Medžių ir krūmų genėjimas: ką reikia žinoti gyventojams?

Įsibėgėjant pavasariui daugiabučių ir individualių gyvenamųjų namų kiemuose, soduose ir sodybose vis dažniau čekši sodo žirklės ar ūžia pjūklai: žmonės geni medžius ir krūmus. Aplinkos ministerija primena, kaip tai daryti tinkamai, kad nenukentėtų želdiniai ir nebūtų padaryta žala gamtai, kurią gali tekti ir atlyginti. Viešuosiuose želdynuose reikia suskubti atlikti šiuos darbus iki kovo 15 d., kai pradeda perėti paukščiai, taip elgtis skatinami ir privačių želdinių savininkai.

Ką reikia žinoti gyventojams, prieš imantis genėjimo darbų? Želdinių, augančių ne miško žemėje, priežiūros, apsaugos ir tvarkymo taisykles nustato Želdynų įstatymas. Pirmiausia reikia atkreipti dėmesį, kad pagal šį įstatymą ne tik kertant, bet ir intensyviai genint – tai yra pašalinant daugiau nei 30 proc. lajos – saugotinus medžius ar krūmus būtina gauti savivaldybės leidimą.

Dėmesį reikia atkreipti ir į tai, kokia medžio rūšis, skersmuo, žemės, kurioje auga medis, paskirtį. Pavyzdžiui, žemės ūkio paskirties žemėje, kituose žemės ūkio paskirties žemės sklypuose ir rekreacinio naudojimo žemės sklypuose privačioje žemėje saugotiniems priskiriami ąžuolai, uosiai, klevai, guobos, skroblai, skirpstai, bukai, vinkšnos, liepos, maumedžiai, beržai, pušys, kai jų skersmuo 30 cm ir didesnis.

Kitos paskirties žemėje daugiabučių, bendrabučių, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijose privačioje žemėje mieste saugotini 20 cm ir didesnio skersmens ąžuolai, uosiai, klevai, guobos, skroblai, skirpstai, bukai, vinkšnos, liepos, maumedžiai, beržai, pušys. Ne mieste saugotini 30 cm ir didesnio skersmens šių rūšių medžiai.

Tačiau jei privatus sklypas patenka į pakrantės apsaugos juostą, saugotiniems priskiriami ir kai kurie mažesnio skersmens medžiai – 12 cm skersmens ąžuolai, uosiai, klevai, guobos, skroblai, skirpstai, bukai, vinkšnos. Beržai ir gluosniai pakrantėse priskiriami saugotiniems, kai jie yra 30 cm ir didesnio skersmens.

Pagal Vyriausybės patvirtintus kriterijus drebulės, tuopos, tujos ir visos vaismedžių rūšys – nesaugotini. Vienintelė šiuo metu patvirtinta saugotinų krūmų rūšis yra paprastasis kadagys. Tačiau kiekvienu konkrečiu atveju reikėtų išsiaiškinti, ar želdiniai nepaskelbti saugotinais savivaldybės sprendimu.

Kitas žingsnis – įsitikinti, ar planuojami šalinti ar kirsti želdiniai tikrai yra ne už gyventojui priklausančio sklypo ribų. Už neteisėtą nesaugotinų želdinių šalinimą taip pat numatyta administracinė atsakomybė. Teritorijoje prie daugiabučių namų sprendimą dėl saugotinų ar nesaugotinų želdinių tvarkymo, kaip ir dėl kito bendro turto, turi priimti bendrasavininkai.

Administracinių nusižengimų kodeksas numato, kad neteisėtas saugotinų medžių naikinimas užtraukia baudą asmenims nuo 180 iki 600 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 240 iki 900 eurų. Be baudos, už neteisėtai sunaikintą želdinį teks atlyginti padarytą žalą, kuri, priklausomai nuo medžio rūšies, siekia nuo 5 iki 20 eurų už kiekvieną nupjauto medžio kelmo skersmens centimetrą. Žalos suma, priklausomai nuo pašalinto medžio augimo vietos, gali būti padidinta iki kelių kartų.

Dėl leidimo kirsti ar intensyviai genėti saugotiną želdinį individualaus namo savininkas, daugiabučio bendrija ar namą administruojanti įmonė turi kreiptis į savivaldybę. Savivaldybės leidimus išduoda pagal individualias taisykles, atsižvelgdamos į Želdynų įstatymo reikalavimus. Leidimo kirsti saugotiną želdinį nereikia, kai tai būtina padaryti nedelsiant dėl audros, eismo ar kito įvykio pakitus jų būklei ir kilus pavojui gyventojams, jų turtui, statiniams, eismo saugumui.

Tokiu atveju darbus atlikę asmenys per 3 darbo dienas privalo raštu informuoti savivaldybės vykdomąją instituciją, nurodydami saugotino želdinio vietą (adresą ar koordinates) ir pateikdami 3 nuotraukas, kuriose būtų užfiksuotas vaizdas prieš atliekant darbus, ir iš skirtingų pusių užfiksuotas nukirstas, kitaip pašalintas iš augimo vietos ar intensyviai nugenėtas saugotinas želdinys.

Dar keletas praktinių patarimų

Genint šakos pjaunamos trimis pjūviais: pirmas pjūvis daromas šakos apačioje 25-30 cm nuo stiebo. Įpjaunama ketvirtadalis šakos. Antras pjūvis daromas iš viršaus 5 cm nuo apatinio pjūvio šakos pusėje – šaka nupjaunama pilnai. Trečiu pjūviu iš apačios nupjaunama likusi šakos dalis. Paskutinis šakos pjūvis turi būti ne lygiagretus stiebui, bet statmenas pjaunamai šakai ir nepažeisti stiebo medienos.

Genint medžius negalima naudoti lipimo nagių. Negalima medžių nustuobrinti, nupjaunant pagrindinį medžio stiebą – tai sukelia medžio puvinį. Taip pat svarbu, kad intensyviausiu laukinių paukščių veisimosi laikotarpiu, nuo kovo 15 d. iki rugpjūčio 1 d., galioja draudimas kirsti ir genėti medžius viešuosiuose želdynuose ir viešuosius želdinius, kurie priskiriami saugotiniems medžiams.

Aplinkos apsaugos agentūros inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Ką BŪTINA žinoti turintiems vaikų ir gyvenantiems užsienyje?

Gyvenimas užsienyje su vaikais gali būti įkvepiantis ir kartu iššūkių kupinas nuotykis. Šis straipsnis skirtas padėti tėvams, kurie planuoja arba jau gyvena užsienyje, suprasti pagrindinius aspektus, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį, norint užtikrinti šeimos gerovę. 1. Teisiniai reikalavimai ir dokumentacija Pirmas ir svarbiausias žingsnis – išsiaiškinti ir įgyvendinti visus teisinius reikalavimus, susijusius su gyvenimu užsienyje: Vizos ir leidimai. Priklausomai nuo šalies, gali prireikti įvairių vizų ar leidimų gyventi su šeima. Įsitikinkite, kad jūsų ir jūsų vaikų dokumentai yra tvarkingi ir

Gyventojai kviečiami įsitraukti į pašto ženklų kūrimą – tereikia pasiūlyti temą

Nors popierinių laiškų ir atvirlaiškių kasmet išsiunčiama vis mažiau, susidomėjimas pašto ženklais vis dar išlieka gana didelis ir Lietuvoje, ir visame pasaulyje. Lietuvos paštas primena, kad prisidėti prie šių ženklų kūrimo gali kiekvienas – tereikia pasiūlyti dėmesio vertą temą. O jeigu jai pritars pašto mokos ženklų leidybos komisija, tema bus įamžinta ir lietuviškame pašto ženkle. Pasak Lietuvos pašto filatelijos projektų vadovės Aušrutės Varnienės, šiuo metu galima siūlyti temas 2025, 2026 ir 2027 metais pasirodysiantiems pašto ženklams. Tai padaryti galima iki

Pasaulinė motinos Žemės diena

Balandžio 22-ąją minėta Pasaulinė motinos Žemės diena. Ji pradėta minėti 1970 metais, o atliepiant į Jungtinių Tautų kreipimąsi Lietuvoje ji minima nuo 1992 metų. Kasmet civilizuotos pasaulio šalys ragina vienytis ir išreikšti rūpestį mūsų visų namais – Žeme ir Gamta. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba šią dieną atkreipė dėmesį į būtinybę vykdyti gamtotvarką, kad būtų išsaugotos nykstančios ir retos rūšys. Gamtotvarkos darbai saugomose teritorijose vykdomi siekiant išsaugoti biologinę įvairovę. Gamtotvarka padeda išsaugoti natūralias buveines ir rūšis, apima buveinių atkūrimą, invazinių rūšių

Dėl atraminės sienutės tvarkymo darbų Švėkšnoje

Kada Švėkšnoje sutvarkys išgriuvusią akmeninę sieną, matomą įvažiuojant į miesteliį nuo Saugų pusės? Šilutės rajono savivaldybė informuoja, kad geriausiu atveju darbai galėtų prasidėti Liepos mėnesį. Skelbiama, kad šiuo metu savivaldybės užsakymu yra rengiamas projektas „Bažnyčios g. pietų pusės lauko akmenų atraminės sienos Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., (Švėkšnos miestelio istorinės dalies u.k. 171112 vertingoji savybė) tvarkybos (restauravimo, remonto) darbų projektas“. Projektas pateiktas Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritoriniam skyriui. Jei šis projektui pritars, išduos tvarkybos darbų leidimą. Gavus

Taip pat skaitykite