Lietuvos vėliavos diena – tai pasididžiavimo savo šalimi šventė

Sausio 1-oji – Lietuvos vėliavos diena. Šiemet pirmąją 2024-ųjų metų dieną paminėta Lietuvos vėliavos iškėlimo Gedimino pilies bokšte 105-osios metinės ir švęsta Lietuvos vėliavos diena. Švęsdamas Lietuvos vėliavos dieną krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus pabrėžė, kad Lietuvos trispalvė – tai pasididžiavimo savo šalimi simbolis.

„Turime tris svarbiausius kiekvienam lietuviui simbolius – vėliavą, herbą ir himną. Lietuvos trispalvė – tai pasididžiavimo savo šalimi simbolis. Tikiu, kad yra būtina nuo vaikystės, nuo pradinių klasių, tiek mokykloje, tiek šeimoje skirti didelį dėmesį įprasminant šiuos simbolius kiekvieno piliečio gyvenime. Tikiu, kad būtina ugdyti vaikų ir  jaunimo pilietinę valią, atsparumą puoselėjant  istoriją ir  valstybingumo tradicijas”, – sakė viceministras Ž. Tomkus, dalyvaudamas iškilmingame Lietuvos vėliavos dienos minėjime.

Pirmą kartą Gedimino pilies bokšte Lietuvos trispalvę kaip laisvos Lietuvos ženklą 1919 m. sausio 1 d. iškėlė dešimties Lietuvos savanorių būrys. Po penkias dešimtis metų trukusių okupacijų, prasidėjus Lietuvos tautiniam atgimimui, Gedimino pilies bokšte Lietuvos vėliava iškelta 1988 m. spalio 7 d.

Sovietinės okupacijos metais trispalvė buvo svarbiu neginkluoto pasipriešinimo veiksniu, slapta ji buvo saugoma, o atmintinų datų metu iškeliama plevėsuoti. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, sausio 1-oji tapo valstybine švente – Lietuvos vėliavos diena, tą dieną kasmet rengiama iškilminga vėliavos pakeitimo ceremonija.

Pagal tradiciją senoji vėliava kasmet perduodama saugoti vienai iš Lietuvos mokyklų, pasižymėjusių ugdant pilietiškumą, puoselėjant istorinę atmintį. 2023 metais Gedimino pilies bokšte plevėsavusi Lietuvos valstybinė vėliava perduota saugoti Kretingos rajono Darbėnų gimnazijai. Ši gimnazija šiemet laimėjo jau 18-tą kartą organizuotą konkursą „Vėliava mokyklai“.

Sprendimą perduoti 2023 metų vėliavą Darbėnų gimnazijai komisija priėmė atsižvelgdama į kryptingą veiklą puoselėjant vietos tapatybę, organizuojant šiuolaikiškus ir visą bendruomenę telkiančius istorinės atminties projektus, įgyvendinant išskirtinius edukacinius mokyklos erdvių kūrimo projektus istorinėmis temomis. Šiais metais dėl teisės saugoti šį valstybės simbolį, kaip išskirtinį pagerbimą ir mokyklos pilietinių-patriotinių veiklų įprasminimą, varžėsi 30 mokyklų.

Perduoti saugoti senąją Gedimino pilies bokšto vėliavą vienai iš Lietuvos mokyklų – tradicija, tęsiama nuo 2005 metų. Iniciatyva perduoti mokyklai saugoti Gedimino pilies bokšto trispalvę kilo siekiant pagerbti ir paskatinti mokyklas, aktyviai dalyvaujančias ugdant vaikų ir jaunimo pilietiškumą, skatinant šalies istorijos, kultūros ir Lietuvos kariuomenės pažinimą.

Krašto apsaugos min. inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Jei pavyksta skaitytoją įtraukti į išgalvotą pasaulį…

Tikriausiai būtų sunku rasti žmogų, kuris per savo gyvenimą nebūtų perskaitęs bent vienos knygos. Su kiekvienu perskaitytu kūriniu žmogus įgauna išminties ir patirties, o širdis prisipildo gerumo…  Ir gana dažnai norima pasinerti į daugiau to paties rašytojo knygų, norima pakalbėti gyvai su autoriumi, išgirsti jo minčių. Deja, rašytojai po kaimiškąsias vietoves keliauja retokai… Stoniškiuose – rašytoja Irena Buivydaitė-Kupčinskienė Bet Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos Stoniškių filialui labai pasisekė: jau iš anksto žinota, kad į Vydūno viešąją biblioteką balandžio mėnesį atvyks

Ar mes esame pilietiški? Einame į priekį, bet pusiaukelės dar nepasiekėme

Gegužės 14-ąją – Pilietinio pasipriešinimo dieną – bus pirmąkart nacionaliniu mastu organizuojamas Pilietiškumo egzaminas. Jo metu tiek Lietuvoje, tiek užsienyje gyvenantys piliečiai bus kviečiami prisijungti ir išbandyti savo žinias pilietiškumo, visuotinės gynybos klausimais. Egzaminui artėjant – pokalbis egzamino – pilietiškumo – tema su VU TSPMI profesore Aine Ramonaite. Mokslininkė teigia – per pastaruosius 20 metų Lietuvos visuomenė pilietiškumo prasme nuėjo ilgą kelią, tačiau pusiaukelės vis dar nepasiekė. Daugelį metų tyrinėjate pilietinę visuomenę, pilietinę galią. Kaip apibūdintumėte, koks yra tas „pilietiškas

Bibliotekos nurašytas knygas galės atiduoti tiems, kam jos reikalingos

Bibliotekos, prieš atiduodamos perdirbti nurašytas knygas, galės neatlygintinai perduoti jas fizinių ar juridinių asmenų nuosavybėn. Seimas priėmė tokią galimybę suteikiančias Kultūros ministerijos parengtas Bibliotekų įstatymo pataisas. Ši nuostata netaikoma senų, retų ir ypač vertingų knygų bei rankraščių fondui ir nacionaliniam publikuotų dokumentų archyviniam fondui. Šiuo metu rengiama ir kultūros ministro įsakymu bus patvirtinta pripažintų nereikalingomis arba netinkamomis naudoti bibliotekų fondo nurašytų knygų neatlygintino perdavimo fizinių ir juridinių asmenų nuosavybėn tvarka, kurioje numatoma detaliai reglamentuoti perdavimo procesą, perdavimo būdus ir taikomus

Policijos pareigūnai fiksuoja chuliganiškus vairavimus

Chuliganiškas vairavimas yra Kelių eismo taisyklių pažeidimas, už kurį transporto priemonės vairuotojui gresia ne tik piniginė bauda, bet ir teisių atėmimas. Vienas iš dažniausiai daromų vairuotojų pažeidimų yra, kai išvažiuojama į priešpriešinę eismo juostą ir nesilaikoma Kelių eismo taisyklių nustatytos lenkimo tvarkos. Nuo balandžio 22 d. iki balandžio 24 d. policijos pareigūnai užfiksavo 16 chuliganiško vairavimo atvejų (Šilutėje – 7, Tauragėje – 8 ir Pagėgiuose – 1). Pažeidėjams surašyti protokolai. Primename, kad nuo balandžio 26d. iki 28 d. bus vykdoma

Taip pat skaitykite