Mažinti Savivaldybės darbuotojų nevalia!

Dvi savaites su ataskaitomis po rajono seniūnijas keliavę Savivaldybės vadovai paskutinį susitikimą surengė Šilutėje. Jis vyko Didįjį penktadienį, prieš šv. Velykas, gal todėl susitikimas tetruko apie valandą – užuot aptarinėjus ataskaitas, beveik iš karto pereita prie klausimų ir atsakymų.

Susitikime su Savivaldybės vadovais nemažai klausimų uždavė buvęs LR Seimo narys Audrius Endzinas.

Susitikime su Savivaldybės vadovais nemažai klausimų uždavė buvęs LR Seimo narys Audrius Endzinas.

Naujasis Policijos komisariato viršininkas
Neseniai pareigas pradėjęs eiti Šilutės r. komisariato viršininkas Artūras Mikalauskas informavo, kad susipažinti su komisariato ataskaita galima Tauragės apskr. VPK interneto svetainėje, o jis paminėjo tik svarbesnius dalykus. Komisariato vadovas padėkojo už bendradarbiavimą Šilutės seniūnijai, kurioje įsteigtos 8 saugios kaimynystės bendrijos, yra 10 policijos rėmėjų. Deja, ir nusikalstamumas šioje seniūnijoje – didžiausias. Pasak A. Mikalausko, Šilutėje užregistruojama per 60 proc. visų rajone padaromų nusikaltimų. Iš jų 40 proc. sudaro vagystės. Kalbėtojas priminė, kad vagys nesnaudžia, todėl savo turtą žmonės turi saugoti ir patys, nepamiršti užrakinti automobilių, nepalikti juose gerai matomų vertingų daiktų, uždaryti kiemų vartus.
Antras pagal dažnumą yra smurtas šeimose – apie 24 proc. visų pranešimų. Pasak PK viršininko, apie 99 proc. smurto šeimose atvejų pasitaiko dėl girtavimo. Dažnai pagal iškvietimą atvykę pareigūnai randa kvietėjus jau miegančius ir jau nebesugebančius prisiminti, kodėl jie kreipėsi į policiją. Anot A. Mikalausko, taip gaištamas pareigūnų laikas, kartais tokie iškvietimai sutrukdo laiku išvykti į svarbesnio įvykio vietą.
PK viršininkas akcentavo, kad šiais metais vienas iš policijos veiklos tikslų – tartis su prekybininkais bei viešojo maitinimo įstaigų savininkais, kad jie neparduotų alkoholinių gėrimų jau apsvaigusiems asmenims. Taip pat tikimasi užpildyti 12 laisvų patrulių etatų – tuomet rajone nuolat galėtų budėti jau nebe du, kaip yra dabar, o trys ekipažai. Planuojama policijos darbą organizuoti vieno langelio principu – vienas pareigūnas aptarnautų tam tikrą skaičių gyventojų, kurie visais klausimais galėtų kreiptis tik į jį. Tuo atveju nebereikėtų dėl skirtingų problemų siųsti žmones pas skirtingus specialistus.

Rimantas Jaruškevičius pamokė korespondentus, kaip rašyti apie valdžią.

Rimantas Jaruškevičius pamokė korespondentus, kaip rašyti apie valdžią.

Ir klausinėjo, ir mokė
Nieko nenustebino, kad pirmasis užduoti klausimų panoro verslininkas Rimantas Jaruškevičius, kuris visuose susitikimuose būna ypač aktyvus. Pirmiausia jis pamokė žurnalistus, kad šie Savivaldybės politinio pasitikėjimo ir administracijos darbuotojų nebevadintų valdininkais, kaip senais laikais, o rašytų teisingai – valstybės tarnautojai…
Po to pažėrė virtinę klausimų, į kuriuos trumpai atsakė meras Vytautas Laurinaitis. Ponas R. Jaruškevičius teiravosi: ar tikslinga šiuo metu, kai visi stengiasi išsaugoti natūralią gamtą, Rusnėje statyti apžvalgos bokštą, kurį jis pats praminė kaminu? Į tai meras atsakė, kad tokio bokšto Atmatos žiotyse pageidauja ir Rusnės bendruomenė, ir aplinkosaugininkai, tad jeigu tik bus skirta pakankamai lėšų, jį statyti verta. Taip pat R. Jaruškevičius domėjosi, ką mano meras apie tiesioginius seniūnų rinkimus. Meras atsakė, kad tam pritartų.
Klausimų valdžios atstovams turėjo ir buvęs LR Seimo narys Audrius Endzinas, kuris pastaruoju metu vis aktyviau reiškiasi viešojoje erdvėje. Jį domino, ar nebūtų galima sutaupyti lėšų ir neuždarinėti mokyklų mažinant Švietimo skyriaus darbuotojų skaičių; teiravosi, iš kokių šaltinių buvo sutaupyta lėšų Savivaldybės skoloms grąžinti; ar verta, užuot pirkus paslaugą, pirkti seniūnijoms traktorių; kodėl padidėjo Savivaldybės išlaidų transportui.
Į šiuo klausimus atsakinėjo ir meras Vytautas Laurinaitis, ir administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis. Pasak mero, vienam administracijos darbuotojui išlaikyti per metus reikia apie 15 tūkst. eurų. Norint sutaupyti trūkstamų 450 tūkst. eurų ir nereorganizuoti mokymo įstaigų, tektų atleisti 30 administracijos darbuotojų. Anot mero, atsižvelgiant į nuolat didėjantį darbo krūvį, to daryti negalima…
Kalbėdamas apie skolų sumažinimą, meras paminėjo perskolinimą (perskolinus bankams reikia mokėti nebe 4,5, o tik 1,5 proc. palūkanų), dalis lėšų gauta sutaupius socialinėms išmokoms skirtus asignavimus bei mažinant Savivaldybės išlaidas. O traktorius seniūnijoms pirkti reikią, nes prireikus pastumdyti sniegą ar nupjauti žolę, greitai nupirkti tokių paslaugų nepavyktų.
Administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis paaiškino, kad išlaidų transportui didėjo todėl, kad įsigyta automobilių socialiniams darbuotojams, kurie iki šiol visur važinėjo nuosavais automobiliais. Į A. Endzino pasiūlymą pritaikyti mero automobilį, kad jis galėtų naudoti suskystintas dujas ir taip taupyti lėšų degalams, V. Pozingis paaiškino, kad to padaryti negalima, nes automobilis nuomojamas. Kai buvo rengiama automobilio nuomos sutartis, dujos buvo gana brangios ir nuomotis automobilio su dujine įranga neapsimokėjo.
Nors susitikime dalyvavo „Šilutės vandenų“, Šilutės šilumos tinklų ir „Šilutės būsto“ vadovai bei grupė Savivaldybės tarnautojų, jie klausimų nesulaukė.

Vaidotas VILKAS

Susitikime su gyventojais Šilutės seniūnijoje dalyvavo Šilutės r. PK viršininkas Artūras Mikalauskas, Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis, meras Vytautas Laurinaitis.

Susitikime su gyventojais Šilutės seniūnijoje dalyvavo Šilutės r. PK viršininkas Artūras Mikalauskas, Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis, meras Vytautas Laurinaitis.

4 komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Sutikta Birutės Morkevičienės knyga „Saulės taku“

Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje kovo 28-osios pavakarę įvyko susitikimas su Šilutės trečiojo amžiaus universiteto literatų sambūrio „Vėdrynas“ literate, Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjungos nare Birute Morkevičiene, pristatyta jos nauja knyga „Saulės taku“. Šilutėje gyvenanti literatė yra išleidusi keturias autorines knygas, devynių knygų redaktorė,  penkių – bendraautorė. B. Morkevičienė publikuoja straipsnius rajono spaudoje, eilėraščius – laikraštyje „Gintaro gimtinė“. Renka medžiagą ir teikia rajono laikraščio „Šilokarčema“ literatų sambūrio „Vėdrynas“ pasiūlytam priedui „Žodžio šviesoje“. Susitikimo metu autorės poeziją skaitė Šilutės pirmosios gimnazijos moksleiviai.

Momentiniai mokėjimai bus vykdomi ir Velykų laikotarpiu

Lietuvos bankas primena, kad šventiniu laikotarpiu dėl momentinių mokėjimų teikiamų galimybių didžioji dauguma mokėjimo paslaugomis besinaudojančių klientų galės pervesti pinigus į sąskaitą kitame banke ar elektroninių pinigų įstaigoje (EPĮ) per kelias sekundes. Įprastus pavedimus atliekantys klientai turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad jie nebus vykdomi Didįjį penktadienį, šventinį savaitgalį ir antrąją šv. Velykų dieną, t. y. kovo 29-balandžio 1 dienomis. Momentiniai mokėjimai gavėjams kitose finansų įstaigose bus atliekami kaip įprastai – 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę. Juos

Lankantiems gražiausias Lietuvos vietas – nuostabius vaizdus atveriantys apžvalgos bokštai

Lietuvoje – daugiau nei 30 kvapą gniaužiančias panoramas atveriančių apžvalgos bokštų, kurie kartu su kitais gamtoje esančiais turistiniais objektais nuolat patenka tarp populiariausių keliautojų pasirinkimų, rodo kasmet atliekami vietinio turizmo tyrimai. Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ kartu su turizmo informacijos centrais ir Valstybine saugomų teritorijų tarnyba parengė rekomenduojamų aplankyti apžvalgos bokštų, apžvalgos ratų, platformų, bokštelių ir kitų statinių sąrašą. Pasiryžę įkopti į visus 36, pasieksite daugiau nei 600 m aukštį, prilygstantį dviem Eifelio bokštams, pastatytiems vienas ant kito.

Netrukus žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?

Įvairūs tyrimai ir gyventojų apklausos rodo, kad du kartus per metus persukinėti laikrodžio rodykles iš žiemos į vasaros laiką ir atvirkščiai daugeliui žmonių nėra priimtina. Apie laiko sukiojimo poveikį žmogaus sveikatai kalbama nuolat, nes tai turi poveikio mūsų fizinei ir psichinei savijautai, išauga kritinių ligų rizika, mažėja darbingumas. Tačiau yra dar viena priežastis, dėl kurios laiko pasukimas dukart metuose tampa mirtinai pavojingu gyvybei. Artūro Juodeikio, „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktoriaus, komentaras Laiko keitimas paveikia ne tik žmogaus sveikatą ir savijautą,

Taip pat skaitykite