Lietuvos Laisvės šventė Katyčiuose

Katytiškiai švęsti Lietuvos Laisvės trisdešimtmetį kovo 10-ąją susirinko miestelio aikštėje. Į aikštę žygiavo skambant lietuvių liaudies dainai „Balnokit, broliai, žirgus“. Ir vaikų, ir jų tėvelių rankose sukosi trispalviai vėjo malūnėliai. Brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos bataliono kariai į miestelio aikštę įnešė 20-ies metrų ilgio Lietuvos trispalvę.

Ši 20 metrų ilgio trispalvė įsigyta Kultūros ir rėmimo fondo lėšomis, o pasiūta Bikavėnų kultūros centre.

„Tauta ir valstybė prasideda žmoguje. Jo mintyse, jo širdyje, santykiuose su praeitimi, su tėvų ir protėvių tradicijomis. Su valstybės istoriniais įvykiais, datomis, iškiliausiais vardais, – į šventės dalyvius kreipėsi Senųjų kaimo tradicijų kultūros centro etnografė-vadybininkė Nijolė Stanelienė. – Jau 30 metų rašome Nepriklausomybės istoriją, kurios metraštininkai esame kiekvienas iš mūsų. Sunkus ir sudėtingas buvo kelias į laisvę, tačiau taikus. Šis ėjimas į laisvę buvo pavadintas mūsų dainuojančia revoliucija. Ją bandyta užgniaužti blokados gniaužtais, sušaudyti, sutraiškyti tankų vikšrais… 1991 metais mes apgynėme Laisvę, apgynėme savo Nepriklausomybę“. Katytiškiai sugiedojo „Tautišką giesmę“.

Žemaičių Naumiesčio Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios klebonas Stanislovas Anužis ir Katyčių evangelikų liuteronų bažnyčios kunigas Valdas Miliauskas.

Netrukus miestelio aikštėje Žemaičių Naumiesčio Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios klebonas Stanislovas Anužis iškilmingai pašventino trispalvę ir Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto kopiją.

Prisiminimai, sveikinimai…
30-ojo Laisvės pavasario sulaukusius žmones sveikino Šilutės r. savivaldybės vicemeras Sigitas Šeputis. Visiems palinkėta supratingumo, vienybės, drauge permąstyti nueitą kelią, pasidžiaugti tuo, kas jau padaryta, jausti dėkingumą. Vicemeras pasidžiaugė Lietuvos tautos vienybe, kuri prieš 30 metų įrodė, kokia ji yra stipri. Dar priminė, jog per šį laikotarpį Lietuva perėjo iš planinės į rinkos ekonomiką, tapo NATO nare, įstojo į Europos Sąjungą…

„Gerėja mūsų gyvenimas, tik aklas gali to nematyti. Keičiasi infrastruktūra, žmonių kultūra. Mes tikrai pasirinkome gerą kelią. Šiandien didžiuokimės, kad esame lietuviai, kad esame didvyrių tauta. Kviečiu visus išlaikyti nepriklausomybę, džiaugtis, kad esame laisvi“, – akcentavo vicemeras.

Katytiškių rankose pačių padaryti trispalviai vėjo malūnėliai.

„Turime gyventi, kurti, džiaugtis, turime gyventi su Dievo pagalba dvasiškai turtingus ir pilietiškus gyvenimus. Prie gerovės turime prisidėti ne savo piktumu, ne savo skundais, bet kalba. Kovoti reikia dėl savo krašto, tradicijos, papročių. Būkime pasveikinti ir visa jėga džiaukimės ir puoselėkime savo Valstybę, nes tai esame mes patys“, – kalbėjo evangelikų liuteronų kunigas Valdas Miliauskas.

Žodį tarė ir Savivaldybės tarybos narys Ričardas Stonkus. Šventės proga pasveikinęs susirinkusius Katyčių seniūnas Jonas Lukošaitis pakvietė visus tylos minute pagerbti didvyrius, padėjusius galvas už Lietuvos laisvę.

Kaip vertinate Laisvos Lietuvos 30 metų?

Katyčių miestelio senjorės:
„Mes džiaugiamės! Kariai labai papuošė šventę. To niekada nebuvo buvę… Gerėja gyvenimas Lietuvoje. Pamatysite, visi, kurie anksčiau išvažiavo svetur, sugrįš atgalios. Nesmagu tik viena, kad pabėgo, paliko mūsų kraštą… Kai pagerės, jie tikrai sugrįš, o mes čia vargome. Džiaugiuosi gyvenimu! Gražu ir gera! Nėra taip blogai, nes yra buvę ir blogiau“.

Katyčių seniūnas Jonas Lukošaitis:
„Ne tik man, bet visai mano šeimai ši šventė ypatinga. Mano vyriausias brolis kovojo ir žuvo už Laisvę. Mes paaukojome už tai patį brangiausia savo šeimos narį – brolį… Ši šventė mums nepaprastai brangi, nes visada buvome kovotojai. Aš esu šeimoje dešimtas vaikas. Mes turėjome dvigubai geriau už visus mokytis, kad galėtume įgyvendinti savo svajones, įgytume išsilavinimą, pasirūpintume visos šeimos gerove. Visada, kai tik reikėjo, kovojome tyliai ir ramiai, galbūt kęsdami kitų neapykantą… Užtat dabar mes džiaugiamės. Visi savo darbais kuriame Lietuvą. Mes turime išsaugoti tai, kad mūsų mintyse skambėtų laisvė. Dar pasitaiko žmonių, kurie tebemano, kad yra blogai, tačiau ar jie nemato, kas sukurta? O gal nenori matyti… Gyvenimas nepaliaujamai gerėja“.

Viktorija SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Joninių simbolis – papartis: ieškosime jo žiedo…

Jonìnės (šalutinis kirčiavimo normos variantas – Jõninės) – krikščioniška šventė, Jono Krikštytojo gimimo diena, švenčiama birželio 24 d. Joninių šventimas glaudžiai susijęs su vasaros saulėgrįža, kai Šiaurės pusrutulyje būna ilgiausia diena ir trumpiausia naktis. Daugelyje šalių ši šventė ir tam tikros jos tradicijos siejasi su ikikrikščioniškomis vasaros saulėgrįžos šventėmis. Dėl to daugelyje šalių švenčiama šv. Jono išvakarėse, naktį iš 23 į 24 d. Lietuvoje tai Rasos arba Kupolės, Latvijoje – Lyguo. 2003 m. Rasos ir Joninių diena Lietuvoje paskelbta nedarbo

Ar šiemet lis per Jonines?   

Antradienį lijo beveiki visoje Lietuvoje, buvo vėsu. Jau suabejota, ar sinoptikų prognozės, jog ilgasis Joninių savaitgalis bus šiltas, yra tiesa. Tačiau sinoptikai ragina atostogauti, nes artėja karščiai ir gražios vasaros dienos. Tokios Joninės kaip bus šiemet Lietuvoje retai pasitaiko Liaudies išmintis byloja, kad per Jonines visada lyja. Ar tikrai šis faktas teisingas galima patikrinti naudojant lietingų dienų pasikartojimą 1991-2020 m. laikotarpiu, teigia Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos specialistai. Pasak jų, peržiūrėjus duomenis matyti, kad vidutiniškai Lietuvoje birželio 23 ir 24 dienomis dažniau

Birželio 23-ioji – ne tik Valstybės tarnautojo diena              

2002 m. gruodžio 20 d. Jungtinių Tautų Generalinė asamblėja birželio 23 dieną paskelbė Valstybės tarnautojo diena. Šią dieną siekiama paminėti valstybės tarnybos privalumus ir svarbą visuomenei, apdovanojant viešojo sektoriaus organizacijas už indėlį stiprinant valstybės tarnybos vaidmenį, prestižą ir matomumą. Taip norima pabrėžti valstybės tarnybos vaidmenį šalies plėtros procese, pripažinti valstybės tarnautojų darbą bei paskatinti jaunus žmones siekti karjeros viešajame sektoriuje.   Birželio 23-ioji – ir Birželio sukilimo diena, Tarptautinė olimpinė diena, Tarptautinė našlių diena. 1941 m. birželio 22–28 d. įvyko

Dažniausi klausimai apie miško pirkimo paslaugas

Turite mišką, kuris Jums neneša jokios naudos ir tuo pačiu neturite laiko, kurį galite skirti jo priežiūrai? Tokiu atveju siūlome pasinaudoti miško pardavimo paslaugomis, kurios leis Jums uždirbti daug. Miško pirkimas turėtų būti paliekamas tų rankose, kurie supirkimą atlieka kasdien. Kadangi jie dažniausiai pasiūlo didesnes sumas nei fiziniai asmenys, o natūralu, kad to daugelis ir siekia. Galiausiai, jie su tuo susiduria kasdien, tad ir dirba greičiau nei profesionaliau. Svarbiausia kuo daugiau žinoti apie supirkimą. Tai ramina dėl gaunamų paslaugų. Kiek

Taip pat skaitykite