Ministro pažadas: „Kenkėjus iškrapštysime iš bendro katilo“

Ūkininkų sąjungos Šilutės skyriaus pirmininkas Kęstutis Andrijauskas ministrui padėkojo už drąsą, atvirumą, palaikymą ir padovanojo naminį sūrį su kmynais.

Spalio 25 d. Šilutės r. savivaldybėje su ūkininkais susitiko žemės ūkio ministras Andrius Palionis. Pasak svečio, pakvietė Seimo narys Alfredas Stasys Nausėda, nes ūkininkai turi apie ką pasikalbėti ir ką pasakyti.

Kodėl skriaudžia mažuosius?
Pirmasis klausimas ministrui buvo dėl pieno pirkimo kainų, kurios, ant klausiusios moters, nesikeičia. Ar jos didės? Ministras svarstė, kad kainos keičiasi. Prie lito buvo didesnės, įvedus eurą – mažesnės. Kai iš stambių ūkių pieną perka jį perdirbančios įmonės – viena kaina, kai perka kooperatyvai – kita. Be to, Lietuvos pieno perdirbimo įmonės į Europą, tarkim, saldžios grietinėlės per metus išveža 240 tūkst. tonų. Jeigu ją perdirbtų Lietuvoje, už pieną mokėtų keliais centais brangiau. Pieno perdirbėjų pelnai 2013-2014 metais buvo didesni nei dabar: „Jeigu už litrą pieno įmonės mokėtų vienu centu daugiau, jos dirbtų nuostolingai…“
Girdisi nusiskundimų, kad stambūs, vidutiniai ir smulkūs ūkiai turi nevienodas sąlygas paramai gauti. Anot ministro, pinigai turi būti trijuose vokuose, tad smulkūs ūkininkai tik tarpusavyje konkuruotų dėl paramos iš jiems skirto voko, kiti – savo grupėse. Kai tenka konkuruoti su stambiaisiais ūkiais, mažieji lieka nuskriausti.

Paminėti mokesčiai. Lietuvos išskirtinumas – gausybė finansavimo priemonių, anot ministro, vadinasi, ši sistema neefektyvi. Finansavimo priemonių norima turėti mažiau, bet su didesnėmis lėšomis. Paminėta, jog paprastinamos paraiškos paramai gauti, planuojama įdiegti finansinę inžineriją, kad ūkininkai nebūtų priversti eiti į banką paskolų.

Atviras laiškas
Šilutės rajono pieno gamintojų asociacijos vadovė Juzefa Tamavičienė sutiko, kad tas vienas centas už litrą pieno labai brangus ir pieno gamintojui, ir perdirbėjui. J. Tamavičienė perdavė ministrui voką su laišku, prašydama jį perskaityti: „Aš jau turiu teisę sakyti, kad nebepasitikiu Žemės ūkio ministerijoje sėdinčiais žmonėmis, nes matau, kaip pieno perdirbėjai vadovauja kai kuriems ministerijos skyriams, jau kiek metų mes ten lankomės, turime teisę turėti savo nuomonę. Kokia bėda? Išsinagrinėjome įstatymus ir ministrų įsakymus nuo 2015 metų, nėra prie ko prikibti: pieno supirkimas galėtų būti teisingas. Bet pieno supirkimas turi 10 grupių, tai dar vienas būdas apvogti pieno gamintoją. Veža pieną tai 15 dienų per mėnesį, tai – aštuonias, o pastarasis grafikas leidžia pieno gamintojui pakilti viena grupe aukščiau, tai ir kaina padidėja. Voke pridėjau ir sąskaitą. Kokie priedai ten surašyti, jeigu mes jų negauname? Parduodame baltą pieną be kmynų, pipirų, cukraus…“

Garbaus amžiaus vyras sakė per 30 metų neįstengęs susigrąžinti tėvų žemės, pagaliau sulaukė rezultato: už 18 ha žemės pasiūlė sumokėti 9 tūkst. eurų… Ministrui parūpo, kokiu pagrindu vyras 30 metų dirbo tą žemę? Atsakyta, kad nuo 1995 metų ją nuomoja, bet atgauti nuosavybės negali. Šio žmogaus dokumentų kopijas ministras išsivežė.

J. Tamavičienė replikavo, kad ministerija, gavusi prašymą, turėtų tai patvirtinti: „Išsiunčiame dokumentą, o jokio atsakymo negauname…“
Bartkienės bėdos…

Šilutės rajono pieno gamintojų asociacijos vadovė Juzefa Tamavičienė žemės ūkio ministrui Andriui Palioniui įteikė laišką.

Ūkininkė iš Usėnų Ieva Bartkienė sakė, kad jau ketvirtam ar penktam žemės ūkio ministrui kartoja tą patį. Turi 100 ha žemės, bet ji po vandeniu, nes jam nėra kur nubėgti. Išgelbėtų išvalyti 3 km Šyšos upės vagos: „Leiskite išvalyti…“ Ministras atsakė, kad kol kas nėra programos upėms valyti – valo tik netekančio vandens telkinius. Gal bus taip, kad už europinius pinigus bus valomos ir upės. Anot ministro, su Aplinkos ministerija jau tariamasi, nes daug kur Lietuvoje senokai būtina valyti upes.

I. Bartkienė priminė ir aplinkkelį pro Usėnus, daug kartų prašiusi išasfaltuoti, tačiau kaip važinėjo per dulkių debesis, taip ir važinėja. Aiškėjo, kad kelias yra vietinės reikšmės, tad jį išasfaltuoti gali tik Savivaldybė.

Ūkininkas… ant sofos
Neišvengta ir pasipiktinimo vadinamaisiais sofos ūkininkais: nuomojasi žemių, gauna išmokas, tačiau nei sėja, nei sodina… Kodėl paveldėtas žemes lengvai susigrąžina įvairūs valdininkai, specialistai? Būta ir suklastotų išvadų…

Ministras atsakė, kad tokie gudrūs ūkininkai negaus ženklintų degalų, jei nelaiko gyvulių. Jiems teks įrodyti, ką užaugino, ką nuveikė. Bus domimasi, kad gyvenamoji vieta ir turimos žemės sutaptų. Išmokų suma didėja: buvo 2,850 mln. ha, dabar 2,914 mln. ha. Tad išmoka už hektarą mažėja, o iš kur atsirado tie nauji plotai? Anot ministro, sofos ūkininkai deklaracijose nurodo turintys ir gyvulių, bet jie kito žmogaus tvarte… Žodžiu, „pasiskolina“ įrašant į dokumentus. Tačiau ministras priminė, kad yra nemažai mieste gyvenančių žmonių, kurie kaime tikrai turi ūkius, dirba žemę, augina grūdus. „Kenkėjus iškrapštysime iš bendro katilo…“ – sakė ministras ir priminė istoriją, kai asmeniui iš Kauno išnuomojo per 110 ha žemės, kurio žmona dirba Registrų centre…

Reikia taršos mokesčio
Jeigu bus įvestas automobilių taršos mokestis, anot ministro, jį teks mokėti ir traktorius turintiems ūkininkams. Stojant į Europos Sąjungą buvo susitarta, jog iki 2007 metų taršos mokesčių nebus. Kiek metų prabėgo? Imsi derėtis, paaiškės, kad mokesčių vis nėra, taikys sankcijas, atims europines išmokas. Ministras skatino turėti bent minimalius taršos mokesčius, o ne rizikuoti išmokomis. Žemės ūkio ministras A. Palionis ilgokai kalbėjo atsistojęs, apžvelgė įvairius reikalus, nė karto nepažvelgęs į užrašus, nes jų net neturėjo. Susidarė įspūdis, kad žino, išmano, supranta, o ko nežino – atvirai sakė dar nespėjęs įsigilinti. Ūkininkų sąjungos Šilutės skyriaus pirmininkas Kęstutis Andrijauskas dovanų ministrui įteikė baltą sūrį su kmynais ir pagyrė už drąsą, atvirumą, palaikymą.
Susitikimo pabaigoje Seimo narys A. S. Nausėda sakė, kad kertasi ūkininkų ir aplinkosaugininkų interesai. Aplinkos ministerija žemės ūkiui bepaliktų gal tik rėžį žemės, nes daugiau negu pusę norėtų padaryti saugoma teritorija…

Žemės ūkio ministras Andrius Palionis su rajono ūkininkais Šilutėje bendravo atsistojęs ir nežiūrėdamas į jokius savo užrašus.

„Aplinkos ministerija turi būti patarėjas, padėjėjas, o ne baudėjas ir draudėjas“, – kartojo Seimo narys, priminęs ministrui, kad į Nemuno žemupį suplaukia visos Lietuvos vandenys, kraštas yra specifinis, ūkininkauti dėl įvairių ribojimų darosi vis sunkiau, žmonės sensta, biurokratizmo naštą reikia mažinti.

Susitikime dalyvavo Šilutės r. savivaldybės mero pavaduotojas Sigitas Šeputis, laikinai pavadavęs merą, Savivaldybės administracijos direktorius Virgilijus Pozingis, žemės ūkio įstaigų, organizacijų vadovai, atstovai. Ūkininkų buvo gal pora dešimčių.

Stasė SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Kodėl verta investuoti į malkų skaldiklį?

Vis dažniau ir dažniau galima išgirsti sakant, jog žmogus dar niekada tiek daug nevartojo, kaip tai daro šiandien. Iš vienos pusės didelis vartojimas yra vertinamas teigiamai: kuo daugiau įvairesnių gaminių galime leisti sau įsigyti, tuo patogesne buitimi galime mėgautis, taip pat sutaupome labai daug laiko. Taip svarbu akcentuoti, kad didelis vartojimas prisideda ir prie ekonomikos spartėjimo. Tačiau galima įžvelgti ir tam tikrų grėsmių – pernelyg daug vartodami, naikiname ir labai svarbius išteklius. Taigi, kai pastebimi ne tik privalumai, bet ir

Ar grąžins Šilutėje žaliąją rodyklę?

Nuo šių metų sausio 1-osios prie šviesoforų nebeliko lentelių su žaliomis rodyklėmis, kurios dar gruodį buvo nuimtos. Neliko ir vienintelės Šilutėje, buvusios prie šviesoforo Lietuvininkų gatvėje. Kilus didmiesčiuose sumaiščiai ir vairuotojų pasipiktinimui, Vyriausybė nusprendė sugrąžinti papildomas žaliąsias rodykles. Šiems pokyčiams neprieštaravo rajonų gyventojai. Skundų nepateikė ir šilutiškiai, kuriems, pasirodo, žalioji rodyklė ir nebus grąžinta. Kodėl? Šilutės r. savivaldybės mero pavaduotojas Sigitas Šeputis „Pamariui“ patvirtino, kad Šilutėje prie vienintelio mieste veikiančio šviesoforo nebus grąžinta žalioji rodyklė. Planuojama keisti šviesoforą nauju, mat

„Aš esu Pamario krašto dukra…“

Šių metų kovo 11-ąją Lietuva minės Nepriklausomybės atkūrimo 30-metį. Šiai progai „Pamarys“ skiria ciklą pokalbių su Šilutės rajono „Sidabrinės nendrės“ premijos laureatais. Ši garbingiausia rajono premija teikiama būtent Kovo 11-osios iškilmių metu, šiemet ji bus teikiama jau 25-tus metus: už iškirtinius nuopelnus ir krašto garsinimą iki šių metų apdovanotos 34 asmenybės, 2 kultūros įstaigos, 3 meno mėgėjų kolektyvai bei 1 nevyriausybinė organizacija. Šįkart apie Lietuvos laisvės 30 metų „Pamarys“ kalbina 2019 m. „Sidabrinės nendrės“ premijos laureatę, Salos etnokultūros ir informacijos

Vis daugiau šilutiškių domisi saulės elektros jėgainėmis

Šilutėje sparčiai populiarėja atsinaujinantys energijos ištekliai – saulės jėgainės. „Pamarys“ jau rašė apie sėkmingai ant Šilutės pastatų stogų jau veikiančius tokius įrenginius. Naujovę išbando ir gyventojai, ir verslininkai. Anot UAB „Energetikos objektų statyba“ bendrovės vadovo Audriaus Endzino, norinčiųjų įsirengti saulės elektrines gausėja kasdien. Šilutėje nuosavame name gyvenantys Lina ir Antanas Samoškai ilgus metus savo būstą šildėsi malkomis, anglimis, skystu kuru, kol pasibaigė katilas. Tada perėjo prie pažangesnio šildymo metodo, pasistatė šildymo siurblį oras–vanduo. Šeimininkas patenkintas moderniu įrenginiu, mat nebereikia monotoniškai