Lietuvoje skursta kas penktas gyventojas. O Šilutės rajone?

Lietuvos skurdo rodikliai ir toliau išlieka vieni didžiausių Europos Sąjungoje, o su skurdo rizika susiduria kas penktas šalies gyventojas. Palyginus su ankstesniais metais, skurdo rizikos lygis šalyje nepasikeitė ir siekia 22,9 proc. Šiuos duomenis pateikė Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas (NSMOT). „Pamarys“ domėjosi, kokia situacija yra Šilutės rajone. Plačiau apie skurstančiuosius papasakojo Šilutės r. savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjas Alvidas Šimelionis.

Pastebėjimai
Lietuva nepriklausomybės laikotarpiu padarė itin didelę pažangą artėdama prie Vakarų šalių standartų bei gyvenimo lygio, taip pat išsiskiria sparčiausiai augančia ekonomika Europoje, tačiau pajamų nelygybė šalyje šiuo metu yra viena didžiausių ES.

NSMOT skelbia, kad 2012 m. 20 proc. turtingiausių ir 20 proc. skurdžiausių žmonių Lietuvoje pajamų lygis skyrėsi 5 kartus. 2018 m. šis skirtumas siekė 7 kartus.

Anot nevyriausybinių organizacijų tinklo, vienijančio tokias organizacijas kaip „Caritas“ ar „Maisto bankas“, stagnaciją skurdo mažinimo srityje lemia menkos socialinės išmokos ir pagalbos stoka labiausiai skurstantiems – neįgaliesiems, pensininkams, vienišiems tėvams, bedarbiams. Taip pat trūksta elementarių paslaugų, pavyzdžiui, efektyvaus ikimokyklinio ugdymo ar transporto paslaugų. Socialinę atskirtį gilina dar ir skaitmenizacijos nelygumai.

Pensininkų skurdo rizikos lygis jau keletą metų iš eilės didėja. 2017 m. vidutinė senatvės pensija (277,3 Eur) gerokai atsiliko nuo skurdo rizikos ribos (345 Eur). Tai tik patvirtina, kad pensijos Lietuvoje yra per menkos oriai gyventi.

Susirūpinimą keliančias tendencijas NSMOT pastebi ir ikimokyklinio ugdymo srityje, kuris, anot nevyriausybininkų, sukuria pagrindą vaikų mokymuisi ateityje ir yra kertinis dėmuo siekiant sumažinti skurdą bei užtikrinti socialinį mobilumą.

Daug tyrimų rodo, kad vaikų skurdas turi neigiamą poveikį vaiko raidai. Vaikų ir šeimų skurdas dažnai yra glaudžiai susijęs su menkaverte mityba ir prastesne sveikata. Skurstančiose šeimose augančių vaikų pasiekimai taip pat yra gerokai mažesni negu labiau pasiturinčių šeimų vaikų. Tyrimai rodo, kad ekonominis nepriteklius ankstyvoje vaikystėje sukelia itin stiprų poveikį vaikų pasiekimams jau suaugus, ypatingai kalbant apie įsidarbinimo galimybes ir pajamas.

Lietuvos vaikų, dalyvaujančių ikimokykliniame ugdyme, skaičius siekia tik 58,2 proc. Skirtingose savivaldybėse šis skaičius smarkiai varijuoja: 2018 m. ikimokyklinio ugdymo nuo 0 iki 5 metų programą lankė 15 – 82 proc. vaikų. Dideli skirtumai pastebimi tarp kaimo ir miesto vietovių: pastarosiose šis skaičius vidutiniškai siekia 71,6 proc., kaimo – 27,9 proc.

Kaimų gyventojai taip pat atkreipia dėmesį, kad autobusai važinėja tik keletą kartų per dieną ir geriausiu atveju yra suderinti tik su vaikų grįžimu iš mokyklos. Vaikų vasaros atostogų metu pasitaiko atvejų, kai autobusas į kaimą važiuoja tik kelis kartus per savaitę, todėl susisiekimo stoka tampa rimtu iššūkiu ieškantiems darbo. Neužtikrinant elementarių paslaugų, žmonės stumiami į nedarbą ir dar didesnę atskirtį.

Apskaičiuota absoliutaus skurdo riba: 2018 m. – 245 EUR per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 515 EUR – šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių asmenų ir dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus. Absoliutaus skurdo lygis šalyje 2018 m. siekė 11,1 proc. 2018 m. apie 312 tūkst. šalies gyventojų gyveno žemiau absoliutaus skurdo ribos.

Šilutės r. savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjas Alvidas Šimelionis.

Šilutės rajone – geriau
Mūsų rajone skurdo lygis, anot A. Šimelionio, mažesnis, kasmet mažėja ir skurstančiųjų. Skurstantiems Šilutės rajono gyventojams 2012 metais buvo išmokėta apie 3,7 mln. eurų, paramos gavėjų buvo apie 3500. Pernai buvo 1200 socialinės paramos gavėjų, kuriems buvo išmokėta per 1 mln. eurų.
Tai pasiekta, anot A. Šimelionio, taikant griežtas priemones siekiant identifikuoti tikruosius paramos gavėjus. Socialinės paramos skyriaus vedėjas pateikė pavyzdžių, kai maisto produktų atvažiuodavo pasiimti prabangiai apsirengę asmenys. Yra buvę tokių, kurie dirba užsienyje, ten gerai uždirba ir vis dėlto prašo pašalpos…

„Priėmę tam tikrus sprendimus, įvertinome ir identifikavome asmenis, kuriems iš tikrųjų reikia pašalpos. Per šį laikotarpį daug atkrito. Tai žmonės, kurie nebuvo ties skurdo riba, o tiesiog reikalavo to, kas neva jiems priklauso“, – paaiškino A. Šimelionis. Jis priminė, kad Šilutės r. savivaldybė dar 2003 m. priėmė sprendimą, jog pašalpos gavėjas turėjo dirbti viešuosius darbus. „Šis sprendimas nepasiteisino, nes nebuvo galima imtis veiksmų prieš nesilaikančius tvarkos. Negalėjome nubausti tų, kurie neateidavo dirbti. Pavyzdžiui, jaunesni asmenys neidavo dirbti, nes jiems galbūt gėda…“ – pasakojo A. Šimelionis.

Tik nuo 2010-ųjų pašalpos gavėjai privalo atidirbti už pašalpas 32 valandas visuomenei naudingų darbų. Taip pat yra sudaryta 12 komisijų, po vieną kiekvienoje seniūnijoje, mieste – dvi komisijos, kurios prižiūri tvarką. A. Šimelionio aiškinimu, visus įtartinus atvejus svarsto komisija.
„Jei žmogus važinėja į užsienį, galbūt dirba papildomus darbus ir gerai uždirba, tuomet tokie kviečiami į komisiją. Yra buvę, kad tik susitikęs su komisijos nariais numoja ranka ir atsisako pašalpos“, – detalizavo Socialinės paramos skyriaus vedėjas pridurdamas, jog svarstymui buvo kviečiami ir tie asmenys, kurie slepia, jog gyvena kartu.
Pasak A. Šimelionio, visos pajamos yra sumuojamos, o tada ne visada beskiriama socialinė pašalpa.

Skurdas mažėja, nes…
…imamasi įvairių priemonių. Anot A. Šimelionio, pensijos – didėja, o kitąmet planuojama jas vėl kelti daugiau kaip 8 proc. Taip pat didėja ir vaiko pinigai. Pernai vienam vaikui buvo skirta 30 eurų, šiemet – 50 eurų, o kitąmet planuojama 60 ar 70 eurų. Didinamos sumos ir mokinio reikmėms įsigyti. Pavyzdžiui, pernai buvo skiriama 57 eurai, o dabar – 76 eurai. Mokinių maitinimo kaina taip pat kito nuo 1,50 iki 1,90 Eur. Tikėtina, kad kitais metais priešmokyklinukams ir pirmokams maitinimas nieko nekainuos.

Be to, penkis kartus per metus skurdžiai besiverčiantys asmenys gauna maisto ir higienos prekių iš Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo. Šią paramą gali gauti tie gyventojai, kurių vidutinės mėnesinės pajamos vienam šeimos nariui neviršija 1,5 Vyriausybės patvirtintų valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžio per mėnesį (183 Eur). Tačiau, anot A. Šimelionio, ši suma taip pat buvo padidinta net iki 2,5 VRP. Maisto paramą Šilutės rajone gauna 3800 žmonių. Tikėtina, kad šis skaičius iki metų pabaigos dar padidės. Pernai gavo 3900 žmonių, 2012 m. – 8050.
„Socialinis darbuotojas įvertina padėtį, jeigu mato, kad reikia žmogui pagalbos, tuomet ji ir suteikiama. Tai liečia daugiavaikes šeimas, neįgaliuosius. Be to, pastebėjome, kad labiausiai skursta vieniši pensininkai“, – aiškino A. Šimelionis. Anot Socialinės paramos skyriaus vedėjo, pastaruoju metu kreipiasi pensininkai priekaištaudami, kad panaikinta jiems kompensacija už šilumą ar vandenį. Tačiau, anot A. Šimelionio, tai normalu, nes padidėjo pajamos, pensijos, neįgalumo išmokos ir t. t.

Kas skursta labiausiai?
Labiausiai skursta ir ilgalaikiai bedarbiai. Priminsime, kad Šilutės rajone įgyvendinamas projektas, kuriuo siekiama integruoti į darbo rinką kuo daugiau ilgalaikių bedarbių. Projektas sėkmingai plėtojamas, tačiau vis dar daug žmonių neturi darbo, ypač turintys didelių sveikatos problemų.
„Nemažai jų gyvena kaime, toli nuo miesto, todėl nesusitvarkę reikiamų dokumentų pašalpoms gauti. Dėl sveikatos problemų negali atlikti ir visuomenei naudingo darbo, kartais dėl to dar ir praranda pašalpą. Kai matome, kad yra tokia bloga situacija, padedame, randame išeitį“, – sakė A. Šimelionis.

NSMOT pažymi vieną iš problemų – kompiuterių ar interneto neturėjimą namuose. Pavyzdžiui, 2018 m. asmeninius kompiuterius namuose turėjo 76 proc., o interneto prieigą – 78 proc. namų ūkių. Nors šie rodikliai kasmet vis gerėja, Lietuvos gyventojų asmeninių kompiuterių turėjimo ir prieigos prie interneto rodikliai yra vieni žemiausių ES. Kaimo vietovėse interneto prieigos neturinčių gyventojų skaičius siekė 27,9 proc. Dažnas jų stokojo tinkamų įgūdžių naudotis šiuolaikinėmis technologijomis, tai didino atskirtį nuo informacijos ir paslaugų bei tapo kliuviniu siekiant įsidarbinti. Tačiau Šilutės rajone patebėta, kad rajono gyventojai dokumentus pašalpoms gauti užpildo ir siunčia internetu.

Parengė Viktorija SKUTULIENĖ

Vienas komentaras

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Kodėl verta investuoti į malkų skaldiklį?

Vis dažniau ir dažniau galima išgirsti sakant, jog žmogus dar niekada tiek daug nevartojo, kaip tai daro šiandien. Iš vienos pusės didelis vartojimas yra vertinamas teigiamai: kuo daugiau įvairesnių gaminių galime leisti sau įsigyti, tuo patogesne buitimi galime mėgautis, taip pat sutaupome labai daug laiko. Taip svarbu akcentuoti, kad didelis vartojimas prisideda ir prie ekonomikos spartėjimo. Tačiau galima įžvelgti ir tam tikrų grėsmių – pernelyg daug vartodami, naikiname ir labai svarbius išteklius. Taigi, kai pastebimi ne tik privalumai, bet ir

Ar grąžins Šilutėje žaliąją rodyklę?

Nuo šių metų sausio 1-osios prie šviesoforų nebeliko lentelių su žaliomis rodyklėmis, kurios dar gruodį buvo nuimtos. Neliko ir vienintelės Šilutėje, buvusios prie šviesoforo Lietuvininkų gatvėje. Kilus didmiesčiuose sumaiščiai ir vairuotojų pasipiktinimui, Vyriausybė nusprendė sugrąžinti papildomas žaliąsias rodykles. Šiems pokyčiams neprieštaravo rajonų gyventojai. Skundų nepateikė ir šilutiškiai, kuriems, pasirodo, žalioji rodyklė ir nebus grąžinta. Kodėl? Šilutės r. savivaldybės mero pavaduotojas Sigitas Šeputis „Pamariui“ patvirtino, kad Šilutėje prie vienintelio mieste veikiančio šviesoforo nebus grąžinta žalioji rodyklė. Planuojama keisti šviesoforą nauju, mat

„Aš esu Pamario krašto dukra…“

Šių metų kovo 11-ąją Lietuva minės Nepriklausomybės atkūrimo 30-metį. Šiai progai „Pamarys“ skiria ciklą pokalbių su Šilutės rajono „Sidabrinės nendrės“ premijos laureatais. Ši garbingiausia rajono premija teikiama būtent Kovo 11-osios iškilmių metu, šiemet ji bus teikiama jau 25-tus metus: už iškirtinius nuopelnus ir krašto garsinimą iki šių metų apdovanotos 34 asmenybės, 2 kultūros įstaigos, 3 meno mėgėjų kolektyvai bei 1 nevyriausybinė organizacija. Šįkart apie Lietuvos laisvės 30 metų „Pamarys“ kalbina 2019 m. „Sidabrinės nendrės“ premijos laureatę, Salos etnokultūros ir informacijos

Vis daugiau šilutiškių domisi saulės elektros jėgainėmis

Šilutėje sparčiai populiarėja atsinaujinantys energijos ištekliai – saulės jėgainės. „Pamarys“ jau rašė apie sėkmingai ant Šilutės pastatų stogų jau veikiančius tokius įrenginius. Naujovę išbando ir gyventojai, ir verslininkai. Anot UAB „Energetikos objektų statyba“ bendrovės vadovo Audriaus Endzino, norinčiųjų įsirengti saulės elektrines gausėja kasdien. Šilutėje nuosavame name gyvenantys Lina ir Antanas Samoškai ilgus metus savo būstą šildėsi malkomis, anglimis, skystu kuru, kol pasibaigė katilas. Tada perėjo prie pažangesnio šildymo metodo, pasistatė šildymo siurblį oras–vanduo. Šeimininkas patenkintas moderniu įrenginiu, mat nebereikia monotoniškai