Lietuviai nesibaimina, kad jų darbus pakeis robotai

Šiuo metu tik 1 iš 4 lietuvių nemano, kad naujos technologijos ir darbo vietų automatizacija ateityje gali pakeisti tam tikrų profesijų žmones, parodė „Swedbank“ atliktas Baltijos šalių gyventojų nuomonės tyrimas. Visgi kol kas tokia grėsmė nėra laikoma realia − daugiau kaip pusė dirbančiųjų Lietuvoje jaučiasi saugūs dėl savo darbo vietos ir neįžvelgia, kad artimiausioje ateityje dėl technologijų progreso galėtų prarasti darbą.

„Daugelis lietuvių, kaip ir kitų Baltijos šalių gyventojai, yra girdėję apie technologijų inovacijas, kurios galėtų pakeisti žmones įvairiose profesinėse srityse. Tačiau didesnioji dalis tyrimo respondentų tą šiuo metu mato labiau kaip tolimos ateities viziją, o ne pokytį, kuris galėtų įvykti per artimiausius kelerius metus. Tuo, kad technologijos nepaveiks jų darbo vietos, įsitikinę 61 proc. lietuvių, 64 proc. latvių ir 68 proc. estų“, – sako „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.

Galima išskirti bent kelias priežastis, dėl kurių žmonės nelinkę sureikšminti technologijų rizikos darbo vietoms. Pasak J. Cvilikienės, visų pirma, šios technologijos dar tik skinasi kelią įmonėse ir organizacijose, po truputį išbandomos jų galimybės, todėl žmonės kol kas nemato masinio jų poveikio. Be to, net ir tose srityse, kuriose robotai ar technologiniai sprendimai pakeičia darbuotojo atliekamas funkcijas, šie veikti savarankiškai ir be žmogaus priežiūros dar nėra pajėgūs.

Labiausiai užtikrinti – valstybės sektoriaus darbuotojai

Tyrimo metu paaiškėjo, kad dėl savo darbo vietų labiausiai užtikrinti respondentai dirba valstybės tarnyboje – Lietuvoje ir Estijoje 74 proc. valstybės tarnautojų apklausoje nurodė, kad naujos technologijos jų profesijai grėsmės nekelia. Tuo metu Latvijoje dėl savo darbo vietų labiausiai užtikrinti (72 proc.) nurodė esantys paslaugų sektoriaus darbuotojai.

„Tuo tarpu santykinai mažiausiai užtikrinti dėl savo darbo vietų ateities visose trijose Baltijos šalyse jaučiasi prekybos sektoriaus darbuotojai (60 proc.). Viena to priežasčių, kad prekybos sektorius yra pažengęs taikant įvairius automatizacijos sprendimus, su kuriais žmonės susiduria kone kasdien ir gali realiai įvertinti jų poveikį. Pavyzdžiui, savitarnos kasas prekybos centruose 84 proc. tyrimo respondentų įvardija kaip technologinį kasininkų konkurentą“, – komentuoja J. Cvilikienė.

Sritys, kuriose žmonės išlaikys savo pranašumą

Didesnioji dalis tyrimo dalyvių galvoja, kad naujos technologijos pirmiausia pakeis tuos darbuotojus, kurie atlieka nekvalifikuotą fizinį darbą ar pasikartojančias užduotis. Tuo metu tik 7 proc. respondentų, kurie yra specialistai, valstybės tarnautojai, biurų darbuotojai, dirba paslaugų srityje ar su kitais žmonėmis, yra linkę manyti, kad automatizacija paveiks jų profesiją per ateinančius kelerius metus.

„Tyrimo dalyviai taip pat įvardijo sritis, kuriose, jų manymu, technologijos nesugebės pakeisti žmonių. Daugiausia (52 proc.) respondentų Lietuvoje įsitikinę, kad technologijos niekada nepakeis žmonių bendraujant su vaikais, 44 proc. kūrybiškumo srityje, o 42 proc. – pagal gebėjimą motyvuoti kitus žmones“, − tyrimo rezultatus komentuoja „Swedbank“ Finansų instituto vadovė.

Kuri Baltijos šalis labiausiai nusiteikusi pokyčiams?

Pagal nusiteikimą pokyčiams tarp Baltijos šalių pirmauja lietuviai. Mūsų šalyje net 39 proc. respondentų teigė, kad jie ateityje ryžtųsi keisti dabartinę profesiją į naują sritį, kurioje tektų įgyti naujų įgūdžių. Palyginimui, tokiam žingsniui būtų pasiryžę, atitinkamai, 29 proc. estų ir 20 proc. latvių.

Pasak J. Cvilikienės, tyrimas atskleidė, kad su dideliais profesiniais pokyčiais jau yra tekę susidurti daugiau kaip pusei Baltijos šalių gyventojų. Dėl išorinių aplinkybių ar savo noru buvusią profesiją į naują sritį yra keitę daugiau nei 50 proc. lietuvių, latvių ir estų.

Estai nusiteikę mokytis, lietuviai – dažniau rinktis emigraciją

Kita vertus, kai kalba eina apie naujų dalykų mokymąsi, tam Lietuvos gyventojai turi mažiausiai nusiteikimo. Šiuo metu naujų profesinių įgūdžių planuoja išmokti 41 proc. lietuvių (palyginimui, 53 proc. estų ir 44 proc. latvių).

„Tokią mūsų šalies gyventojų nuostatą galima paaiškinti tuo, kad lietuviai yra labiau linkę vertinti darbinę patirtį, o ne naujas žinias. Pavyzdžiui, paprašyti įvardyti, kas labiausiai padeda rasti gerai apmokamą darbą, lietuviai pirmiausia mini gerus darbo rezultatus ir profesinius pasiekimus, tuo metu latviai ir estai – gebėjimą pakeisti kvalifikaciją“, – sako „Swedbank“ Finansų instituto vadovė J. Cvilikienė.

Nors darbštumas, pasak J. Cvilikienės, yra gera savybė, mažesnis nusiteikimas mokytis ir noras naujų įgūdžių įgyti per profesinę patirtį gali prisidėti ir prie dažnesnio pasirinkimo emigruoti. Emigraciją, kaip galimybę toliau išlaikyti savo konkurencingumą darbo rinkoje, įvardijo 22 proc. lietuvių, tuo metu latviai ir estai ją minėjo rečiau – atitinkamai, 15 proc. ir 11 proc.

Pokyčiai jau vyksta

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis nesistebi, kad didelė dalis dirbančiųjų nejaučia nerimo dėl technologijų įtakos jų darbo vietoms. „Tikėtina, kad esminiai pokyčiai ateis ne per kelerius metus, o per kelis dešimtmečius. Vis tik, jau dabar matome, kad kai kuriuose sektoriuose darbuotojų skaičius mažėja. Per pastarąjį dešimtmetį užimtumas prekybos sektoriuje sumažėjo 18 tūkstančių, pramonėje – 23 tūkstančiais, žemės ūkyje – 14 tūkstančių, statybos sektoriuje – net 60 tūkstančių dirbančiųjų“, − sako N. Mačiulis.

Pasak jo, nereikėtų susidaryti klaidingo įspūdžio, kad pažeidžiami yra tik nekvalifikuoti darbuotojai ar dirbantys tik rankinį darbą. Nuo 2005 metų nekvalifikuotų darbuotojų Lietuvoje sumažėjo tik 1 procentu, o vidutines kvalifikacijas turinčių fizinį bei protinį darbą dirbančiųjų sumažėjo daugiau nei 6 procentais. Per tą patį laikotarpį aukščiausias kvalifikacijas turinčių darbuotojų skaičius išaugo daugiau nei 8 procentais. Ši tendencija tęsis ir ateityje – rutininius darbus atliekančius pakeis robotai ir procesų automatizavimo algoritmai, o aukščiausių kvalifikacijų darbuotojų vis labiau truks.

Švietimo sistema paruošia nepakankamai

„Deja, Lietuvos švietimo sistema vis dar nepakankamai efektyvi ruošiant specialistus ir asmenybes, turinčius svarbiausias 21 amžiaus kompetencijas. EBPO moksleivių gebėjimų tyrimo rezultatai rodo, kad ir pagal matematikos, ir pagal skaitymo, ir pagal gamtos mokslų pasiekimus Lietuvos moksleiviai atsilieka ir nuo EBPO vidurkio, ir nuo visų kaimyninių šalių. Viena iš to priežasčių – labai didelė pasiekimų nelygybė. Daugiau nei ketvirtadalis Lietuvos moksleivių yra priskiriami prie itin prastai besimokančių. Vėliau šie mokymosi pasiekimų skirtumai atsispindi ir regioninės bei socialinės atskirties rodikliuose“, − komentuoja „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas N. Mačiulis.

Jis atkreipia dėmesį ir į kitas švietimo sistemos spragas. „Neramina ir tai, kad neblizga ir Lietuvos moksleivių gebėjimai, pavyzdžiui, spręsti kompleksines problemas grupėse ar jų kritinis mąstymas – visa tai, kas bus itin svarbu ateities darbo rinkoje.  Pagal gebėjimą spręsti problemas grupėse Lietuvos moksleiviai taip pat atsilieka nuo visų kaimyninių šalių, o pagal finansinį raštingumą yra tarp paskutiniųjų pasaulyje. Siekiant paruošti dabartinius jaunuolius sėkmingai konkurencijai vis labiau automatizuotame ir robotizuotame pasaulyje, esminė mokymosi programų tikslų ir priemonių reforma turi tapti vienu iš svarbiausių prioritetų“, − pastebi N. Mačiulis.

Reprezentatyvią Baltijos šalių gyventojų internetinę apklausą „Swedbank“ užsakymu atliko tyrimų centras SKDS. Tyrimo metu Lietuvoje 2018 m. liepos mėnesį apklaustas 1001 respondentas nuo 18 iki 74 metų amžiaus.

 

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

ŠMSM kancleris: sugadinus valstybės duotą kompiuterį bausti reikėtų išimtiniu atveju

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) kancleris Tomas Daukantas akcentuoja, kad, vaikui praradus ar sugadinus ministerijos parūpintą kompiuterį, neturėtų būti taikoma bendra taisyklė skirti baudą. Pasak jo, reikėtų individualiai įvertinti kiekvieną situaciją. Savo ruožtu Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius savivaldybėms siūlo gautus kompiuterius apdrausti. Atsižvelgdama į skubią situaciją, Nacionalinė švietimo agentūra neskelbiamų derybų būdu perka 15 tūkstančių planšetinių ir 20 tūkstančių nešiojamųjų kompiuterių mokykloms. Toks pirkimo būdas suderintas su Viešųjų pirkimų tarnyba. „(Mokyklų atmintinėse. – ELTA) nėra sąlygų surašyta,

Po kontakto su koronavirusu užsikrėtusiu usėniškiu – izoliuoti 4 Tauragės ligoninės medikai

Tauragės meras Dovydas Kaminskas praneša, kad po kontakto su koronavirusu užsikrėtusiu pacientu laikinai izoliuoti 4 Tauragės ligoninės medikai. „Sekmadienį (kovo 29 d.) Šilutės rajono greitoji medicinos pagalba į Tauragės ligoninę dėl sveikatos sutrikimų atvežė Šilutės rajono gyventoją. Pacientas gydytas Anesteziologijos-reanimacijos skyriuje ir po 1 val. reanimobiliu pervežtas į Klaipėdos Jūrininkų ligoninę, kurioje po tyrimų jam nustatyta COVID-19 infekcija“, – savo feisbuko paskyroje rašo D. Kaminskas. Tauragės meras informuoja, kad medikų personalas priėmimo skyriuje dirbo su visomis apsaugomis, o pacientą prižiūrėję

Savarankiškai dirbantiems asmenims siūloma 2 metams atidėti karantino laikotarpio PSD įmokų mokėjimą

Siekiant palengvinti mokestinę naštą savarankiškai dirbantiems asmenims, sveikatos apsaugos ministras, Seimo narys Aurelijus Veryga siūlo jiems atidėti ekstremaliosios situacijos ir karantino laikotarpio privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų mokėjimą. Šio laikotarpio nesumokėtas PSD įmokas, kaip siūlo ministras, jie turės susimokėti per 2 metus nuo ekstremaliosios situacijos ar karantino atšaukimo. Tai numatančias Sveikatos draudimo įstatymo pataisas įregistravęs A. Veryga sako, kad, Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją ar karantiną, savarankiškai dirbantys asmenys, kurių PSD galiojimas priklauso nuo įmokos atitinkamu laikotarpiu (ne)sumokėjimo, bus laikomi apdraustais PSD ekstremaliosios

Šilutės rajone patvirtintas trečiasis koronaviruso atvejis

Šilutės r. savivaldybė skelbia, kad balandžio 2 dieną patvirtintas dar vienas koronavirusu užsikrėtęs asmuo – Šylių kaimo (Gardamo sen.) gyventojas. Šiuo metu jis gydomas Klaipėdos ligoninėje. Dėl dar vieno užsikrėtimo atvejo – Vainuto seniūnijos gyventojo – laukiama  atsakymo. Vainutiškis informavo turėjęs kontaktų su užsikrėtusiais koronavirusu. Apie trečiąjį Šilutės rajone koronaviruso atvejį „Pamariui” patvirtinti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šilutės skyriaus vedėja Roma Jovaišaitė dar negali. Mat dar nėra gauta tikslių duomenų. Daugiau informacijos apie šiuos atvejus „Pamarys” pateiks vėliau.