Lietuviai nesibaimina, kad jų darbus pakeis robotai

Šiuo metu tik 1 iš 4 lietuvių nemano, kad naujos technologijos ir darbo vietų automatizacija ateityje gali pakeisti tam tikrų profesijų žmones, parodė „Swedbank“ atliktas Baltijos šalių gyventojų nuomonės tyrimas. Visgi kol kas tokia grėsmė nėra laikoma realia − daugiau kaip pusė dirbančiųjų Lietuvoje jaučiasi saugūs dėl savo darbo vietos ir neįžvelgia, kad artimiausioje ateityje dėl technologijų progreso galėtų prarasti darbą.

„Daugelis lietuvių, kaip ir kitų Baltijos šalių gyventojai, yra girdėję apie technologijų inovacijas, kurios galėtų pakeisti žmones įvairiose profesinėse srityse. Tačiau didesnioji dalis tyrimo respondentų tą šiuo metu mato labiau kaip tolimos ateities viziją, o ne pokytį, kuris galėtų įvykti per artimiausius kelerius metus. Tuo, kad technologijos nepaveiks jų darbo vietos, įsitikinę 61 proc. lietuvių, 64 proc. latvių ir 68 proc. estų“, – sako „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.

Galima išskirti bent kelias priežastis, dėl kurių žmonės nelinkę sureikšminti technologijų rizikos darbo vietoms. Pasak J. Cvilikienės, visų pirma, šios technologijos dar tik skinasi kelią įmonėse ir organizacijose, po truputį išbandomos jų galimybės, todėl žmonės kol kas nemato masinio jų poveikio. Be to, net ir tose srityse, kuriose robotai ar technologiniai sprendimai pakeičia darbuotojo atliekamas funkcijas, šie veikti savarankiškai ir be žmogaus priežiūros dar nėra pajėgūs.

Labiausiai užtikrinti – valstybės sektoriaus darbuotojai

Tyrimo metu paaiškėjo, kad dėl savo darbo vietų labiausiai užtikrinti respondentai dirba valstybės tarnyboje – Lietuvoje ir Estijoje 74 proc. valstybės tarnautojų apklausoje nurodė, kad naujos technologijos jų profesijai grėsmės nekelia. Tuo metu Latvijoje dėl savo darbo vietų labiausiai užtikrinti (72 proc.) nurodė esantys paslaugų sektoriaus darbuotojai.

„Tuo tarpu santykinai mažiausiai užtikrinti dėl savo darbo vietų ateities visose trijose Baltijos šalyse jaučiasi prekybos sektoriaus darbuotojai (60 proc.). Viena to priežasčių, kad prekybos sektorius yra pažengęs taikant įvairius automatizacijos sprendimus, su kuriais žmonės susiduria kone kasdien ir gali realiai įvertinti jų poveikį. Pavyzdžiui, savitarnos kasas prekybos centruose 84 proc. tyrimo respondentų įvardija kaip technologinį kasininkų konkurentą“, – komentuoja J. Cvilikienė.

Sritys, kuriose žmonės išlaikys savo pranašumą

Didesnioji dalis tyrimo dalyvių galvoja, kad naujos technologijos pirmiausia pakeis tuos darbuotojus, kurie atlieka nekvalifikuotą fizinį darbą ar pasikartojančias užduotis. Tuo metu tik 7 proc. respondentų, kurie yra specialistai, valstybės tarnautojai, biurų darbuotojai, dirba paslaugų srityje ar su kitais žmonėmis, yra linkę manyti, kad automatizacija paveiks jų profesiją per ateinančius kelerius metus.

„Tyrimo dalyviai taip pat įvardijo sritis, kuriose, jų manymu, technologijos nesugebės pakeisti žmonių. Daugiausia (52 proc.) respondentų Lietuvoje įsitikinę, kad technologijos niekada nepakeis žmonių bendraujant su vaikais, 44 proc. kūrybiškumo srityje, o 42 proc. – pagal gebėjimą motyvuoti kitus žmones“, − tyrimo rezultatus komentuoja „Swedbank“ Finansų instituto vadovė.

Kuri Baltijos šalis labiausiai nusiteikusi pokyčiams?

Pagal nusiteikimą pokyčiams tarp Baltijos šalių pirmauja lietuviai. Mūsų šalyje net 39 proc. respondentų teigė, kad jie ateityje ryžtųsi keisti dabartinę profesiją į naują sritį, kurioje tektų įgyti naujų įgūdžių. Palyginimui, tokiam žingsniui būtų pasiryžę, atitinkamai, 29 proc. estų ir 20 proc. latvių.

Pasak J. Cvilikienės, tyrimas atskleidė, kad su dideliais profesiniais pokyčiais jau yra tekę susidurti daugiau kaip pusei Baltijos šalių gyventojų. Dėl išorinių aplinkybių ar savo noru buvusią profesiją į naują sritį yra keitę daugiau nei 50 proc. lietuvių, latvių ir estų.

Estai nusiteikę mokytis, lietuviai – dažniau rinktis emigraciją

Kita vertus, kai kalba eina apie naujų dalykų mokymąsi, tam Lietuvos gyventojai turi mažiausiai nusiteikimo. Šiuo metu naujų profesinių įgūdžių planuoja išmokti 41 proc. lietuvių (palyginimui, 53 proc. estų ir 44 proc. latvių).

„Tokią mūsų šalies gyventojų nuostatą galima paaiškinti tuo, kad lietuviai yra labiau linkę vertinti darbinę patirtį, o ne naujas žinias. Pavyzdžiui, paprašyti įvardyti, kas labiausiai padeda rasti gerai apmokamą darbą, lietuviai pirmiausia mini gerus darbo rezultatus ir profesinius pasiekimus, tuo metu latviai ir estai – gebėjimą pakeisti kvalifikaciją“, – sako „Swedbank“ Finansų instituto vadovė J. Cvilikienė.

Nors darbštumas, pasak J. Cvilikienės, yra gera savybė, mažesnis nusiteikimas mokytis ir noras naujų įgūdžių įgyti per profesinę patirtį gali prisidėti ir prie dažnesnio pasirinkimo emigruoti. Emigraciją, kaip galimybę toliau išlaikyti savo konkurencingumą darbo rinkoje, įvardijo 22 proc. lietuvių, tuo metu latviai ir estai ją minėjo rečiau – atitinkamai, 15 proc. ir 11 proc.

Pokyčiai jau vyksta

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis nesistebi, kad didelė dalis dirbančiųjų nejaučia nerimo dėl technologijų įtakos jų darbo vietoms. „Tikėtina, kad esminiai pokyčiai ateis ne per kelerius metus, o per kelis dešimtmečius. Vis tik, jau dabar matome, kad kai kuriuose sektoriuose darbuotojų skaičius mažėja. Per pastarąjį dešimtmetį užimtumas prekybos sektoriuje sumažėjo 18 tūkstančių, pramonėje – 23 tūkstančiais, žemės ūkyje – 14 tūkstančių, statybos sektoriuje – net 60 tūkstančių dirbančiųjų“, − sako N. Mačiulis.

Pasak jo, nereikėtų susidaryti klaidingo įspūdžio, kad pažeidžiami yra tik nekvalifikuoti darbuotojai ar dirbantys tik rankinį darbą. Nuo 2005 metų nekvalifikuotų darbuotojų Lietuvoje sumažėjo tik 1 procentu, o vidutines kvalifikacijas turinčių fizinį bei protinį darbą dirbančiųjų sumažėjo daugiau nei 6 procentais. Per tą patį laikotarpį aukščiausias kvalifikacijas turinčių darbuotojų skaičius išaugo daugiau nei 8 procentais. Ši tendencija tęsis ir ateityje – rutininius darbus atliekančius pakeis robotai ir procesų automatizavimo algoritmai, o aukščiausių kvalifikacijų darbuotojų vis labiau truks.

Švietimo sistema paruošia nepakankamai

„Deja, Lietuvos švietimo sistema vis dar nepakankamai efektyvi ruošiant specialistus ir asmenybes, turinčius svarbiausias 21 amžiaus kompetencijas. EBPO moksleivių gebėjimų tyrimo rezultatai rodo, kad ir pagal matematikos, ir pagal skaitymo, ir pagal gamtos mokslų pasiekimus Lietuvos moksleiviai atsilieka ir nuo EBPO vidurkio, ir nuo visų kaimyninių šalių. Viena iš to priežasčių – labai didelė pasiekimų nelygybė. Daugiau nei ketvirtadalis Lietuvos moksleivių yra priskiriami prie itin prastai besimokančių. Vėliau šie mokymosi pasiekimų skirtumai atsispindi ir regioninės bei socialinės atskirties rodikliuose“, − komentuoja „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas N. Mačiulis.

Jis atkreipia dėmesį ir į kitas švietimo sistemos spragas. „Neramina ir tai, kad neblizga ir Lietuvos moksleivių gebėjimai, pavyzdžiui, spręsti kompleksines problemas grupėse ar jų kritinis mąstymas – visa tai, kas bus itin svarbu ateities darbo rinkoje.  Pagal gebėjimą spręsti problemas grupėse Lietuvos moksleiviai taip pat atsilieka nuo visų kaimyninių šalių, o pagal finansinį raštingumą yra tarp paskutiniųjų pasaulyje. Siekiant paruošti dabartinius jaunuolius sėkmingai konkurencijai vis labiau automatizuotame ir robotizuotame pasaulyje, esminė mokymosi programų tikslų ir priemonių reforma turi tapti vienu iš svarbiausių prioritetų“, − pastebi N. Mačiulis.

Reprezentatyvią Baltijos šalių gyventojų internetinę apklausą „Swedbank“ užsakymu atliko tyrimų centras SKDS. Tyrimo metu Lietuvoje 2018 m. liepos mėnesį apklaustas 1001 respondentas nuo 18 iki 74 metų amžiaus.

 

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Europos automobilių kroso meistrų triumfas

Sekmadienį Vilkyčiuose baigėsi dvi dienas trukęs trečiasis Europos automobilių kroso čempionato etapas. Po finalinių važiavimų paaiškėjo prizininkai, pasidalinti itin svarbūs šio sezono taškai. Finaliniai važiavimai buvo intriguojantys, žiūrovams nestigo neišdildomų įspūdžių. Užfiksuota ir aštrių akimirkų: susidūrimų, liepsnų. Galiausiai viską vainikavo ąžuolų vainikai ir šampano purslai. „Junior Buggy“ įskaitoje po atkaklios kovos nugalėtoju tapo beveik visą savaitgalį tempą diktavęs olandas Bartas van der Puttenas. Finale jam ant kulnų lipo, tačiau lyderio aplenkti nesugebėjo Čekijos lenktynininkas Jakubas Novotny. Trečią poziciją išsikovojo kitas

Į Rusnę – vis dar aplinkkeliu

Pamarys informavo, kad gegužės 18-ąją iškilmingai atidaryta Rusnės estakada. Deja, po savaitės ji ir vėl buvo „uždaryta“, mat prasidėjo antrasis kelio rekonstrukcijos darbų etapas. Rusniškiai ir jų svečiai į salą keliauja dulkėtu aplinkkeliu… „Estakada šiuo metu yra sujungta su senuoju tiltu ir ja gali tiek rusniškiai, tiek svečiai naudotis. Toliau vykdysime darbus, susijusius su žemės sankasos stabilumu ir pagerinimu, vėliau įrengsime kelią nuo estakados iki Šilutės“, – po oficialaus Rusnės estakados atidarymo kalbėjo Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovas Vitalijus Andrejevas.

Juknaičių vasaros šventė „Visada jauni“

„Čia šiandien jaučiama ypatinga atmosfera, matau besišypsančius veidus, puikiai nusiteikusius šventės svečius ir dalyvius. Tai labai gražu! Jūs esate darni bendruomenė ir tai jaučiasi. Gražių jums šventinių akimirkų šiandien. Visada jauni juknaitiškiai, tegul geros nuotaikos jums nepritrūksta visą šią vasarą!“, – į šventę susirinkusius juknaitiškius pasveikino Šilutės r. savivaldybės mero pavaduotojas Sigitas Šeputis. Šios šventės proga atidengtas ypatingas statinys – senąjį Juknaičių vietovardį žymintis ženklas. Tradiciškai pagerbti Juknaičiams nusipelnę žmonės. Šiemet Juknaičių garbės knygoje pasirašė minėto ženklo autorius medžio drožėjas

Naujagimiams siūlo kūdikio kraitelius

Siūloma iš sutaupomų socialinėms reikmėms lėšų įsteigti specialų fondą, iš kurio būtų finansuojamas naujagimio kraitelis. Tokią galimybę apsvarstyti iki rudens pasiūlė Tarybos narys Audrius Endzinas. Tai nėra didelė naujiena. Anot A. Endzino, dalis savivaldybių turi panašius fondus. „Mes to neturime, tačiau vertėtų, nes demografinė situacija viena iš blogesnių“, – sakė Tarybos narys. VšĮ Šilutės ligoninėje nebėra akušerijos–ginekologijos skyriaus, todėl moterys vyksta gimdyti į Klaipėdą ar Tauragę. „Moterys važiuoja gimdyti kitur, kitaip tariant, ligonių kasų pinigai nepasiekia mūsų gydymo įstaigos, mes