Lietuvoje daugėja gyventojų, turinčių po du ar daugiau butų bei gyvenamųjų namų

Tokią žinią paskelbė Registrų centras, kurio duomenimis, Lietuvoje daugėja gyventojų, jau turinčių po du ar daugiau butų, namų, tokių asmenų ar šeimų skaičiaus augimas yra gerokai spartesnis nei tų, kurie turi bent po vieną būstą. Analitikų teigimu, šios tendencijos rodo, kad šeimai ar asmeniui įgyti pirmąjį būstą yra sudėtingiau, nei tą padaryti nekilnojamojo turto jau turintiems asmenims.

Registrų centro duomenimis, šiuo metu Lietuvoje bent vieną būstą (butą ar gyvenamąjį namą) turinčių asmenų ar šeimų yra apie 1,18 milijono. Išanalizavus duomenis pastebėta, kad asmenų ar šeimų, turinčių bent po vieną būstą, skaičiaus augimas pastaruosius keletą metų auga vis lėčiau – prieš penkerius metus tokių asmenų per metus padaugėjo maždaug 4,5 tūkst., tačiau per praėjusius 2023 metus – jau mažiau nei tūkstančiu. Tuo tarpu asmenų ar šeimų, turinčių po du ar daugiau būstų, kasmet padaugėja apie 10 tūkstančių.

„Žvelgiant į šią statistiką galima teigti, kad teoriškai 9 iš 10 naujų būstų atiteko bent vieną butą ar namą jau turintiems asmens ir tik dešimtadaliu atveju – asmeniui ar šeimai, kuriai tai yra pirmasis būstas. Be abejo, praktikoje gali būti įvairiausių aplinkybių, tačiau šios tendencijos rodo, kad asmenys, kurie jau turi butą ar kitą gyvenamosios paskirties nekilnojamąjį turtą, yra linkę ir turi finansinių galimybių investuoti į nekilnojamąjį turtą“, – kalba Registrų centro duomenų analitikas Paulius Rudzkis.

Anot jo, didėjantį vadinamųjų būsto „kolekcionierių“ skaičių liudija ir tai, kad kiekvienais metais mažėja asmenų ar šeimų, kurios turi tik po vieną būstą. Pastaruoju metu tokių asmenų kasmet sumažėja vidutiniškai 6 tūkstančiais, o vien tik praėjusiais metais – beveik 7,5 tūkstančio. Registrų centro duomenimis, šiuo metu tik vieną būstą Lietuvoje turi 815,5 tūkst. asmenų ar šeimų, o prieš penkerius metus tokių asmenų ar šeimų buvo 845 tūkstančiai.

„Asmenų ar šeimų, turinčių tik po vieną butą ar gyvenamąjį namą, skaičiaus mažėjimas labiausiai sietinas su tuo, kad šie asmenys ar šeimos tiesiog įsigyja antrąjį butą. Be abejo, į šį skaičių taip pat patenka ir tie asmenys ar šeimos, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių parduoda vienintelį turėtą būstą ir galbūt pradeda jį nuomotis ar tiesiog išsikelia gyventi į užsienį“, – komentuoja P. Rudzkis.

Registrų centro skaičiavimais, šiuo metu po du butus turi apie 263 tūkst. asmenų ar šeimų – 9 proc. daugiau nei prieš penkerius metus, kai tokių asmenų ar šeimų buvo 242 tūkstančiai, po tris butus turi 72,5 tūkst. šeimų ar asmenų arba 24 proc. daugiau nei prieš 5 metus (58,4 tūkst.), po keturis butus – 19,4 tūkst. arba 44 proc. daugiau prieš 5 metus (13,5 tūkst.), po penkis ar daugiau butų – 6,2 tūkst. arba 68 proc. daugiau nei prieš 5 metus (3,7 tūkst.).

„Nors praėjusiais metais vadinamųjų butų ir namų „kolekcionierių“ skaičiaus augimas kiek sulėtėjo, tačiau vis dar išliko palyginus didelis ir viršijo 8 tūkstančius. Toks augimas rodo, kad nepaisant visų ekonominių ir geopolitinių iššūkių, lietuviai noriai investuoja į gyvenamosios paskirties nekilnojamąjį turtą. Šių metų pradžia NT sandorių prasme buvo ganėtinai kukli, tad bus įdomu stebėti, kaip keisis būsto „kolekcionierių“ tendencijos, jei sandorių rinka šiemet ir toliau išliks pasyvi“, – sako Registrų centro duomenų analitikas P. Rudzkis.

Registrų centro duomenimis, praėjusiais metais gyvenamosios paskirties NT sandorių skaičius nukrito į daugiau kaip 5 metus nematytas žemumas – 2023 metais buvo įregistruota 30,4 tūkst. butų pardavimų (beveik 12 proc. mažiau nei 2022 metais) ir 10,7 tūkst. gyvenamųjų namų pardavimų (20 proc. mažiau).

Registrų centro inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Kaip išsirinkti termosą?

termosas

Ieškant idealiojo termoso, svarbu atsižvelgti į keletą esminių aspektų, kad pasirinktas produktas atitiktų asmeninius poreikius ir lūkesčius. Nors rinkoje egzistuoja daugybė variantų, nuo paprastų iki geriausių termosų, raktas į sėkmingą pasirinkimą slypi ne vien prekės ženklo populiarume, bet ir tam tikruose praktiškuose patarimuose. Štai keletas svarbių aspektų, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį renkantis termosą. Talpa Vienas pirmųjų svarstymų turėtų būti apie termoso talpą. Apibrėžkite savo poreikius: ar dažniausiai termosą naudosite trumpoms išvykoms, ar ilgoms kelionėms? Jeigu mėgstate ilgus pasivaikščiojimus gamtoje

Ką BŪTINA žinoti turintiems vaikų ir gyvenantiems užsienyje?

Gyvenimas užsienyje su vaikais gali būti įkvepiantis ir kartu iššūkių kupinas nuotykis. Šis straipsnis skirtas padėti tėvams, kurie planuoja arba jau gyvena užsienyje, suprasti pagrindinius aspektus, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį, norint užtikrinti šeimos gerovę. 1. Teisiniai reikalavimai ir dokumentacija Pirmas ir svarbiausias žingsnis – išsiaiškinti ir įgyvendinti visus teisinius reikalavimus, susijusius su gyvenimu užsienyje: Vizos ir leidimai. Priklausomai nuo šalies, gali prireikti įvairių vizų ar leidimų gyventi su šeima. Įsitikinkite, kad jūsų ir jūsų vaikų dokumentai yra tvarkingi ir

Gyventojai kviečiami įsitraukti į pašto ženklų kūrimą – tereikia pasiūlyti temą

Nors popierinių laiškų ir atvirlaiškių kasmet išsiunčiama vis mažiau, susidomėjimas pašto ženklais vis dar išlieka gana didelis ir Lietuvoje, ir visame pasaulyje. Lietuvos paštas primena, kad prisidėti prie šių ženklų kūrimo gali kiekvienas – tereikia pasiūlyti dėmesio vertą temą. O jeigu jai pritars pašto mokos ženklų leidybos komisija, tema bus įamžinta ir lietuviškame pašto ženkle. Pasak Lietuvos pašto filatelijos projektų vadovės Aušrutės Varnienės, šiuo metu galima siūlyti temas 2025, 2026 ir 2027 metais pasirodysiantiems pašto ženklams. Tai padaryti galima iki

Pasaulinė motinos Žemės diena

Balandžio 22-ąją minėta Pasaulinė motinos Žemės diena. Ji pradėta minėti 1970 metais, o atliepiant į Jungtinių Tautų kreipimąsi Lietuvoje ji minima nuo 1992 metų. Kasmet civilizuotos pasaulio šalys ragina vienytis ir išreikšti rūpestį mūsų visų namais – Žeme ir Gamta. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba šią dieną atkreipė dėmesį į būtinybę vykdyti gamtotvarką, kad būtų išsaugotos nykstančios ir retos rūšys. Gamtotvarkos darbai saugomose teritorijose vykdomi siekiant išsaugoti biologinę įvairovę. Gamtotvarka padeda išsaugoti natūralias buveines ir rūšis, apima buveinių atkūrimą, invazinių rūšių

Taip pat skaitykite