Mažinti Savivaldybės darbuotojų nevalia!

Dvi savaites su ataskaitomis po rajono seniūnijas keliavę Savivaldybės vadovai paskutinį susitikimą surengė Šilutėje. Jis vyko Didįjį penktadienį, prieš šv. Velykas, gal todėl susitikimas tetruko apie valandą – užuot aptarinėjus ataskaitas, beveik iš karto pereita prie klausimų ir atsakymų.

Susitikime su Savivaldybės vadovais nemažai klausimų uždavė buvęs LR Seimo narys Audrius Endzinas.

Susitikime su Savivaldybės vadovais nemažai klausimų uždavė buvęs LR Seimo narys Audrius Endzinas.

Naujasis Policijos komisariato viršininkas
Neseniai pareigas pradėjęs eiti Šilutės r. komisariato viršininkas Artūras Mikalauskas informavo, kad susipažinti su komisariato ataskaita galima Tauragės apskr. VPK interneto svetainėje, o jis paminėjo tik svarbesnius dalykus. Komisariato vadovas padėkojo už bendradarbiavimą Šilutės seniūnijai, kurioje įsteigtos 8 saugios kaimynystės bendrijos, yra 10 policijos rėmėjų. Deja, ir nusikalstamumas šioje seniūnijoje – didžiausias. Pasak A. Mikalausko, Šilutėje užregistruojama per 60 proc. visų rajone padaromų nusikaltimų. Iš jų 40 proc. sudaro vagystės. Kalbėtojas priminė, kad vagys nesnaudžia, todėl savo turtą žmonės turi saugoti ir patys, nepamiršti užrakinti automobilių, nepalikti juose gerai matomų vertingų daiktų, uždaryti kiemų vartus.
Antras pagal dažnumą yra smurtas šeimose – apie 24 proc. visų pranešimų. Pasak PK viršininko, apie 99 proc. smurto šeimose atvejų pasitaiko dėl girtavimo. Dažnai pagal iškvietimą atvykę pareigūnai randa kvietėjus jau miegančius ir jau nebesugebančius prisiminti, kodėl jie kreipėsi į policiją. Anot A. Mikalausko, taip gaištamas pareigūnų laikas, kartais tokie iškvietimai sutrukdo laiku išvykti į svarbesnio įvykio vietą.
PK viršininkas akcentavo, kad šiais metais vienas iš policijos veiklos tikslų – tartis su prekybininkais bei viešojo maitinimo įstaigų savininkais, kad jie neparduotų alkoholinių gėrimų jau apsvaigusiems asmenims. Taip pat tikimasi užpildyti 12 laisvų patrulių etatų – tuomet rajone nuolat galėtų budėti jau nebe du, kaip yra dabar, o trys ekipažai. Planuojama policijos darbą organizuoti vieno langelio principu – vienas pareigūnas aptarnautų tam tikrą skaičių gyventojų, kurie visais klausimais galėtų kreiptis tik į jį. Tuo atveju nebereikėtų dėl skirtingų problemų siųsti žmones pas skirtingus specialistus.

Rimantas Jaruškevičius pamokė korespondentus, kaip rašyti apie valdžią.

Rimantas Jaruškevičius pamokė korespondentus, kaip rašyti apie valdžią.

Ir klausinėjo, ir mokė
Nieko nenustebino, kad pirmasis užduoti klausimų panoro verslininkas Rimantas Jaruškevičius, kuris visuose susitikimuose būna ypač aktyvus. Pirmiausia jis pamokė žurnalistus, kad šie Savivaldybės politinio pasitikėjimo ir administracijos darbuotojų nebevadintų valdininkais, kaip senais laikais, o rašytų teisingai – valstybės tarnautojai…
Po to pažėrė virtinę klausimų, į kuriuos trumpai atsakė meras Vytautas Laurinaitis. Ponas R. Jaruškevičius teiravosi: ar tikslinga šiuo metu, kai visi stengiasi išsaugoti natūralią gamtą, Rusnėje statyti apžvalgos bokštą, kurį jis pats praminė kaminu? Į tai meras atsakė, kad tokio bokšto Atmatos žiotyse pageidauja ir Rusnės bendruomenė, ir aplinkosaugininkai, tad jeigu tik bus skirta pakankamai lėšų, jį statyti verta. Taip pat R. Jaruškevičius domėjosi, ką mano meras apie tiesioginius seniūnų rinkimus. Meras atsakė, kad tam pritartų.
Klausimų valdžios atstovams turėjo ir buvęs LR Seimo narys Audrius Endzinas, kuris pastaruoju metu vis aktyviau reiškiasi viešojoje erdvėje. Jį domino, ar nebūtų galima sutaupyti lėšų ir neuždarinėti mokyklų mažinant Švietimo skyriaus darbuotojų skaičių; teiravosi, iš kokių šaltinių buvo sutaupyta lėšų Savivaldybės skoloms grąžinti; ar verta, užuot pirkus paslaugą, pirkti seniūnijoms traktorių; kodėl padidėjo Savivaldybės išlaidų transportui.
Į šiuo klausimus atsakinėjo ir meras Vytautas Laurinaitis, ir administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis. Pasak mero, vienam administracijos darbuotojui išlaikyti per metus reikia apie 15 tūkst. eurų. Norint sutaupyti trūkstamų 450 tūkst. eurų ir nereorganizuoti mokymo įstaigų, tektų atleisti 30 administracijos darbuotojų. Anot mero, atsižvelgiant į nuolat didėjantį darbo krūvį, to daryti negalima…
Kalbėdamas apie skolų sumažinimą, meras paminėjo perskolinimą (perskolinus bankams reikia mokėti nebe 4,5, o tik 1,5 proc. palūkanų), dalis lėšų gauta sutaupius socialinėms išmokoms skirtus asignavimus bei mažinant Savivaldybės išlaidas. O traktorius seniūnijoms pirkti reikią, nes prireikus pastumdyti sniegą ar nupjauti žolę, greitai nupirkti tokių paslaugų nepavyktų.
Administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis paaiškino, kad išlaidų transportui didėjo todėl, kad įsigyta automobilių socialiniams darbuotojams, kurie iki šiol visur važinėjo nuosavais automobiliais. Į A. Endzino pasiūlymą pritaikyti mero automobilį, kad jis galėtų naudoti suskystintas dujas ir taip taupyti lėšų degalams, V. Pozingis paaiškino, kad to padaryti negalima, nes automobilis nuomojamas. Kai buvo rengiama automobilio nuomos sutartis, dujos buvo gana brangios ir nuomotis automobilio su dujine įranga neapsimokėjo.
Nors susitikime dalyvavo „Šilutės vandenų“, Šilutės šilumos tinklų ir „Šilutės būsto“ vadovai bei grupė Savivaldybės tarnautojų, jie klausimų nesulaukė.

Vaidotas VILKAS

Susitikime su gyventojais Šilutės seniūnijoje dalyvavo Šilutės r. PK viršininkas Artūras Mikalauskas, Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis, meras Vytautas Laurinaitis.

Susitikime su gyventojais Šilutės seniūnijoje dalyvavo Šilutės r. PK viršininkas Artūras Mikalauskas, Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis, meras Vytautas Laurinaitis.

Hits: 56

4 komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Renginių, skirtų emocinei sveikatai, ciklas

MO muziejus drauge su kitų kultūros įstaigų atstovais ne kartą akcentavo meno ir kultūros svarbą. Muziejų ir galerijų lankymas gerina žmonių emocinę sveikatą, mažina stresą bei suteikia laimės. Tą patvirtina Pasaulio sveikatos organizacijos atlikti tyrimai. „Apie muziejų ir vizualiųjų menų teigiamą poveikį visuomenei ne kartą kalbėjome, kai muziejus buvo uždarytas karantino metu. Įsitikinome, kad nepaisant mokslinių įrodymų, galbūt tuo nėra pasitikima, nesistengiama sistemiškiau išnaudoti. Todėl norime tęsti šią temą ir analizuoti, kaip geriau išnaudoti muziejus – vietas, kuriose auga gerovės

Baudos už žolės deginimą

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, daugiausia  gaisrų atvirosiose teritorijose kyla balandžio mėnesį. Praėjusių metų  balandį  ugniagesiams juos teko gesinti 815 kartų. Šiais metais žolė Lietuvoje jau liepsnojo  360  kartų. Daugiausia tokių gaisrų šiemet kilo Vilniaus (179), Kauno (43) ir Šiaulių (26)  apskrityse.  Šiemet išdegė per 100 ha, praėjusiais metais per tą patį laiką ugnis nusiaubė 575 ha (kilo 918 gaisrų).    Dabar šalyje  vyksta akcija „Nedegink žolės“, jos metu gyventojams platinama informacija apie daromą žalą deginant sausą žolę ir už

Atvelykiui – apie žibučių miškelį Pagryniuose

Pagryniuose, Šilutės priemiestyje,  reto grožio vieta: 7 arų ploto privatus miškelis išvien mėlynuoja žibuoklių žiedais. Kiek jų čia žydi, sunku ir suskaičiuoti. Vešlūs krūmeliai kelia po dešimtis žiedų. Šį pavasarį mėlynasis miškelis ypač gražus. Dabar – pats žibučių žydėjimas. O padėkos už šį sukurtą grožį nusipelno Žaliosios gatvės sodybos šeimininkai – garsūs Pamario krašto bitininkai Onutė ir Pranas Petrošiai. Sukurti tokį žibuoklyną – ne vienerių metų darbas. Onutė Petrošienė pasakojo, kad pirmosios žibutės čia buvo pasodintos gal prieš 10 metų.

Dovana F. Bajoraičio viešajai bibliotekai – stalo žaidimas „Kelionė koklių motyvais“

Rudenį trys klaipėdiečiai – meno projektų koordinatorė Žana Jegorova, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotoja dr. Raimonda Nabažaitė, ir tapytojas Rodionas Petrovas (Rodion Petroff) sukūrė pažintinį stalo žaidimą „Kelionė koklių motyvais“, kuris yra glaudžiai susijęs su Klaipėdoskrašto  istorija. Jame vaizduojami kokliai priklauso Mažosios Lietuvos istorijos muziejui. Šis žaidimas kviečia prisiliesti prie krosnių istorijos (tai artima ir Šilutės kraštui). Žaidėjai žaisdami artimiau prisilies prie archeologijos ir jos ypatumų, daugiau sužinos apie Europos istoriją, mieste vyravusią prekybą, garsių menininkų kūrybą,

Taip pat skaitykite