Lietuvos gimtadienis Švėkšnoje

Vasario 16-oji – Valstybės atkūrimo diena, kai švenčia visa Lietuva – tiek maži, tiek dideli, tiek miestuose, tiek kaimuose, tiek likę Tėvynėje, tiek išvykę gyventi svetur, bet visi širdyje stipriai mylintys Lietuvą.

Švėkšnoje Lietuvos gimtadienio šventė prasidėjo Šv. Jokūbo bažnyčioje, kur buvo aukojamos šv. Mišios. Po pamaldų visi rinkosi prie signataro K. S. Šaulio paminklo, kur iškilmingai buvo padėtos dvi gėlių puokštės: signataro giminaičių dovanota ir LR Prezidento Gitano Nausėdos perduota. Šiais metais parvežti iš Prezidentūros atminimo gėlių puokštės su Švėkšnos seniūnu Alfonsu Šepučiu kartu važiavo klebonas Julius Meškauskas.

Susirinkusieji signataro K. S. Šaulio atminimą bei Lietuvos valstybingumo sukaktį pagerbė vieningai traukdami Lietuvos himną. Sveikinimo kalbas sakė Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis, Savivaldybės tarybos nariai Antanas Martinkus, Zigmantas Merliūnas, Arūnas Kurlianskas, Žygimantas Kurlianskas, „Saulės“ gimnazijos atstovė Onutė Jurjonienė.
Oficialiąją renginio dalį užbaigė mažieji šventės dalyviai, padeklamavę eilėraštį ir paleidę trispalvius helio balionus į orą, sušukę: „Su gimtadieniu, Lietuva!“ Po šių žodžių susirinkusieji skubėjo pasigrožėti koncertine programa „Saulės“ gimnazijos aktų salėje. Linksmais šokiais džiugino šokių kolektyvai „Šalna“ ir „Saulė“, kuriems vadovauja Asta Sapetkienė. Koncerte dalyvavo Valerijus Volkovas, „Saulės“ gimnazijos mokiniai.
Šventės organizatoriai – Švėkšnos seniūnija, „Saulės“ gimnazija, šokių kolektyvai „Šalna“, „Saulė“, Tradicinių amatų centras – nuoširdžiai dėkoja visiems, kurie prisidėjo organizuojant Lietuvos gimtadienio šventę.

Informaciją parengė Tradicinių amatų centro darbuotoja Agnė Lomsargienė,
Danutės Gailiūnienės nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

„Kelių priežiūra“ skelbia metinius veiklos rezultatus: numatytos naujovės

„Kelių priežiūros“ pajamos pernai augo beveik 11 proc., rodo metiniai veiklos rezultatai. Skelbiama, kad nors bendrovė metus užbaigė pelningai, tačiau veikla per praėjusius kelerius metus vis dar išlieka nuostolinga. Skaičiuojama, kad ir toliau taikant kompleksinius veiklos sprendimus bei laikantis strateginio veiklos plano, bendrovei jau kitąmet turėtų pavykti panaikinti sukauptą praeities nuostolį ir išmokėti dividendus valstybei. Pasak generalinio direktoriaus dr. Audriaus Vaitkaus, bendrovei praėję metai buvo tikri iššūkių, kadangi valstybinės reikšmės kelių dangos reikalauja vis daugiau remonto darbų šiltuoju sezonu, o

Vainuto gimnazistai – „Lietuviško žodžio šviesoje“

Vainuto gimnazija paviešino gerą žinią apie gimnazistų sėkmingą pasirodymą konkurse „Lietuviško žodžio šviesoje“. Kas jame išgarsino Vainuto kraštą? Paskaitykime. Gegužės 7 dieną  Vainuto gimnazijos mokiniai  Luka Šimanskaitė, 2 kl., ir  Arnas Šimanskas, 6 kl., dalyvavo Klaipėdos dramos teatre vykusiame tradiciniame respublikiniame meninio skaitymo ir dainuojamosios poezijos konkurse „Lietuviško žodžio šviesoje“, skirtame Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai paminėti.  Už artistiškai ir kūrybiškai perskaitytą Daivos Čepauskaitės eilėraštį „Auksinė skruzdėlė“ Luka Šimanskaitė pelnė didįjį prizą, o Arnas Šimanskas už artistiškumą ir kūrybiškumą

Per pirmąjį šiemet smegduobių skaičiavimą rastos 49 naujos smegduobės

Šiaurės Lietuvos karstiniame regione balandį Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) specialistai nustatė 49 naujas smegduobes. Tiek daug jų nebuvo užfiksuota seniai. Šįkart didžiausios smegduobės skersmuo – 6 metrai, gylis – 3 metrai. „Naujų smegduobių atsiradimo vietos ir apytikslis laikas yra svarbus, nes padeda suprasti tikėtinas jų atsiradimo vietas, padeda nustatyti svarbiausius veiksnius, dėl ko vienais metais smegduobių atsiranda daugiau, kitais metais – mažiau. Tam Lietuvos geologijos tarnyba vykdo karstinės gipso denudacijos monitoringo projektą – renka duomenis ir skaičiuoja ištirpusio gipso kiekį

Gegužę yra buvę net ir šalčio

Meteo.lt skelbia, kad gegužė yra vėlyvojo pavasario mėnuo, kai vyksta perėjimas į meteorologinę vasarą. Nors šį mėnesį šalnų dirvos paviršiuje būna gana dažnai, didesnių šalčių įprastai nepasitaiko, bet… Štai prieš 29 ir 59 metus Varėnoje buvo išmatuota pati žemiausia gegužės mėn. oro temperatūra Lietuvoje, tuomet atšalo iki -6,8°C.  Tokią žemą oro temperatūrą lėmė ne tik atslinkusi šalta oro masė, bet ir toje vietovėje vyraujantys smėlingi dirvožemiai, kurie naktimis greitai atvėsta ir oro temperatūra dažnai nukrenta labiausiai. Žiemą ar kovo mėnesį

Taip pat skaitykite