„Metų ūkio“ laureatai tikina: pieno ūkis nuostolingas

Rytoj Dagotuvių šventėje, Žemaičių Naumiestyje, bus apdovanoti kasmetinio Šilutės r. savivaldybės konkurso „Metų ūkis“ laureatai. Pirmoji vieta ir 150 € prizas šiemet paskirta Vilkyčiuose ūkininkaujantiems Virginijai ir Kazimierui Gudžiūnams, antroji vieta ir 100 € prizas – Albinai ir Romui Undžiams iš Degučių, trečioji vieta ir 50 € prizas – Danutei ir Linui Venckams iš Pašyšių. Kartu su Kaimo reikalų skyriaus vedėju Povilu Budvyčiu lankėmės konkurso nugalėtojų ūkiuose.

„Metų ūkio“ konkurso laureatas Kazimieras Gudžiūnas sakė šiuo metu iš ūkio patiriantis tik nuostolius ir laukiąs geresnių laikų bei naujo ES paramos etapo.

Didžiulis ūkis neša nuostolius
Šių metų konkurso pirmosios vietos laimėtojų Virginijos ir Kazimiero Gudžiūnų ūkis yra, ko gero, stambiausias pieno ūkis mūsų rajone. Nepaisant dydžio, ūkis yra nuostolingas. Tiesa, tai kartu ir ūkis, ir kooperatyvas, nes prieš porą metų buvo nutarta steigti žemės ūkio kooperatyvą. Tada Žemės ūkio ministerijoje vyravo nuotaikos, kad daugiau paramos gali tikėtis žemės ūkio kooperatyvai. Panašu, kad nuostatos ministerijoje keičiasi – dabar daugiau paramos gali tikėtis pavieniai ūkininkai, todėl kooperatyvas veikiausiai bus likviduotas.
Steigdami kooperatyvą, Gudžiūnai tikėjosi, kad sulauks paramos pašarų robotams įsigyti, pieno linijai ir tvartams modernizuoti. Buvo pateikta paraiška dalyvauti konkurse. Pasak K. Gudžiūno, jis jau turi žinių, kad jų kooperatyvas nesurinko pakankamai balų, ir paraiška nebus finansuojama. Šame ūkyje laikoma apie 600 galvijų, iš kurių beveik 200 melžiamų karvių. Dirbama 560 ha žemės.
Pieną Gudžiūnai tiekia Vilkyškių pieninei. „Dabar pieną perka po 18 centų už kilogramą. Tai nuostolinga. Kad bent atsipirktų išlaidos, pieno kaina turėtų būti bent 21-22 ct už kilogramą. Apie investicijas būtų galima galvoti, jei mokėtų nuo 25 centų už kilogramą pieno“, – kalbėjo K. Gudžiūnas.

Albina ir Romas Undžiai patenkinti šių metų grikių ir braškių derliumi, o jų namuose pamažu daugėja su braškėmis susijusių daiktų.

Paklaustas, ką planuoja daryti toliau, K. Gudžiūnas atsakė lauksiąs geresnių laikų… Anot jo, visoje Europoje vidutinė pieno kaina esanti 28 ct/kg, o kai kur moka ir po 40 ct. „Man sunku suprasti, kaip vieningoje Europoje gali taip būti. Jeigu neveikia rinkos mechanizmai, tai turėtų būti subsidijos, reguliuojamos kainos. Kai sąlygas diktuoja supirkėjai ir perdirbėjai, galima teigti, kad valdžia nesusitvarko su savo darbu. Kiek gauname kompensacijų, tiek iš mūsų atima sumažindami pirkimo kainas. Kol nebus sureguliuoti santykiai su prekybininkais ir perdirbėjais, niekas nesikeis“, – piktokai dėstė ūkio šeimininkas.
Šiuo metu ūkis dalyvauja polderių rekonstrukcijos programoje, kuriai įgyvendinti buvo skirta 2 mln. Lt. Programą rengiamasi baigti įgyvendinti jau šį mėnesį. Pasak K. Gudžiūno, tai netiesioginių investicijų programa, tačiau laikui bėgant jos naudą pajus visi ūkininkaujantieji polderiuose. O kol kas laukiama, kokia parama bus galima naudotis iš 2014-2020 m. ES struktūrinių fondų programos. Kol kas šis procesas dar neįsibėgėjo.
Braškių karalius džiugina grikiai
Degučiuose gyvenančių Albinos ir Romo Undžių braškynus žino ne tik mūsų, bet ir aplinkinių rajonų gyventojai. Šie „Metų ūkio“ konkurso antrosios vietos nominantai yra stambiausi mūsų krašte braškių augintojai. Šiek tiek nustebome, kai sutuoktiniai prabilo ne apie savo braškynus, o apie grikius, kuriais šiemet apsėjo 21 hektarą iš 33 turimų.
Pasirodo, šiemet Undžiams pavyko prikulti neblogą grikių derlių – po 2,1 tonos iš hektaro. Ir pirkimo kaina nebloga – 400 € už toną. Ūkininkai mano, kad tai sėkmingo bendradarbiavimo su bitininkais pasekmė. Šiemet vasara buvo tokia, kad bitėms sunkiai sekėsi rasti nektaro, todėl savo avilius prie grikių laukų atgabeno du bitininkai. Anot Romo Undžio, rinkdamos medų, bitės apdulkino grikių žiedus, tai tapo viena iš gero derliaus prielaidų.

Arūnas, Žilvinas ir Danutė Venckai ūkininkaudami stengiasi pasikliauti savo jėgomis ir vengia rizikos.

Kad ir koks bebūtų geras grikių derlius, apsilankius Undžių šeimoje nepakalbėti apie braškes neįmanoma. Nors žmonės skintis šių uogų į laukus atvažiuoja jau 15 metų, o braškės auginamos dar ilgiau, jos Undžiams vis dar nenusibodo. Priešingai, pamažu kaupiasi su braškėmis susijusių daiktų kolekcija: patalynės reikmenys su braškių atvaizdais, indai su jų piešiniais…
Prakalbus apie derlių, ūkininkai sakė, kad šiemet jis buvo neblogas. Pirmosios braškės prisirpo apie birželio 20 d., o skynė jas visą vasarą. Priklausomai nuo rūšies, galima priskinti nuo 3 iki 16 tonų iš hektaro, vidutiniškai subręsta po 7-9 hektaro plote. Paklausti apie uogų rūšis, šeimininkai pasakojo, kad nuolat eksperimentuoja. ‚Pandora‘, ‚Korona‘, ‚Pegasus‘ veislės auginamos jau seniai, tačiau bandomos ir kitos – ‚Selekt‘, ‚Florencija‘, ‚Elegancija‘ bei dar kelios rūšys. Kai kurių rūšių ūglius Undžiai sušaldytus atsisiuntė iš Vokietijos ir Olandijos. Dabar daugina ir veisia. Nors bandymai vyksta nuolatos, idealo nesurado. Viena rūšis dera geriau vienokioje dirvoje, kita – kitokioje, vienos uogos gražesnės ir didesnės, kitos – saldesnės, o trečios – atsparesnės.
Paklausti, ar nesibaimina konkurentų, Undžiai tik šypsojosi. Bandymų konkuruoti buvo, tik nieko iš to neišėjo. Anot jų, auginti braškes nėra labai paprasta. Rankomis galima apdirbti kokius 15 arų ir tai sunkokai. O 5-6 hektarų ploto, be specialios technikos, prižiūrėti neįmanoma. Naudojamos specialios frezos ūgliams pjaustyti, smulkintuvais apdorojami šiaudai tarpuvagiams barstyti. Tas pačias vietas reikia aplankyti kas kelias dienas, kitaip ūgliai ir piktžolės tiek suvešės, kad braškes gali tekti persodinti gerokai anksčiau, negu kas 3-4 m., kaip rekomenduojama. Ir planuoti reikia kaip karvedžiui. Numatyti, kuriose vietose skinti braškes šiandien, kur – po kelių dienų, atsižvelgti į šventes ir oro sąlygas, nes gali atsitikti taip, kad norinčiųjų prisiskinti braškių kai kada nesulauksi.
Pradėjo nuo plyno lauko
Trečiosios vietos laimėtojai Danutė ir Linas Venckai iš Pašyšių šiuo metu valdo 65 ha žemės, laiko 52 galvijus, iš jų 34 melžiamas karves. Ūkininkais tapo netikėtai. Byrant Sovietų sąjungai ir yrant kolūkiams nebeliko darbo. O žemės gavo.
„Atmatavo 15 hektarų. Stovi plyname lauke ir nežinai, ką daryti. Net kastuvo savo nebuvo“, – prisiminė Linas Venckus, kuris ne tik ūkininkauja, bet ir dirba gaisrininku. Pamažu ūkis kilo. Prieš 15 metų šeima iš daugiabučio persikėlė į nuosavą namą. Dalyvavo ūkio modernizavimo programoje. Įsigijo technikos. Dabar ir talkininkas ūgtelėjo. Dvylikametis sūnus Žilvinas jau daug darbų padeda nudirbti ir planuoja likti ūkininkauti. Pamelžti karves padeda samdoma melžėja.
Šešerius metus primelžtą pieną ūkininkai tiekia AB „Žemaitijos pienui“. Gauna po 16,5 ct už kilogramą.
„Kas bus toliau, nežinia. Kenčiame. Išdraskyti ūkį ir parduoti gyvulius gali greitai, bet vėl atkurti bandą sunku. Čia ne ridikėlius pasėti“, – sakė L. Venckus. Kaip ir K. Gudžiūnas, jis nieko gero nesitiki iš žadamos 13,8 mln. € paramos. Mano, kad, ją paskirsčius, pieno kainas gali vėl sumažinti ir gauti pinigai išgaruos. Pasak, ūkininkų, iš ūkio būtų galima neblogai gyventi, jeigu būtų galimybė planuoti. Dabar nežinai, kiek rytoj kainuos pienas, kokiose programose galėsi dalyvauti ir kuo tau tas dalyvavimas gali pasibaigti. Todėl ir bijo rizikuoti imdami paskolas. Ir gaisrinėje Linas Venckus dirbti pradėjo, kad ir dėl nedidelių stabilių pajamų.
„Gaisrinėje taip pat visokių permainų nusimato, bet kol kas vieną kitą eurą pavyksta prie ūkio pridurti“, – kalbėjo vyras. O sutuoktinė Danutė pajuokavo, kad į gaisrinę vyras einąs nuo ūkio darbų pailsėti…

Vaidotas VILKAS

Hits: 164

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Mažosios Lietuvos atstovai kreipėsi į Prezidentą dėl krašto heraldikos kūrimo

2021 m. balandžio 16 d. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba oficialiu raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą, prašydama padėti išspręsti nevaisingą diskusiją su Lietuvos heraldikos komisija (LHK), kuri atsisako įteisinti Mažosios Lietuvos vietos žmonių pasirinktą regiono herbo simbolį. Kurti etnografinio Mažosios Lietuvos regiono heraldiką imtasi 2014 metais. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba sukvietė regiono savivaldybių (Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Neringos, Jurbarko, Tauragės rajono, Pagėgių ir Šilutės) kultūrininkus, visuomenininkus, senuosius krašto gyventojus, išeiviją išreikšti nuomonę, koks simbolis geriausiai atspindėtų

Kintų mokykloje istorijos moko dr. Rubenas Bukavickas

Gera žinia Kintų pagrindinės mokyklos bendruomenės vardu interneto svetainėje pasidžiaugė šios mokyklos vadovė Asta Gužauskienė. Istorijos mokytojas Rubenas Bukavickas gavo mokslų daktaro laipsnį. Direktorė Asta Gužauskienė rašo: „Kad darbuotojai kelia kvalifikaciją mokymuose, kursuose, seminaruose, daugumai visuomenės tai yra žinoma ir gana įprasta. Bet priimti sprendimą studijuoti – iššūkis! Kintų mokykloje mėgstami iššūkiai – kasmet studijuoja vidutiniškai po penkis darbuotojus: vieni siekia profesijos ar papildomos profesijos, persikvalifikavimo, kiti – pedagogikos studijų ar net mokslinio laipsnio! Šiuo metu mokykloje dirba 47 darbuotojai,

COVID-19 Šilutės rajone: per parą nustatyti 5 nauji atvejai, sergančiųjų – 398, paskiepyti per 7 tūkst. gyventojų

Praėjusią parą, trečiadienį, Lietuvoje patvirtinta 1344 nauji koronaviruso (COVID-19) atvejai, mirė 14 žmonių, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas. Šilutės rajone – 5 nauji atvejai.  Balandžio 22 d. duomenimis, Šilutės rajone šiuo metu iš viso sergančiųjų koronavirusu – 398 asmenys, o mirusiųjų nuo COVID-19 – 63. Nuo karantino pradžios užsikrėtė 2 797 Šilutės r. savivaldybės gyventojai. Iš jų pasveiko 2 253 asmenys. Žinoma, jog iš viso Šilutės r. savivaldybėje paskiepyti 7 056 asmenys. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 237 950

Balandžio 22-oji – Pasaulinė žemės diena

Pasaulinę Žemės dieną Jungtinės Tautos oficialiai paskelbė 1971 m. Žemės dienai buvo pasirinktas pavasario lygiadienis – laikas, kai dienos ir nakties ilgumas tampa vienodas visuose Žemės rutulio taškuose. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, Žemės dienos iniciatorius John McConnell kreipėsi į mūsų tautą, ragindamas tapti Žemės globėjais, o pavasario ekvinokciją, kuri skirtingose planetos vietose yra kovo 20-21 d., minėti kaip Pasaulinę žemės dieną. Atsiliepiant į šį kreipimąsi, Lietuvos Respublikos Atkūriamasis Seimas (tuometinė Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba) 1992 m. Žemės dieną oficialiai įteisino ir

Taip pat skaitykite