Lietuvos muziejų kelias pasiekė Mažąją Lietuvą

Lietuvos muziejų kelias liepos 22 – rugpjūčio 11 d. kviečia apsilankyti Mažosios Lietuvos muziejuose ir galerijose. Trims savaitėms duris atveria ir lankytojus į šiai temai skirtus renginius, edukacines programas, parodas kviečia Kintų kultūros centras, Kuršių nerijos istorijos muziejus, Jono Gižo etnografinė sodyba, Mažosios Lietuvos istorijos muziejus, Lietuvos jūrų muziejus, Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejus, Prano Domšaičio galerija Klaipėdoje, Šilutės Hugo Šojaus muziejus, Miniatiūrų muziejus Juodkrantėje.

Mažosios Lietuvos istorija ir kultūra užima išskirtinę vietą mūsų šalies gyventojų pasaulėžiūroje. Dažnam – tai didžiųjų Lietuvos vandenų kraštas, susijęs su vasaros atostogomis pajūryje ar prie Kuršių marių. Lietuvos muziejų kelio „Lietuvos kraštovaizdžiai: vandenų kultūrinė atmintis“ projekto vykdytojai Mažojoje Lietuvoje siekia plėsti šį požiūrį ir pristatydami Lietuvos jūrinį paveldą, skatina puoselėti ir propaguoti jūrinę kultūrą ir tradicijas, ugdyti jūrinį mentalitetą, atskleisti savo šalies kaip jūrinės valstybės ne tik geografine prasme, bet ir politikos, ekonomikos, kultūros lygmeniu svarbą.

Muziejuose lankytojų laukia dailininkų marinistų parodos, edukacinės vėtrungių gamybos ir istorijos programos, parodos aktualiomis ir nūdienai temomis („Gyventojų migracijos Kuršių nerijoje XX a. viduryje“, Kuršių nerijos istorijos muziejus), pasakojimai apie žvejo gyvenimą krante ir vandenyje („Žvejų šventė“, Lietuvos jūrų muziejus) ir, žinoma, laivai (Tradicinių istorinių laivų paradas „Dangės flotilė“, Lietuvos jūrų muziejus).
Šių metų programos „Lietuvos kraštovaizdžiai: vandenų kultūrinė atmintis“ renginiuose Mažojoje Lietuvoje siekiama įvardyti ir aktualizuoti šio krašto vandenų kultūrinę atmintį. Dalis Lietuvos muziejų kelio programos sutampa su didžiausiu šio krašto vasaros įvykiu – Jūros švente, tad keliaudami į pajūrį ar prie marių, savo atostogų tvarkaraščiuose pažymėkite ir Lietuvos muziejų kelio projekto „Lietuvos kraštovaizdžiai: vandenų kultūrinė atmintis“ renginius.

Artimiausi renginiai
Liepos 22–rugpjūčio 11 d. Kintų Vydūno kultūros centre (Kuršių g. 22, Kintai, Šilutės r., tel. (8 441) 47 379) – etnokultūrinė paroda „Kuršmarių vėtrungės – vėlukai“.

Lankytojai turės progos apžiūrėti atkurtas originalaus dydžio vėtrunges su skirtingais žvejų kaimų ženklais. Paroda iliustruota senaisiais vėtrungių piešiniais, kurie parengti pagal Hanso Woede’s (1902–1983) 1965 m. Vokietijoje išleistą knygą „Die Wimpel der Kurenkähne“ („Kuršmarių vėtrungės“). Ilgą laiką laikyta Kuršių marių vėtrungių gamybos vadovėliu, ši knyga 2016 m. išleista ir lietuvių kalba. Paroda lankoma su muziejaus bilietu.

Liepos 22 – rugpjūčio 11 d. Kuršių nerijos istorijos muziejuje (Pamario g. 53, Neringa, tel. (8 469) 52 260) – paroda „Gyventojų migracijos Kuršių nerijoje XX a. viduryje“.

Migracijos tema šiandienos pasaulyje itin aktuali. Šį reiškinį skatina ne tik mobilus visuomenės gyvenimo būdas, bet ir socialinės, ekonominės sąlygos, smurtas ir kariniai konfliktai. Pastarosios aplinkybės paskatino surengti parodą, skirtą Antrojo pasaulinio karo bei pokario pabėgėlių ir naujakurių Kuršių nerijoje XX a. viduryje istorijai atspindėti. Joje bus galima išvysti retai viešojoje erdvėje eksponuojamas Lietuvos ir užsienio archyvų nuotraukas bei jas papildančius istorikų tekstus. Paroda lankoma su muziejaus bilietu.

Liepos 22–rugpjūčio 11 d. Jono Gižo etnografinėje sodyboje (Žvejų g. 13, Dreverna, Klaipėdos r., tel. (8 46) 32 61 73) – edukaciniai užsiėmimai „Mano vėtrungė“.

Edukacinių užsiėmimų dalyviai galės pasigaminti Pamario krašto vėtrungę, išklausyti pasakojimą apie vėtrungių reikšmę, žvejybą Kuršių mariose ir laivadirbystę, apsilankyti Jono Gižo etnografinės sodybos muziejuje. Sodybos kieme veiks fotografijos studija, kur edukacijos dalyviai galės pasimatuoti stilizuotus Mažosios Lietuvos krašto rūbus ir pasidaryti asmenukę.

Užsiėmimai mokami. Būtina išankstinė registracija tel. (8 46) 32 61 73 arba el. p. gizo@gargzdumuziejus.lt. Data ir laikas derinami registruojantis.

Liepos 24 d., trečiadienį, Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda, tel. (8 46) 21 97 24) 17.00 val. renginys „Slėpiningi Klaipėdos vandenys“.

Dalyviams pristatyta meninė instaliacija, vyko pašnekesys „Klaipėda XIII–XVIII a.“. Pasitelkus istorinę medžiagą ir menines priemones atkuriamas XIII–XVIII a. Klaipėdos vandenų tinklas, senoji planinė struktūra. Renginys nemokamas.

Liepos 26 d., penktadienį, Kintų Vydūno kultūros centre (Kuršių g. 22, Kintai, tel. (8 441) 47 379) – edukacinė programa „Kuršmarių vėtrungės – vėlukai“.

Dalyviai susipažins su vėtrungių atsiradimo istorija. Gavęs vėtrungėlės formos magnetuko šabloną ir spalvinimo priemonių (dažų, teptukų), kiekvienas galės prisiminimui išsinešti nusispalvintą suvenyrinės vėtrungės formos magnetuką.

Užsiėmimas mokamas. Būtina išankstinė registracija tel. (8 441) 47 379. Laikas derinamas registruojantis.

Liepos 26–28 d. Lietuvos jūrų muziejuje (Smiltynės g. 3, Klaipėda, tel. 8 698 37 299) – tradicinių istorinių laivų paradas „Dangės flotilė“ ir Žvejų šventė. Renginys vyks Klaipėdoje, Danės krantinėje, prie „Žvejo“ paminklo.

Tradicinių istorinių laivų parado tikslas – pristatyti Lietuvos jūrinį paveldą, puoselėti ir propaguoti jūrinę kultūrą ir tradicijas. Renginyje matysime senuosius laivus, kurie plaukė tik padedami vėjo ir irklų, bei identiškas jų kopijas. Krante veiks edukacinė platforma, kurioje bus nuolat pasakojama apie senųjų žvejų, gyvenančių aplink Kuršių marias, buitį.
Žvejų šventėje bus siekiama atskleisti žvejų ir žvejybos aplink Kuršių marias ypatybes, panašumus ir skirtumus; bus pristatyti tradiciniai istoriniai laivai ir jų statymo būdai; bus pasakojama apie žvejo gyvenimą krante ir vandenyje. Veiks plaukiojanti ekspozicija: bus galima aplankyti tradicinius istorinius laivus, stebėti jų paradą tarp Biržos ir Pilies tiltų.
Renginys nemokamas.

Liepos 27–28 d., šeštadienį–sekmadienį, Lietuvos jūrų muziejuje (Smiltynės g. 3, Klaipėda, tel. 8 698 37 299) – 13.00–14.00 val. edukacinė popietė šeimoms „Mano tėvas žvejas, aš – jo padėjėjas“.

Etnografinėje pajūrio žvejo sodyboje įrengtoje naujoje ekspozicijoje vyks popietė šeimoms „Mano tėvas žvejas, aš – jo padėjėjas“. Remiantis žvejų dainų „O kur rėdaisi, o kur taisaisi?“, „Pats pušį kirtau, pats laivę dariau“, „Po jūružes plūkavojau“, „O ir sugavau dyvną žuvužėlę“ kontekstu bus organizuojama veikla, skirta žvejo buičiai pažinti. Renginys nemokamas.
Liepos 27 d., šeštadienį, Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejuje (M. Jankaus g. 5, Bitėnai, Lumpėnų sen., Pagėgių sav., tel. (8 441) 42 736; 8 656 15 021) – 13.00–16.00 val. Edukacinis renginys „Vandens įkvėpti“
Edukacinio renginio dalyviai pontoniniu laivu „Skalva“ plaukdami Nemuno upe pažins knygrišystės amato paslaptis: naudodami senąją instrumeriją, įvairius knygų įrišimo būdus, auksuodami ar viršelyje įspausdami akląjį įspaudą, įriš Atminties knygą.

Renginys nemokamas. Būtina išankstinė registracija tel. 8 656 15 021 arba www.tic.pagegiai.lt.

Liepos 28 d., sekmadienį, Prano Domšaičio galerijoje (Liepų g. 33, Klaipėda, tel. (8 46) 41 04 16; 8 616 16 5500 – edukacinis–pažintinis renginys „Prie ežerų ir jūrų“.

12.00 val. Ekskursija „Nuo paveikslo prie paveikslo vandens keliu“ Česlovo Janušo tapybos ekspozicijoje „Prie Baltijos ir prie Atlanto“ ir parodoje „Nuostabioji žemė. Dailininkai Rytų Prūsijoje. XIX a.–XX a. I p. tapyba ir grafika iš Aleksandro Popovo rinkinio“.

13.00–13.30 val. Pokalbis apie tapytoją marinistą Česlovą Janušą (1907–1993).
13.30–15.00 val. Kūrybinės dirbtuvės šeimoms „Nori piešti jūrą?“ Renginys nemokamas.

Liepos 29 d., pirmadienį, Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejuje (M. Jankaus g. 5, Bitėnai, Lumpėnų sen., Pagėgių sav., tel. (8 441) 42 736; 8 656 15 021) – 15.00–17.00 val. renginys „Mažosios Lietuvos ženklai“.

Šiuo renginiu pradedamas tradicinis tarptautinis meno pleneras „Mažosios Lietuvos ženklai“. Jo atidaryme dalyviams bus parodytas spektaklis „Mano širdies marios“ pagal Hermano Zudermano „Lietuviškas apysakas“. Tai tarsi pirmas Mažosios Lietuvos pažinimo gurkšnis tarptautinio plenero dalyviams ir renginio svečiams. Renginys nemokamas.
Išsami Lietuvos muziejų kelio programa – www.muziejukelias.lt.

Informaciją teikia Mažosios Lietuvos regiono koordinatorė Liudvika Burzdžiuvienė

tel. +370 656 15021, el. p. muziejukelias@gmail.com

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Joninių simbolis – papartis: ieškosime jo žiedo…

Jonìnės (šalutinis kirčiavimo normos variantas – Jõninės) – krikščioniška šventė, Jono Krikštytojo gimimo diena, švenčiama birželio 24 d. Joninių šventimas glaudžiai susijęs su vasaros saulėgrįža, kai Šiaurės pusrutulyje būna ilgiausia diena ir trumpiausia naktis. Daugelyje šalių ši šventė ir tam tikros jos tradicijos siejasi su ikikrikščioniškomis vasaros saulėgrįžos šventėmis. Dėl to daugelyje šalių švenčiama šv. Jono išvakarėse, naktį iš 23 į 24 d. Lietuvoje tai Rasos arba Kupolės, Latvijoje – Lyguo. 2003 m. Rasos ir Joninių diena Lietuvoje paskelbta nedarbo

Ar šiemet lis per Jonines?   

Antradienį lijo beveiki visoje Lietuvoje, buvo vėsu. Jau suabejota, ar sinoptikų prognozės, jog ilgasis Joninių savaitgalis bus šiltas, yra tiesa. Tačiau sinoptikai ragina atostogauti, nes artėja karščiai ir gražios vasaros dienos. Tokios Joninės kaip bus šiemet Lietuvoje retai pasitaiko Liaudies išmintis byloja, kad per Jonines visada lyja. Ar tikrai šis faktas teisingas galima patikrinti naudojant lietingų dienų pasikartojimą 1991-2020 m. laikotarpiu, teigia Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos specialistai. Pasak jų, peržiūrėjus duomenis matyti, kad vidutiniškai Lietuvoje birželio 23 ir 24 dienomis dažniau

Birželio 23-ioji – ne tik Valstybės tarnautojo diena              

2002 m. gruodžio 20 d. Jungtinių Tautų Generalinė asamblėja birželio 23 dieną paskelbė Valstybės tarnautojo diena. Šią dieną siekiama paminėti valstybės tarnybos privalumus ir svarbą visuomenei, apdovanojant viešojo sektoriaus organizacijas už indėlį stiprinant valstybės tarnybos vaidmenį, prestižą ir matomumą. Taip norima pabrėžti valstybės tarnybos vaidmenį šalies plėtros procese, pripažinti valstybės tarnautojų darbą bei paskatinti jaunus žmones siekti karjeros viešajame sektoriuje.   Birželio 23-ioji – ir Birželio sukilimo diena, Tarptautinė olimpinė diena, Tarptautinė našlių diena. 1941 m. birželio 22–28 d. įvyko

Dažniausi klausimai apie miško pirkimo paslaugas

Turite mišką, kuris Jums neneša jokios naudos ir tuo pačiu neturite laiko, kurį galite skirti jo priežiūrai? Tokiu atveju siūlome pasinaudoti miško pardavimo paslaugomis, kurios leis Jums uždirbti daug. Miško pirkimas turėtų būti paliekamas tų rankose, kurie supirkimą atlieka kasdien. Kadangi jie dažniausiai pasiūlo didesnes sumas nei fiziniai asmenys, o natūralu, kad to daugelis ir siekia. Galiausiai, jie su tuo susiduria kasdien, tad ir dirba greičiau nei profesionaliau. Svarbiausia kuo daugiau žinoti apie supirkimą. Tai ramina dėl gaunamų paslaugų. Kiek

Taip pat skaitykite