Lietuvos vėliavos diena – tai pasididžiavimo savo šalimi šventė

Sausio 1-oji – Lietuvos vėliavos diena. Šiemet pirmąją 2024-ųjų metų dieną paminėta Lietuvos vėliavos iškėlimo Gedimino pilies bokšte 105-osios metinės ir švęsta Lietuvos vėliavos diena. Švęsdamas Lietuvos vėliavos dieną krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus pabrėžė, kad Lietuvos trispalvė – tai pasididžiavimo savo šalimi simbolis.

„Turime tris svarbiausius kiekvienam lietuviui simbolius – vėliavą, herbą ir himną. Lietuvos trispalvė – tai pasididžiavimo savo šalimi simbolis. Tikiu, kad yra būtina nuo vaikystės, nuo pradinių klasių, tiek mokykloje, tiek šeimoje skirti didelį dėmesį įprasminant šiuos simbolius kiekvieno piliečio gyvenime. Tikiu, kad būtina ugdyti vaikų ir  jaunimo pilietinę valią, atsparumą puoselėjant  istoriją ir  valstybingumo tradicijas”, – sakė viceministras Ž. Tomkus, dalyvaudamas iškilmingame Lietuvos vėliavos dienos minėjime.

Pirmą kartą Gedimino pilies bokšte Lietuvos trispalvę kaip laisvos Lietuvos ženklą 1919 m. sausio 1 d. iškėlė dešimties Lietuvos savanorių būrys. Po penkias dešimtis metų trukusių okupacijų, prasidėjus Lietuvos tautiniam atgimimui, Gedimino pilies bokšte Lietuvos vėliava iškelta 1988 m. spalio 7 d.

Sovietinės okupacijos metais trispalvė buvo svarbiu neginkluoto pasipriešinimo veiksniu, slapta ji buvo saugoma, o atmintinų datų metu iškeliama plevėsuoti. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, sausio 1-oji tapo valstybine švente – Lietuvos vėliavos diena, tą dieną kasmet rengiama iškilminga vėliavos pakeitimo ceremonija.

Pagal tradiciją senoji vėliava kasmet perduodama saugoti vienai iš Lietuvos mokyklų, pasižymėjusių ugdant pilietiškumą, puoselėjant istorinę atmintį. 2023 metais Gedimino pilies bokšte plevėsavusi Lietuvos valstybinė vėliava perduota saugoti Kretingos rajono Darbėnų gimnazijai. Ši gimnazija šiemet laimėjo jau 18-tą kartą organizuotą konkursą „Vėliava mokyklai“.

Sprendimą perduoti 2023 metų vėliavą Darbėnų gimnazijai komisija priėmė atsižvelgdama į kryptingą veiklą puoselėjant vietos tapatybę, organizuojant šiuolaikiškus ir visą bendruomenę telkiančius istorinės atminties projektus, įgyvendinant išskirtinius edukacinius mokyklos erdvių kūrimo projektus istorinėmis temomis. Šiais metais dėl teisės saugoti šį valstybės simbolį, kaip išskirtinį pagerbimą ir mokyklos pilietinių-patriotinių veiklų įprasminimą, varžėsi 30 mokyklų.

Perduoti saugoti senąją Gedimino pilies bokšto vėliavą vienai iš Lietuvos mokyklų – tradicija, tęsiama nuo 2005 metų. Iniciatyva perduoti mokyklai saugoti Gedimino pilies bokšto trispalvę kilo siekiant pagerbti ir paskatinti mokyklas, aktyviai dalyvaujančias ugdant vaikų ir jaunimo pilietiškumą, skatinant šalies istorijos, kultūros ir Lietuvos kariuomenės pažinimą.

Krašto apsaugos min. inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Lietuvos paštas įspėja apie naują sukčių taktiką – smalsumas kainuoja!

Lietuvos paštas atkreipia dėmesį į pastaruoju metu pradėtus vykdyti naujo tipo sukčiavimus. Jais siekiama išvilioti pinigus, pasitelkiant išperkamųjų siuntų siuntimą atsitiktiniams gyventojams. Išperkamoji siunta – tai siunta, už kurią siuntėjo nurodytą sumą siuntos gavėjas sumoka jos atsiėmimo paštomate ar atvykus kurjeriui metu. Sukčiavimo scenarijus paprastas – siunčiamos menkavertės siuntos atsitiktiniams gyventojams. Gyventojas gauna žinutę, kad siunta atkeliavo į paštomatą, ir kviečiama ją atsiimti. Tam, kad atsidarytų paštomato durelės, jis prieš tai turi už siuntą susimokėti. Smalsumo vedinas klientas susimoka ir

Šilutėje gyvenantis Eljotas Zaremba – daugiausia medalių oficialiose varžybose iškovojęs 6-metis sportininkas

„Rekordų akademija“ savo Facebook paskelbė šią naujieną. Paskaitykime. Lietuvos rekordas: Šilutėje gyvenantis Eljotas Zaremba – daugiausia medalių oficialiose varžybose iškovojęs 6-metis sportininkas. Jo sąskaitoje – 61 aukso, 14 sidabro ir 7 bronzos medaliai! Didžioji dalis medalių iškovota Jiu-Jitsu varžybose, vykusiose ne tik Lietuvoje, bet ir įvairiose ES šalyse, taip pat JAV, Šveicarijoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose. Tarp trofėjų – ir 15 taurių bei NAGA čempiono diržas, iškovotas JAV vykusiame čempionate. Medalius Eljotas pelnė ir kitose sporto šakose – motokrosas, keturračiai, bėgimas,

Lietuvos istorija, įamžinta monetose, medaliuose

Jau praėjo 33 metai nuo Sausio 13-osios įvykių. Ši pergalė Lietuvos istorijoje yra viena iš didžiausių ir reikšmingiausių, ji paskatino sovietų imperijos griūtį. Šiai pergalei įamžinti buvo sukurti ir išleisti specialūs apdovanojimai ir monetos. Lietuvos bankas, minėdamas Sausio 13-osios įvykių penkerių metų jubiliejų, 1996 m. išleido kolekcinę proginę 50 litų monetą. Moneta nukaldinta iš 925 prabos sidabro, sveria 23,3 g, monetos skersmuo 34 mm, tiražas – 6 000 vienetų. Monetos averse vaizduojamas Lietuvos Respublikos herbas skyde, iš abiejų jo pusių

Apsemti kelių ruožai sudaro 70 km

Automobilių kelių direkcija vasario 27 d. paskelbė sąrašą kelių ruožų, kurie vis dar apsemti potvynio vandens. Iš viso Lietuvoje po vandeniu tebėra 70 km kelių, daugiausia – Šilutės rajone, Pagėgių savivaldybės teritorijoje. Apsemti kelių ruožai, kuriuose eismas draudžiamas: kelyje Rusnė-Pakalnė-Uostadvaris nuo 4,55 iki 7,09 km vandens gylis 20 cm; kelyje Rusnė-Galzdonai-Plaškiai penkiose atkarpose vandens gylis 40, 60, 30, 60 ir 60 cm; kelyje Juknaičiai-Sausgalviai-Tatamiškiai dviejose atkarpose vandens gylis po 50 cm; kelyje Rusnė-Bevardis upelis nuo 2,60 iki 5 km vandens

Taip pat skaitykite