„Metų ūkio“ laureatai tikina: pieno ūkis nuostolingas

Rytoj Dagotuvių šventėje, Žemaičių Naumiestyje, bus apdovanoti kasmetinio Šilutės r. savivaldybės konkurso „Metų ūkis“ laureatai. Pirmoji vieta ir 150 € prizas šiemet paskirta Vilkyčiuose ūkininkaujantiems Virginijai ir Kazimierui Gudžiūnams, antroji vieta ir 100 € prizas – Albinai ir Romui Undžiams iš Degučių, trečioji vieta ir 50 € prizas – Danutei ir Linui Venckams iš Pašyšių. Kartu su Kaimo reikalų skyriaus vedėju Povilu Budvyčiu lankėmės konkurso nugalėtojų ūkiuose.

„Metų ūkio“ konkurso laureatas Kazimieras Gudžiūnas sakė šiuo metu iš ūkio patiriantis tik nuostolius ir laukiąs geresnių laikų bei naujo ES paramos etapo.

Didžiulis ūkis neša nuostolius
Šių metų konkurso pirmosios vietos laimėtojų Virginijos ir Kazimiero Gudžiūnų ūkis yra, ko gero, stambiausias pieno ūkis mūsų rajone. Nepaisant dydžio, ūkis yra nuostolingas. Tiesa, tai kartu ir ūkis, ir kooperatyvas, nes prieš porą metų buvo nutarta steigti žemės ūkio kooperatyvą. Tada Žemės ūkio ministerijoje vyravo nuotaikos, kad daugiau paramos gali tikėtis žemės ūkio kooperatyvai. Panašu, kad nuostatos ministerijoje keičiasi – dabar daugiau paramos gali tikėtis pavieniai ūkininkai, todėl kooperatyvas veikiausiai bus likviduotas.
Steigdami kooperatyvą, Gudžiūnai tikėjosi, kad sulauks paramos pašarų robotams įsigyti, pieno linijai ir tvartams modernizuoti. Buvo pateikta paraiška dalyvauti konkurse. Pasak K. Gudžiūno, jis jau turi žinių, kad jų kooperatyvas nesurinko pakankamai balų, ir paraiška nebus finansuojama. Šame ūkyje laikoma apie 600 galvijų, iš kurių beveik 200 melžiamų karvių. Dirbama 560 ha žemės.
Pieną Gudžiūnai tiekia Vilkyškių pieninei. „Dabar pieną perka po 18 centų už kilogramą. Tai nuostolinga. Kad bent atsipirktų išlaidos, pieno kaina turėtų būti bent 21-22 ct už kilogramą. Apie investicijas būtų galima galvoti, jei mokėtų nuo 25 centų už kilogramą pieno“, – kalbėjo K. Gudžiūnas.

Albina ir Romas Undžiai patenkinti šių metų grikių ir braškių derliumi, o jų namuose pamažu daugėja su braškėmis susijusių daiktų.

Paklaustas, ką planuoja daryti toliau, K. Gudžiūnas atsakė lauksiąs geresnių laikų… Anot jo, visoje Europoje vidutinė pieno kaina esanti 28 ct/kg, o kai kur moka ir po 40 ct. „Man sunku suprasti, kaip vieningoje Europoje gali taip būti. Jeigu neveikia rinkos mechanizmai, tai turėtų būti subsidijos, reguliuojamos kainos. Kai sąlygas diktuoja supirkėjai ir perdirbėjai, galima teigti, kad valdžia nesusitvarko su savo darbu. Kiek gauname kompensacijų, tiek iš mūsų atima sumažindami pirkimo kainas. Kol nebus sureguliuoti santykiai su prekybininkais ir perdirbėjais, niekas nesikeis“, – piktokai dėstė ūkio šeimininkas.
Šiuo metu ūkis dalyvauja polderių rekonstrukcijos programoje, kuriai įgyvendinti buvo skirta 2 mln. Lt. Programą rengiamasi baigti įgyvendinti jau šį mėnesį. Pasak K. Gudžiūno, tai netiesioginių investicijų programa, tačiau laikui bėgant jos naudą pajus visi ūkininkaujantieji polderiuose. O kol kas laukiama, kokia parama bus galima naudotis iš 2014-2020 m. ES struktūrinių fondų programos. Kol kas šis procesas dar neįsibėgėjo.
Braškių karalius džiugina grikiai
Degučiuose gyvenančių Albinos ir Romo Undžių braškynus žino ne tik mūsų, bet ir aplinkinių rajonų gyventojai. Šie „Metų ūkio“ konkurso antrosios vietos nominantai yra stambiausi mūsų krašte braškių augintojai. Šiek tiek nustebome, kai sutuoktiniai prabilo ne apie savo braškynus, o apie grikius, kuriais šiemet apsėjo 21 hektarą iš 33 turimų.
Pasirodo, šiemet Undžiams pavyko prikulti neblogą grikių derlių – po 2,1 tonos iš hektaro. Ir pirkimo kaina nebloga – 400 € už toną. Ūkininkai mano, kad tai sėkmingo bendradarbiavimo su bitininkais pasekmė. Šiemet vasara buvo tokia, kad bitėms sunkiai sekėsi rasti nektaro, todėl savo avilius prie grikių laukų atgabeno du bitininkai. Anot Romo Undžio, rinkdamos medų, bitės apdulkino grikių žiedus, tai tapo viena iš gero derliaus prielaidų.

Arūnas, Žilvinas ir Danutė Venckai ūkininkaudami stengiasi pasikliauti savo jėgomis ir vengia rizikos.

Kad ir koks bebūtų geras grikių derlius, apsilankius Undžių šeimoje nepakalbėti apie braškes neįmanoma. Nors žmonės skintis šių uogų į laukus atvažiuoja jau 15 metų, o braškės auginamos dar ilgiau, jos Undžiams vis dar nenusibodo. Priešingai, pamažu kaupiasi su braškėmis susijusių daiktų kolekcija: patalynės reikmenys su braškių atvaizdais, indai su jų piešiniais…
Prakalbus apie derlių, ūkininkai sakė, kad šiemet jis buvo neblogas. Pirmosios braškės prisirpo apie birželio 20 d., o skynė jas visą vasarą. Priklausomai nuo rūšies, galima priskinti nuo 3 iki 16 tonų iš hektaro, vidutiniškai subręsta po 7-9 hektaro plote. Paklausti apie uogų rūšis, šeimininkai pasakojo, kad nuolat eksperimentuoja. ‚Pandora‘, ‚Korona‘, ‚Pegasus‘ veislės auginamos jau seniai, tačiau bandomos ir kitos – ‚Selekt‘, ‚Florencija‘, ‚Elegancija‘ bei dar kelios rūšys. Kai kurių rūšių ūglius Undžiai sušaldytus atsisiuntė iš Vokietijos ir Olandijos. Dabar daugina ir veisia. Nors bandymai vyksta nuolatos, idealo nesurado. Viena rūšis dera geriau vienokioje dirvoje, kita – kitokioje, vienos uogos gražesnės ir didesnės, kitos – saldesnės, o trečios – atsparesnės.
Paklausti, ar nesibaimina konkurentų, Undžiai tik šypsojosi. Bandymų konkuruoti buvo, tik nieko iš to neišėjo. Anot jų, auginti braškes nėra labai paprasta. Rankomis galima apdirbti kokius 15 arų ir tai sunkokai. O 5-6 hektarų ploto, be specialios technikos, prižiūrėti neįmanoma. Naudojamos specialios frezos ūgliams pjaustyti, smulkintuvais apdorojami šiaudai tarpuvagiams barstyti. Tas pačias vietas reikia aplankyti kas kelias dienas, kitaip ūgliai ir piktžolės tiek suvešės, kad braškes gali tekti persodinti gerokai anksčiau, negu kas 3-4 m., kaip rekomenduojama. Ir planuoti reikia kaip karvedžiui. Numatyti, kuriose vietose skinti braškes šiandien, kur – po kelių dienų, atsižvelgti į šventes ir oro sąlygas, nes gali atsitikti taip, kad norinčiųjų prisiskinti braškių kai kada nesulauksi.
Pradėjo nuo plyno lauko
Trečiosios vietos laimėtojai Danutė ir Linas Venckai iš Pašyšių šiuo metu valdo 65 ha žemės, laiko 52 galvijus, iš jų 34 melžiamas karves. Ūkininkais tapo netikėtai. Byrant Sovietų sąjungai ir yrant kolūkiams nebeliko darbo. O žemės gavo.
„Atmatavo 15 hektarų. Stovi plyname lauke ir nežinai, ką daryti. Net kastuvo savo nebuvo“, – prisiminė Linas Venckus, kuris ne tik ūkininkauja, bet ir dirba gaisrininku. Pamažu ūkis kilo. Prieš 15 metų šeima iš daugiabučio persikėlė į nuosavą namą. Dalyvavo ūkio modernizavimo programoje. Įsigijo technikos. Dabar ir talkininkas ūgtelėjo. Dvylikametis sūnus Žilvinas jau daug darbų padeda nudirbti ir planuoja likti ūkininkauti. Pamelžti karves padeda samdoma melžėja.
Šešerius metus primelžtą pieną ūkininkai tiekia AB „Žemaitijos pienui“. Gauna po 16,5 ct už kilogramą.
„Kas bus toliau, nežinia. Kenčiame. Išdraskyti ūkį ir parduoti gyvulius gali greitai, bet vėl atkurti bandą sunku. Čia ne ridikėlius pasėti“, – sakė L. Venckus. Kaip ir K. Gudžiūnas, jis nieko gero nesitiki iš žadamos 13,8 mln. € paramos. Mano, kad, ją paskirsčius, pieno kainas gali vėl sumažinti ir gauti pinigai išgaruos. Pasak, ūkininkų, iš ūkio būtų galima neblogai gyventi, jeigu būtų galimybė planuoti. Dabar nežinai, kiek rytoj kainuos pienas, kokiose programose galėsi dalyvauti ir kuo tau tas dalyvavimas gali pasibaigti. Todėl ir bijo rizikuoti imdami paskolas. Ir gaisrinėje Linas Venckus dirbti pradėjo, kad ir dėl nedidelių stabilių pajamų.
„Gaisrinėje taip pat visokių permainų nusimato, bet kol kas vieną kitą eurą pavyksta prie ūkio pridurti“, – kalbėjo vyras. O sutuoktinė Danutė pajuokavo, kad į gaisrinę vyras einąs nuo ūkio darbų pailsėti…

Vaidotas VILKAS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Ilgą laiką „bėga“ nosis? Vaistininkė įvardija dažniausias mūsų klaidas gydantis slogą

Sloga – iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti kaip paprastas peršalimo simptomas. Visgi jis gali greitai apsunkinti kasdienę mūsų rutiną. „Eurovaistinės“ farmacininkė Miglė Kazakevičienė pastebi, kad norintys kuo greičiau pasijusti geriau neretu atveju griebiasi neteisingo slogos gydymo. Vaistininkė apžvelgia, kokias klaidas dažniausiai darome savarankiškai gydydami slogą, bei pataria. Sloga – tai organizmo kova su virusu Sloga – vienas iš pirmųjų ūmios viršutinių kvėpavimo takų infekcijos simptomų – įvardija „Eurovaistinės“ farmacininkė Miglė Kazakevičienė. Ji pasakoja, kad sloga gali pasireikšti jau pirmosiomis infekcijos

Piktžolių kontrolė ūkininkams kasmet tampa vis didesniu iššūkiu

Ruduo įsibėgėja. Po truputį dirbamos žemės laukuose skverbiasi paviršiun žaluma – dygsta žieminių javų pasėliai. Tai ir ženklas ūkininkams, kad laikas pradėti mąstyti, kaip šiuos pasėlius apsaugoti nuo vis didesnį atsparumą herbicidams įgyjančių piktžolių. Kaip tai padaryti? Bandydami  atsakyti į šį klausimą, „Linas Agro“ kartu su Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centru (LAMMC) Labūnavos laukuose, platformoje „Grūdo kelias 2023”, įrengė įvairių herbicidų bandymų laukelius. Čia pagal „Linas Agro“ pateiktas rekomendacines schemas centro mokslininkai atliks piktžolių kontrolės efektyvumo bandymus žieminių rapsų

Orai: antroji savaitės pusė atneš šilumos

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba praneša, kad spalio 3 d., pirmadienį, pragiedrulių atsiras tik vakariniame Lietuvos pakraštyje, čia ir lietaus nežadama. Rugsėjo mėnesį LHMT duomenimis rugsėjo mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 11,4°C. Aukščiausia oro temperatūra siekė 16,1–20,4°C, žemiausia nukrito iki 0,3–7,3°C, Nidoje 8,7°C. Šilčiausia buvo 11 d. Klaipėdoje – 20,4°C, vėsiausia – 11-os naktį Skuode, 0,3°C. Schemoje rugsėjo mėn. kritulių kiekis.   Spalio 4 d., antradienį, tik Rytų Lietuvoje vietomis lis smarkiai. Temperatūra žemės iki 4-9, pajūryje iki 10-12°C.

Šiemet Lietuvoje – beveik 15 tūkst. santuokų, Šilutės rajone – 241

2022 metais, kaip įprasta, jaunavedžiai gražiausiai savo gyvenimo šventei rinkosi vasaros savaitgalius – skelbia Registrų centras. Remiantis metrikacijos paslaugų informacinės sistemos (MEPIS) duomenimis, populiariausių santuokos sudarymo datų viršūnėje – rugpjūčio 20-oji. Tądien žiedus sumainė beveik 870 porų. Per 770 jaunavedžių savo šventei pasirinko rugpjūčio 6-ąją, dar beveik 750 – liepos 23 dieną. Įdomu, kad pernai dažniausiai pasirenkamų vestuvių datų trejetuke taip pat puikavosi rugpjūčio ir liepos savaitgaliai. 2021-ųjų rugpjūčio 21-ąją amžinos meilės įžadais apsikeitė beveik 540 porų, dar apie 400

Taip pat skaitykite