Medicinos reformos reforma Šilutėje

Šilutės ligoninės vyr. gydytojas Darius Steponkus (trečias iš kairės)įsitikinęs, kad dviejų medicinos įstaigų sujungimas būtų labai naudingas rajono gyventojams. Šilutės PSPC direktorius Liutauras Indriuška (centre) tik savo klausimais išsidavė, kad sumanymas jungti įstaigas jam kelia abejonių.

Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centrą norima prijungti prie Šilutės ligoninės.
Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis viešai pranešė: prie Šilutės ligoninės planuojama prijungti po vienu stogu veikiančią kitą medicinos įstaigą – Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centrą (PSPC).
Šilutės ligoninė – regioninė, priklauso antrinio lygio medicinos įstaigoms.
Šilutės PSPC – pirminio lygio, kur dirba šeimos gydytojai, priklauso Greitosios medicinos pagalbos skyrius, kuris, beje, įstaigai duoda gerų pajamų, kurių prisiduriama ir nuostolingai šeimos gydytojų veiklai finansuoti.

Šis gyvenimas iš „bendro puodo“ – nuolat abejonių ir priekaištų lydimas faktas. Ir šįkart susitikime su medikais meras V. Laurinaitis užsiminė, kad Šilutės PSPC šeimos gydytojų struktūrai išlaikyti jau trūksta pinigų, tad jų imama iš Greitosios medicinos pagalbos skyriaus uždirbtų lėšų. Pastebėta ir tai, kad Šilutėje yra ir privačių šeimos gydytojų centrų, kurie neturi nei skolų, nei papildomų įplaukų iš Greitosios medicinos pagalbos. Beje, visi Šilutės medicinos centrai turi įsigiję arba nuomojasi patalpas. Tai irgi kainuoja, o Šilutės PSPC naudojasi erdviomis patalpomis, kurias Savivaldybė suteikė nemokamai.
Antradienį į Šilutės ligoninės salę susirinko Šilutės PSPC darbuotojai, direktorius Liutauras Indriuška, Šilutės ligoninės vyr. gydytojas Darius Steponkus, vyr. gydytojo pavaduotojas Vytautas Žvirblis. Be mero V. Laurinaičio, atvyko Savivaldybės tarybos nariai Daiva Žebelienė, Alfredas Stasys Nausėda, Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis, Savivaldybės gydytojas Marius Bartkus.
Užmojai
Meras V. Laurinaitis pirmiausiai pranešė pasirašęs potvarkį, kad Šilutės ligoninės vyr. gydytoju po surengto konkurso penkerių metų kadencijai vėl paskirtas D. Steponkus. Kita žinia: Šilutės PSPC norima prijungti prie Šilutės ligoninės. Esą apie tai kalbama jau 3-4 metai, dar prieš savivaldos rinkimus meras susitikęs su sveikatos apsaugos ministre Rimante Šalaševičiūte, taręsis su Seimo nariais Artūru Skardžiumi ir Kęstu Komskiu, Seimo Sveikatos reikalų komiteto atstovais – sulaukta visų pritarimo, kad naudinga ir racionalu sujungti dvi medicinos įstaigas, veikiančias po tuo pačiu stogu.
Verta priminti, kad prieš medicinos reformą taip ir buvo, tačiau išsluoksniavus medicinos paslaugas į pirminį, antrinį, tretinį lygius, Šilutės ligoninė tapo antrinio lygio, atskirtas Šilutės PSPC – pirminio lygio paslaugų teikėjas. Šilutės ligoninė turi konsultacinę polikliniką, Šilutės PSPC – Greitosios medicinos pagalbos skyrių.
Pasidalijus patalpas, tame pačiame pastate dirbančios dvi medicinos įstaigos įsisteigė dvi administracijas, dvi registratūras, o tais pačiais koridoriais vaikščioja tie patys rajono gyventojai, tik ilgiau gaišdami bei su daugiau siuntimų rankose. Kurį laiką ši reforma piktino žmones, tačiau niekas nesikeitė, o kalbos nutilo.
Kiek naudos?
Anot mero V. Laurinaičio, dviejų medicinos įstaigų sujungimas būtų naudingas: po vienu stogu rastųsi didelė įstaiga, pajėgi teikti gyventojams visą paketą būtinų paslaugų: šeimos gydytojų, odontologų, greitosios medicinos pagalbos, gydymo ir slaugos stacionare, skubios pagalbos ir priėmimo, gydytojų specialistų konsultacijų, laboratorinių tyrimų ir t. t. Savivaldybė siūlo pertvarką pradėti jau šių metų pabaigoje, kai Savivaldybės taryba priimtų sprendimą Šilutės PSPC patalpas perduoti Šilutės ligoninei. Reorganizacija pagal įstatymus vyktų etapais. Tai truktų 3-4 mėnesius.
Meras patikino, kad svarbiausias svertas – ekonominis: PSPC šeimos gydytojai neišsilaiko, veikla nuostolinga, ko nėra kituose privačiuose šeimos gydytojų centruose. Abejonių sukėlusi informacija, kaip PSPC skiriami priedai prie atlyginimų gydytojams, slaugytojoms. Per šių metų devynis mėnesius kai kas gavo po kelis tūkstančius eurų, kai kas – po šimtą eurų.

Žinią apie ketinimą Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centrą jungti prie Šilutės ligoninės medikams pranešė meras Vytautas Laurinaitis.

Žinią apie ketinimą Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centrą jungti prie Šilutės ligoninės medikams pranešė meras Vytautas Laurinaitis.

V. Laurinaitis teigė, kad PSPC gydytojai, slaugytojos dirbs kaip dirbę, jiems niekas nesikeis. Ir Greitosios medicinos pagalbos skyriuje dirbantys vairuotojai galį turėti daugiau negu po vieną etatą: „Tegul dirba ir užsidirba kuo daugiau savo rajono gyventojai, o ne iš kitų kraštų. Kodėl Greitosios medicinos pagalbos skyriuje vairuotojų atlyginimai mažesni už Lietuvos vidurkį? Turi nemažėti ir gydytojų, ir slaugytojų atlyginimai, – kalbėjo meras. – Mes prisiimame atsakomybę, nenorime destrukcijos, pertvarka nesiejama nei su PSPC vadovo nesusikalbėjimu su mumis, nei su vadovo ir jo pavaldinių nesutarimais. Čia ne tas atvejis“.
V. Laurinaitis akcentavo, kad permainas lemia tik ekonominiai svertai ir noras turėti stiprią regioninę Šilutės ligoninę – įstaigą, kuri teiktų gyventojams visas būtinas paslaugas ir žmonėms nereikėtų blaškytis po kelias įstaigas. Šių metų Šilutės ligoninės 9 mėnesių veiklos rezultatas – teigiamas, yra apie 146 tūkst. eurų pelno.
Pritarimai ir prieštaravimai
Šilutės ligoninės vyr. gydytojas D. Steponkus sakė dirbąs jau 22 metus, dviejų medicinos įstaigų jungimą į vieną pavadino teisingu žingsniu: bendromis pastangomis pavykę Šilutės ligoninei gauti regioninės statusą, įstaiga tik sustiprėtų, jeigu būtų prijungtas PSPC, o gydytojai ir slaugytojos dirbtų kaip dirbę. Visiems kartu pavyktų gerokai išplėstą Šilutės ligoninę padaryti dar konkurencingesnę.
D. Steponkus priminė, jog Slaugos ir palaikomojo gydymo lovos anksčiau priklausė PSPC, o kai šis skyrius atiteko ligoninei, jis buvo išplėstas, teikia daugiau paslaugų ir niekam nuo to nėra blogiau.
PSPC vyr. finansininkė Irena Gabietienė priekaištavo merui, jog žadėjęs viena, daro kita: „Kaip jumis tikėti?“ Šalia jos atokiai nuo savo kolektyvo prisėdęs PSPC direktorius L. Indriuška irgi turėjo klausimų: ar prie ligoninės jungs ir kitus Savivaldybei priklausančius PSPC, ambulatorijas?
Meras atsakė, kad priklausys nuo to, kaip seksis. L. Indriuška priminė, kad ir Šilutės ligoninės Akušerijos skyrius esąs nuostolingas, esą kitų skyrių, kurie išlaikomi kitų sąskaita. Meras atsakė, kad regioninė Šilutės ligoninė turi išsaugoti visus skyrius, nes ko atsisakoma, ką panaikina, to jau ir negrąžina – yra nemažai pavyzdžių švietimo sistemoje, kai pertvarkomų mokyklų pamažu nebeliko.
PSPC vyr. finansininkė I. Gabietienė dar teiravosi, ar po pertvarkos Šilutės ligoninėje visi pinigai neatsidurs viename krepšyje? Meras atsakė, kad medikų algos turi būti aiškios, be jokių nesuprantamų priedų, nepaaiškinamų dydžių. M. Bartkus įsiterpė, kad Ligonių kasa skiria lėšų šeimos gydytojų veiklai, greitajai medicinos pagalbai, ligoninei – kiekviena sritis yra reikalinga, turi funkcionuoti ir atlikti tai, ką privalo.
Toliau dviejų įstaigų sujungimo tikslingumą svarstys stebėtojų tarybos, Savivaldybės tarybos komitetai, galutinį sprendimą pradėti pertvarką turi priimti Savivaldybės taryba.

Stasė SKUTULIENĖ

ligonine.90.aktua

2 komentarai

  • Pacientas

    Pritariu jungimui – bus mažiau administracijų. Rajone žmonių labai sumažėjo ir mažėja.Rajono tarybos narių iš 27 liko 25. Kodėl nemažinama savivaldybeje tarnautojų? O Šilutėje yra 4 šeimos gydytojų centrai, iš jų 3 privatūs ir šitas PSPC Savivaldybes. Gali šito nelikti iš viso, būtų dar taupiau, nes gyventojų labai mažai yra.

  • PB

    Labai objektyvus straipsnis.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Nacionaliniame miškasodyje „Kad giria žaliuotų“ jau dalyvavo Šilutės krašto medžiotojai

miškasodis

Pagrindinis Nacionalinio miškasodžio renginys šiemet vyks balandžio 20 d. Planuojama pasodinti net 100 simbolinių girių visoje Lietuvoje. Šilutės rajono medžiotojų klubų atstovai, pakviesti Šilutės rajono medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkės Nijolės Endrikaitienės,  miškininkams talkino anksčiau.   Iš įvairių medžiotojų klubų susirinkę pora dešimčių medžiotojų ir jų šeimų narių trečiadienį Kintų girininkijos Rūdynų miške atsodino vieno hektaro iškirstą plotą. Darbas vyko sklandžiai, mat talkininkams vadovavo, beje, ir pats sodino šių miškų girininkas Tomas Lukošius. Pasak jo, medžiotojai tądien iš viso pasodino

Ant tilto rastas aprūdijęs šaunamasis ginklas

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Balandžio 17 d. vakare, po 20 val., Sakūčių k., Kintų sen., ant tilto rastas aprūdijęs šaunamasis ginklas. Ginklas paimtas. Surinkta medžiaga. Balandžio 17 d. vėlų vakarą buitinio konflikto metu Šilutėje neblaivi (2,00 prom.) moteris, gim. 1967 m., sukėlė fizinį skausmą vyrui, gim. 1981 m. Įtariamoji sulaikyta. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Balandžio 18 d. rytą Šilutės r. PK gautas pranešimas, jog balandžio 17 d. apie 14 val. Šyšgirių k., Kintų sen., pievoje pastebėta, kad

Aukcione laimėjo autokroso trasą

Registrų centras skelbia, kad tarp e. aukcionų laimikių – buvusios kareivinės ir autokroso trasa… Šių metų pradžia elektroninių aukcionų entuziastams nepašykštėjo patrauklių pasiūlymų – Registrų centro administruojamame elektroninių varžytynių ir aukcionų portale naujus savininkus surado buvusios kareivinės, autokroso trasa ir kiti įdomūs objektai. Be to, džiaugtis gali ir didelio pirkėjų susidomėjimo sulaukusių aukcionų organizatoriai, kuriems už parduodamą turtą pavyko gauti keliskart didesnę pinigų sumą. „E. varžytynių ir aukcionų portalas yra patogus įrankis įmonėms ir institucijoms realizuoti savo turimą turtą didžiausią

Seimas įteisino galimybę laikinai naudotis laisva valstybine žeme

Ketvirtadienį Seimas priėmė Žemės bei Vietos savivaldos įstatymų pataisas ir įteisino galimybę valstybinės žemės patikėtiniams išduoti sutikimus laikinai naudotis laisvos valstybinės žemės fondo žemės plotais. Savivaldybės ir Nacionalinė žemės tarnyba plotus, kuriuose nesuformuoti žemės sklypai ir kurie iki 2023 m. gruodžio 31 d. pagal Nacionalinės žemės tarnybos išduotame leidime laikinai naudotis valstybine žeme žemės ūkio veiklai vykdyti nurodytas sąlygas, buvo naudojami žemės ūkio veiklai vykdyti, galės būti perduoti laikinai naudotis ne ilgiau kaip iki 2026 m. gruodžio 31 d. Aplinkos

Taip pat skaitykite