorijoje, vykdė neblaivių vairuotojų  kontrolę. Pareigūnai įvairiose vietose stabdė transporto priemones ir alkoholio kiekio matuokliu tikrino vairuotojų blaivumą. Reido metu policijos pareigūnai sustabdė 943 transporto priemones. Išaiškinta 11 neblaivių vairuotojų. Pareigūnai tikrino ir

Paparčio žiedo ieškos ir finansiniai sukčiai. Nepraraskite budrumo!

Daugumai kasdienių veiklų persikėlus į skaitmeninę erdvę, nemažėja pranešimų apie finansinius sukčius. Įmonių vadovais, bankininkais, bičiuliais bei įsimylėjėliais apsimetantys asmenys stengiasi apgaulės būdu išvilioti svetimus pinigus arba jautrią informaciją, iš kurios vėliau būtų galima pasipelnyti. Lietuvos bankų asociacija (LBA) primena, kad sukčiai laisvadienių neturi, todėl gyventojai turėtų nuolat išlikti budrūs ir atidūs. Anot LBA prezidentės dr. Eivilės Čipkutės, nors Lietuvoje veikiantys bankai nuolat diegia išmanias saugumo sistemas ir vidinius nusikalstamos veiklos atpažinimo procesus, nusikaltėliai taip pat nesnaudžia ir sugalvoja naujų

Ar konteinerių nuoma reikalinga paslauga žmonėms?

Žmonėms dirbantiems prie statybų, ypač tiems, kurie statosi namą ir reikia atvažiuoti iki statybų vietos nemažą atstumą, mąsto, kur galėtų sudėti visus įrankius ar daiktus, kurie reikalingi statyboms. Tuomet dažniausiai žmonės ieško internete informacijos ir idėjų. Su tuo susidūrusieji sako, jog geras variantas išsinuomoti konteinerį, kuris pritaikytas viskam: laikyti daiktams, įvairioms statybinėms medžiagoms ar net gyventi. Yra konteinerių, pritaikytų ir šiukšlėms, likusioms po statybų. Tokia paslauga pasinaudojusieji tikina, jog ši paslauga yra viena iš geriausių nenorint visų daiktų ir įrankių

Taip pat skaitykite