Ministro pažadas: „Kenkėjus iškrapštysime iš bendro katilo“

Ūkininkų sąjungos Šilutės skyriaus pirmininkas Kęstutis Andrijauskas ministrui padėkojo už drąsą, atvirumą, palaikymą ir padovanojo naminį sūrį su kmynais.

Spalio 25 d. Šilutės r. savivaldybėje su ūkininkais susitiko žemės ūkio ministras Andrius Palionis. Pasak svečio, pakvietė Seimo narys Alfredas Stasys Nausėda, nes ūkininkai turi apie ką pasikalbėti ir ką pasakyti.

Kodėl skriaudžia mažuosius?
Pirmasis klausimas ministrui buvo dėl pieno pirkimo kainų, kurios, ant klausiusios moters, nesikeičia. Ar jos didės? Ministras svarstė, kad kainos keičiasi. Prie lito buvo didesnės, įvedus eurą – mažesnės. Kai iš stambių ūkių pieną perka jį perdirbančios įmonės – viena kaina, kai perka kooperatyvai – kita. Be to, Lietuvos pieno perdirbimo įmonės į Europą, tarkim, saldžios grietinėlės per metus išveža 240 tūkst. tonų. Jeigu ją perdirbtų Lietuvoje, už pieną mokėtų keliais centais brangiau. Pieno perdirbėjų pelnai 2013-2014 metais buvo didesni nei dabar: „Jeigu už litrą pieno įmonės mokėtų vienu centu daugiau, jos dirbtų nuostolingai…“
Girdisi nusiskundimų, kad stambūs, vidutiniai ir smulkūs ūkiai turi nevienodas sąlygas paramai gauti. Anot ministro, pinigai turi būti trijuose vokuose, tad smulkūs ūkininkai tik tarpusavyje konkuruotų dėl paramos iš jiems skirto voko, kiti – savo grupėse. Kai tenka konkuruoti su stambiaisiais ūkiais, mažieji lieka nuskriausti.

Paminėti mokesčiai. Lietuvos išskirtinumas – gausybė finansavimo priemonių, anot ministro, vadinasi, ši sistema neefektyvi. Finansavimo priemonių norima turėti mažiau, bet su didesnėmis lėšomis. Paminėta, jog paprastinamos paraiškos paramai gauti, planuojama įdiegti finansinę inžineriją, kad ūkininkai nebūtų priversti eiti į banką paskolų.

Atviras laiškas
Šilutės rajono pieno gamintojų asociacijos vadovė Juzefa Tamavičienė sutiko, kad tas vienas centas už litrą pieno labai brangus ir pieno gamintojui, ir perdirbėjui. J. Tamavičienė perdavė ministrui voką su laišku, prašydama jį perskaityti: „Aš jau turiu teisę sakyti, kad nebepasitikiu Žemės ūkio ministerijoje sėdinčiais žmonėmis, nes matau, kaip pieno perdirbėjai vadovauja kai kuriems ministerijos skyriams, jau kiek metų mes ten lankomės, turime teisę turėti savo nuomonę. Kokia bėda? Išsinagrinėjome įstatymus ir ministrų įsakymus nuo 2015 metų, nėra prie ko prikibti: pieno supirkimas galėtų būti teisingas. Bet pieno supirkimas turi 10 grupių, tai dar vienas būdas apvogti pieno gamintoją. Veža pieną tai 15 dienų per mėnesį, tai – aštuonias, o pastarasis grafikas leidžia pieno gamintojui pakilti viena grupe aukščiau, tai ir kaina padidėja. Voke pridėjau ir sąskaitą. Kokie priedai ten surašyti, jeigu mes jų negauname? Parduodame baltą pieną be kmynų, pipirų, cukraus…“

Garbaus amžiaus vyras sakė per 30 metų neįstengęs susigrąžinti tėvų žemės, pagaliau sulaukė rezultato: už 18 ha žemės pasiūlė sumokėti 9 tūkst. eurų… Ministrui parūpo, kokiu pagrindu vyras 30 metų dirbo tą žemę? Atsakyta, kad nuo 1995 metų ją nuomoja, bet atgauti nuosavybės negali. Šio žmogaus dokumentų kopijas ministras išsivežė.

J. Tamavičienė replikavo, kad ministerija, gavusi prašymą, turėtų tai patvirtinti: „Išsiunčiame dokumentą, o jokio atsakymo negauname…“
Bartkienės bėdos…

Šilutės rajono pieno gamintojų asociacijos vadovė Juzefa Tamavičienė žemės ūkio ministrui Andriui Palioniui įteikė laišką.

Ūkininkė iš Usėnų Ieva Bartkienė sakė, kad jau ketvirtam ar penktam žemės ūkio ministrui kartoja tą patį. Turi 100 ha žemės, bet ji po vandeniu, nes jam nėra kur nubėgti. Išgelbėtų išvalyti 3 km Šyšos upės vagos: „Leiskite išvalyti…“ Ministras atsakė, kad kol kas nėra programos upėms valyti – valo tik netekančio vandens telkinius. Gal bus taip, kad už europinius pinigus bus valomos ir upės. Anot ministro, su Aplinkos ministerija jau tariamasi, nes daug kur Lietuvoje senokai būtina valyti upes.

I. Bartkienė priminė ir aplinkkelį pro Usėnus, daug kartų prašiusi išasfaltuoti, tačiau kaip važinėjo per dulkių debesis, taip ir važinėja. Aiškėjo, kad kelias yra vietinės reikšmės, tad jį išasfaltuoti gali tik Savivaldybė.

Ūkininkas… ant sofos
Neišvengta ir pasipiktinimo vadinamaisiais sofos ūkininkais: nuomojasi žemių, gauna išmokas, tačiau nei sėja, nei sodina… Kodėl paveldėtas žemes lengvai susigrąžina įvairūs valdininkai, specialistai? Būta ir suklastotų išvadų…

Ministras atsakė, kad tokie gudrūs ūkininkai negaus ženklintų degalų, jei nelaiko gyvulių. Jiems teks įrodyti, ką užaugino, ką nuveikė. Bus domimasi, kad gyvenamoji vieta ir turimos žemės sutaptų. Išmokų suma didėja: buvo 2,850 mln. ha, dabar 2,914 mln. ha. Tad išmoka už hektarą mažėja, o iš kur atsirado tie nauji plotai? Anot ministro, sofos ūkininkai deklaracijose nurodo turintys ir gyvulių, bet jie kito žmogaus tvarte… Žodžiu, „pasiskolina“ įrašant į dokumentus. Tačiau ministras priminė, kad yra nemažai mieste gyvenančių žmonių, kurie kaime tikrai turi ūkius, dirba žemę, augina grūdus. „Kenkėjus iškrapštysime iš bendro katilo…“ – sakė ministras ir priminė istoriją, kai asmeniui iš Kauno išnuomojo per 110 ha žemės, kurio žmona dirba Registrų centre…

Reikia taršos mokesčio
Jeigu bus įvestas automobilių taršos mokestis, anot ministro, jį teks mokėti ir traktorius turintiems ūkininkams. Stojant į Europos Sąjungą buvo susitarta, jog iki 2007 metų taršos mokesčių nebus. Kiek metų prabėgo? Imsi derėtis, paaiškės, kad mokesčių vis nėra, taikys sankcijas, atims europines išmokas. Ministras skatino turėti bent minimalius taršos mokesčius, o ne rizikuoti išmokomis. Žemės ūkio ministras A. Palionis ilgokai kalbėjo atsistojęs, apžvelgė įvairius reikalus, nė karto nepažvelgęs į užrašus, nes jų net neturėjo. Susidarė įspūdis, kad žino, išmano, supranta, o ko nežino – atvirai sakė dar nespėjęs įsigilinti. Ūkininkų sąjungos Šilutės skyriaus pirmininkas Kęstutis Andrijauskas dovanų ministrui įteikė baltą sūrį su kmynais ir pagyrė už drąsą, atvirumą, palaikymą.
Susitikimo pabaigoje Seimo narys A. S. Nausėda sakė, kad kertasi ūkininkų ir aplinkosaugininkų interesai. Aplinkos ministerija žemės ūkiui bepaliktų gal tik rėžį žemės, nes daugiau negu pusę norėtų padaryti saugoma teritorija…

Žemės ūkio ministras Andrius Palionis su rajono ūkininkais Šilutėje bendravo atsistojęs ir nežiūrėdamas į jokius savo užrašus.

„Aplinkos ministerija turi būti patarėjas, padėjėjas, o ne baudėjas ir draudėjas“, – kartojo Seimo narys, priminęs ministrui, kad į Nemuno žemupį suplaukia visos Lietuvos vandenys, kraštas yra specifinis, ūkininkauti dėl įvairių ribojimų darosi vis sunkiau, žmonės sensta, biurokratizmo naštą reikia mažinti.

Susitikime dalyvavo Šilutės r. savivaldybės mero pavaduotojas Sigitas Šeputis, laikinai pavadavęs merą, Savivaldybės administracijos direktorius Virgilijus Pozingis, žemės ūkio įstaigų, organizacijų vadovai, atstovai. Ūkininkų buvo gal pora dešimčių.

Stasė SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Birželio 29-ąją – Pasieniečių diena

Tai profesinė Lietuvos beveik pusketvirto tūkstančio Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) tarnautojų ir darbuotojų šventė. Šia proga vyks šventiniai renginiai ir Šilutėje. Programa Šilutėje: 11 val. Šv. mišios Šv. Kryžiaus katalikų bažnyčioje (Katalikų Bažnyčios g. 1); 12 val. VSAT vėliavų būrių maršas – paradas nuo bažnyčios Turgaus ir Lietuvininkų gatvėmis iki Šilutės senojo turgaus aikštės; 12.30 val. iškilmės aikštėje, pasieniečių rikiuotė, apdovanojimai; 13 val. Vidaus reikalų ministerijos reprezentacinio pučiamųjų orkestro koncertas; 13.30 val. parodomoji pasieniečių kinologų su šunimis programa; 14

Lietuvoje 96 proc. sukčių aukų – fiziniai asmenys, dažniausiai praranda iki 1 tūkst. Eur

Finansiniai sukčiai iš Lietuvos gyventojų ir įmonių pernai išviliojo 10,2 mln. eurų – dukart daugiau nei 2020-aisiais. Pagrindiniais sukčių taikiniais tapo trijų didžiausių šalies miestų gyventojai – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje užfiksuota 80 proc. visų sukčiavimo atvejų. Nors 96 proc. sukčiavimo atvejų buvo nukreipti į fizinius asmenis, beveik pusė visų išviliotų pinigų – iš įmonių sąskaitų. Tai rodo Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro (PPPKC) statistika. Statistinė analizė „Parengėme 2021 m. sukčiavimo atvejų detalią statistinę analizę, padėsiančią finansų rinkos atstovams kryptingiau

Dėmesio – 34 laipsnių karščiai! Kaip saugoti sveikatą?  

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos įspėja apie kaitrą. 2022 m. birželio 27-30 dienomis dienos temperatūra daugelyje rajonų sieks 30–34 laipsnius karščio. Karštis gali paveikti kiekvieno žmogaus sveikatą, bet ypač jautrūs yra kūdikiai ir vaikai iki 4 metų amžiaus, 65 metų amžiaus ir vyresni žmonės, asmenys, turintys antsvorio, dirbantys sunkų fizinį darbą, sergantys įvairiomis ligomis (endokrininės, inkstų, širdies ir kraujagyslių sistemų). Per karščius galima nukentėti dėl nudegimų, šilumos smūgio, saulės smūgio, hipoksijos (deguonies bado). Atsižvelgdami į tai, visuomenės sveikatos specialistai

Joninių simbolis – papartis: ieškosime jo žiedo…

Jonìnės (šalutinis kirčiavimo normos variantas – Jõninės) – krikščioniška šventė, Jono Krikštytojo gimimo diena, švenčiama birželio 24 d. Joninių šventimas glaudžiai susijęs su vasaros saulėgrįža, kai Šiaurės pusrutulyje būna ilgiausia diena ir trumpiausia naktis. Daugelyje šalių ši šventė ir tam tikros jos tradicijos siejasi su ikikrikščioniškomis vasaros saulėgrįžos šventėmis. Dėl to daugelyje šalių švenčiama šv. Jono išvakarėse, naktį iš 23 į 24 d. Lietuvoje tai Rasos arba Kupolės, Latvijoje – Lyguo. 2003 m. Rasos ir Joninių diena Lietuvoje paskelbta nedarbo

Taip pat skaitykite