Lietuvos Laisvės šventė Katyčiuose
Katytiškiai švęsti Lietuvos Laisvės trisdešimtmetį kovo 10-ąją susirinko miestelio aikštėje. Į aikštę žygiavo skambant lietuvių liaudies dainai „Balnokit, broliai, žirgus“. Ir vaikų, ir jų tėvelių rankose sukosi trispalviai vėjo malūnėliai. Brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos bataliono kariai į miestelio aikštę įnešė 20-ies metrų ilgio Lietuvos trispalvę.

Ši 20 metrų ilgio trispalvė įsigyta Kultūros ir rėmimo fondo lėšomis, o pasiūta Bikavėnų kultūros centre.
„Tauta ir valstybė prasideda žmoguje. Jo mintyse, jo širdyje, santykiuose su praeitimi, su tėvų ir protėvių tradicijomis. Su valstybės istoriniais įvykiais, datomis, iškiliausiais vardais, – į šventės dalyvius kreipėsi Senųjų kaimo tradicijų kultūros centro etnografė-vadybininkė Nijolė Stanelienė. – Jau 30 metų rašome Nepriklausomybės istoriją, kurios metraštininkai esame kiekvienas iš mūsų. Sunkus ir sudėtingas buvo kelias į laisvę, tačiau taikus. Šis ėjimas į laisvę buvo pavadintas mūsų dainuojančia revoliucija. Ją bandyta užgniaužti blokados gniaužtais, sušaudyti, sutraiškyti tankų vikšrais… 1991 metais mes apgynėme Laisvę, apgynėme savo Nepriklausomybę“. Katytiškiai sugiedojo „Tautišką giesmę“.

Žemaičių Naumiesčio Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios klebonas Stanislovas Anužis ir Katyčių evangelikų liuteronų bažnyčios kunigas Valdas Miliauskas.
Netrukus miestelio aikštėje Žemaičių Naumiesčio Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios klebonas Stanislovas Anužis iškilmingai pašventino trispalvę ir Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto kopiją.
Prisiminimai, sveikinimai…
30-ojo Laisvės pavasario sulaukusius žmones sveikino Šilutės r. savivaldybės vicemeras Sigitas Šeputis. Visiems palinkėta supratingumo, vienybės, drauge permąstyti nueitą kelią, pasidžiaugti tuo, kas jau padaryta, jausti dėkingumą. Vicemeras pasidžiaugė Lietuvos tautos vienybe, kuri prieš 30 metų įrodė, kokia ji yra stipri. Dar priminė, jog per šį laikotarpį Lietuva perėjo iš planinės į rinkos ekonomiką, tapo NATO nare, įstojo į Europos Sąjungą…
„Gerėja mūsų gyvenimas, tik aklas gali to nematyti. Keičiasi infrastruktūra, žmonių kultūra. Mes tikrai pasirinkome gerą kelią. Šiandien didžiuokimės, kad esame lietuviai, kad esame didvyrių tauta. Kviečiu visus išlaikyti nepriklausomybę, džiaugtis, kad esame laisvi“, – akcentavo vicemeras.
„Turime gyventi, kurti, džiaugtis, turime gyventi su Dievo pagalba dvasiškai turtingus ir pilietiškus gyvenimus. Prie gerovės turime prisidėti ne savo piktumu, ne savo skundais, bet kalba. Kovoti reikia dėl savo krašto, tradicijos, papročių. Būkime pasveikinti ir visa jėga džiaukimės ir puoselėkime savo Valstybę, nes tai esame mes patys“, – kalbėjo evangelikų liuteronų kunigas Valdas Miliauskas.
Žodį tarė ir Savivaldybės tarybos narys Ričardas Stonkus. Šventės proga pasveikinęs susirinkusius Katyčių seniūnas Jonas Lukošaitis pakvietė visus tylos minute pagerbti didvyrius, padėjusius galvas už Lietuvos laisvę.
Kaip vertinate Laisvos Lietuvos 30 metų?
Katyčių miestelio senjorės:
„Mes džiaugiamės! Kariai labai papuošė šventę. To niekada nebuvo buvę… Gerėja gyvenimas Lietuvoje. Pamatysite, visi, kurie anksčiau išvažiavo svetur, sugrįš atgalios. Nesmagu tik viena, kad pabėgo, paliko mūsų kraštą… Kai pagerės, jie tikrai sugrįš, o mes čia vargome. Džiaugiuosi gyvenimu! Gražu ir gera! Nėra taip blogai, nes yra buvę ir blogiau“.
Katyčių seniūnas Jonas Lukošaitis:
„Ne tik man, bet visai mano šeimai ši šventė ypatinga. Mano vyriausias brolis kovojo ir žuvo už Laisvę. Mes paaukojome už tai patį brangiausia savo šeimos narį – brolį… Ši šventė mums nepaprastai brangi, nes visada buvome kovotojai. Aš esu šeimoje dešimtas vaikas. Mes turėjome dvigubai geriau už visus mokytis, kad galėtume įgyvendinti savo svajones, įgytume išsilavinimą, pasirūpintume visos šeimos gerove. Visada, kai tik reikėjo, kovojome tyliai ir ramiai, galbūt kęsdami kitų neapykantą… Užtat dabar mes džiaugiamės. Visi savo darbais kuriame Lietuvą. Mes turime išsaugoti tai, kad mūsų mintyse skambėtų laisvė. Dar pasitaiko žmonių, kurie tebemano, kad yra blogai, tačiau ar jie nemato, kas sukurta? O gal nenori matyti… Gyvenimas nepaliaujamai gerėja“.
Viktorija SKUTULIENĖ