Lietuvoje beždžionių raupų atvejų dar nenustatyta

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 12 pasaulio šalių, kuriose beždžionių raupai nėra endeminiai, užregistruoti 92 laboratoriškai patvirtinti ir 28 įtariami šios ligos atvejai. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (toliau – ECDC) 2022 m. gegužės 23 d. duomenimis, atvejai patvirtinti aštuoniose Europos šalyse – Belgijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje, Portugalijoje, Ispanijoje, Švedijoje ir Nyderlanduose.

Lietuvoje beždžionių raupų atvejų nėra nustatyta.

Tai pirmas kartas, kai Europoje pranešta apie užkrėtimo grandines, neturinčias epidemiologinių sąsajų su Vakarų ar Centrine Afrika, kur ši liga yra endeminė. Mirties atvejų nuo šios ligos nėra užfiksuota, keletas asmenų gydomi ligoninėse, daugumai kitų ligonių simptomai yra nesunkūs.

Beždžionių raupai pasireiškia karščiavimu, nuovargiu, galvos, raumenų skausmais. Per tris dienas nuo simptomų pradžios išsivysto bėrimas. 

Pasireiškus beždžionių raupams būdingiems simptomams, asmenys turėtų kreiptis į gydytoją ir izoliuotis iki diagnozės patvirtinimo. Sąlytį turėjusių asmenų sveikata būtų stebima 21 dieną po paskutinės sąlyčio  dienos.

Sergantiesiems beždžionių raupais taikomas simptominis ir palaikomasis gydymas. Sunkiais atvejais galimas tam tikrų antivirusinių vaistų naudojimas. Raupų vakcina, suteikianti kryžminę apsaugą nuo beždžionių raupų, gali būti naudojama poekspozicinei profilaktikai didelės rizikos sąlytį turėjusiems asmenims, ypač galintiems sirgti sunkiai.

Informacijos apie šiuo metu prieinamų raupų vakcinų naudojimą šioms didelės rizikos grupėms trūksta, todėl dar vyksta diskusijos dėl to, kokias rizikos grupes skiepyti būtų tikslingiausia.

Užsikrėsti rizika nedidelė

Atsižvelgiant į šiuo metu turimą  informaciją, rizika, kad ši infekcija išplis visuomenėje yra maža. Didžiausią riziką užsikrėsti yra asmenims, gyvenantiems kartu su žmogumi, kuriam įtariama ar patvirtinta beždžionių raupų infekcija bei asmenims, kurie keliavo į šalis, kuriose nustatytas  šio viruso endeminis plitimas.

Pažymėtina, kad beždžionių raupus sukeliantis virusas cirkuliuoja tarp gyvūnų. Didžiausią tikimybę užsikrėsti  turi asmenys turėję ilgalaikį artimą kontaktą ar tiesioginį kontaktą su ligoniu ar sergančiu gyvūnu. Užsikrėsti galima ir tiesioginio sąlyčio metu su infekuoto žmogaus kūno skysčiais, odos pažeidimais, taip pat per virusu užkrėstą aplinką, pvz., patalynę, rūbus. Pagal šiuo metu vykstančio protrūkio duomenis (daliai susirgusiųjų  nustatomi pažeidimai lytinių organų arba tarpvietės srityje), tikėtina, jog liga perduodama ir glaudaus fizinio kontakto būdu lytinių santykių metu.

Specialistai atidžiai stebi naujausią informaciją apie beždžionių raupų plitimą pasaulyje ir Europos Sąjungoje. Kartu su Europos Komisija sutarta dėl koordinuoto reagavimo Europos Sąjungos lygmeniu ir diskutuojama dėl poreikio ir galimybių įsigyti antivirusinius vaistus ir vakcinas.

Nustačius beždžionių raupų atvejį Lietuvoje, visuomenė apie tai būtų informuota.

Pagal SAM Spaudos tarnybos inf.

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Kaip neišleistos monetos ir banknotai atspindi Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmetį

Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmetis – įdomus laikotarpis Lietuvos istorijoje, kuris atsispindi ne tik to meto sudėtinguose politiniuose įvykiuose, bet ir numizmatikoje bei bonistikoje. Šie mokslai tiria pinigus, monetų gamybos istoriją ir jų reikšmę visuomenei. „Spindulio“ bendrovėje Kaune tarpukariu įkurta nauja monetų kalykla 1936 m. nukaldino ir išleido į apyvartą sidabrines 5 litų monetas, skirtas Jonui Basanavičiui, bei 10 litų monetas, skirtas Vytautui Didžiajam. Tačiau nedaugelis žino, kad 1938 m. planuota išleisti ir sidabrinę 2 litų monetą su Antano Smetonos atvaizdu. Ši

Norite sulos?

Pavasarį atšilus orams, kai sulos mėgėjai pradeda leisti pirmąją sulą, Aplinkos apsaugos departamentas pataria, kaip tai daryti tinkamai tiek nuosavame miške, tiek valstybei priklausančioje žemėje. Kaip tinkamai leisti sulą? Valstybei priklausančioje žemėje sulą leisti galima iš ne plonesnių kaip 20 cm skersmens medžių, kurie bus kertami ne vėliau kaip po 5 metų. Jei medžiai bus nukirsti ne vėliau kaip po metų, sula gali būti leidžiama ir iš plonesnių medžių.  Kuriuos medžius, augančius valstybei priklausančioje žemėje, planuojama kirsti, gali pasakyti miško,

Olimpiadoje – Vainuto ir Žemaičių Naumiesčio gimnazisčių sėkmė

Mažosios Lietuvos regioninė etninės kultūros globos taryba praneša, kad vasario 28 d. Šilutės Hugo Šojaus muziejuje įvyko VI Lietuvos mokinių etninės kultūros olimpiados II turas Mažosios Lietuvos regione. Olimpiadoje dalyvavo 11 mokinių iš Klaipėdos Sendvario progimnazijos, Klaipėdos universiteto „Žemynos“ gimnazijos, Klaipėdos rajono Vėžaičių pagrindinės mokyklos, Gargždų „Minijos“ progimnazijos, Gargždų „Kranto“ progimnazijos, Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos, Šilutės pirmosios, Šilutės rajono Vainuto ir Žemaičių Naumiesčio gimnazijų. Susumavus abiejų Olimpiados užduočių (testo ir etnokultūrinės veiklos ir raiškos) rezultatus, paskelbti Mažosios Lietuvos regione įgyvendinamo

Automobilių vagys vis dar pridaro nuostolių – kaip apsaugoti savo turtą?

Nors automobilių ir jų dalių vagysčių per pastaruosius metus gerokai sumažėjo, tokio pobūdžio nusikaltimai niekur nedingo. Lietuvos Policijos duomenimis, 2022 m. fiksuotos 231, o 2023 m. – 288 automobilių vagystės. Draudimo bendrovė ERGO pernai fiksavo 8 automobilių vagystes, kai 2022 m. tokių buvo 5. Tiesa, krentantys vagysčių skaičiai nereiškia, kad sumažėjo gyventojams padaryta žala: praėjusiais metais vidutinė draudikų sumokėta kompensacija siekė 13,5 tūkst. eurų, kai 2022 m. ši kompensacija sudarė 8 tūkst. eurų. Apie tai, kodėl gyventojų patiriama žala auga

Taip pat skaitykite