Tag Archives: tyrimai

Brangieji tyrimai ir procedūros: ką naudinga žinoti?

Ligonių kasos primena, kad privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti gyventojai, turintys gydytojo specialisto siuntimą, neskubėtų už brangiuosius tyrimus ir procedūras mokėti iš savo kišenės. Jų išlaidos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis. Kokie yra brangieji tyrimai ir procedūros? Šiuo metu brangiesiems tyrimams priskiriama kompiuterinė tomografija, magnetinio rezonanso tomografija, žmogaus imunodeficito viruso ligos stebėsena, hepatito C diagnostika, genetiniai ir kiti tyrimai. Brangiosioms procedūroms priskiriamos paprastosios hemodializės, gydomosios kraujo gravitacinės chirurgijos, hiperbarinės oksigenacijos procedūros. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, pernai

Nėščiosios ir kūdikius auginantys gyventojai gali užsakyti šulinio arba gręžinio vandens tyrimą

Lapkričio 1 d. įsigaliojo atnaujinta apsinuodijimų nitritais ir nitratais prevencijos tvarka. Ji leis nėščiosioms bei asmenims, auginantiems kūdikius iki šešių mėnesių amžiaus, patiems užsakyti individualiai išgaunamo ir maistui naudojamo vandens ištyrimą be šeimos gydytojo paskyrimo. Nitritų ir nitratų tyrimai bus atliekami ne tik šulinių, bet ir gręžinių, kurie yra seklesni nei 50 metrų gylio, vandenyje. Šiuos tyrimus valstybės lėšomis atliks Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC). „Nitritais ir nitratais užterštas vanduo neturi specifinio kvapo, skonio ar spalvos.

Paskelbti oro kokybės tyrimų Šilutėje rezultatai

Aplinkos oro tyrimai Šilutėje baigti. Mobili Aplinkos agentūros oro kokybės tyrimų stotis Šilutėje oro kokybę tyrė rugpjūčio 17-31 d. Oro užterštumo matavimai atlikti reaguojant į gyventojų skundus dėl pasikartojančio aitraus degėsių kvapo, ypač pasisukus pietų krypčių vėjui. Tirtos pagrindinių teršalų, išmetamų degimo proceso metu, koncentracijos. Pasak Aplinkos tyrimo agentūros, oro kokybės duomenys parodė, kad per tyrimų laikotarpį teršalų koncentracijos neviršijo žmonių sveikatos apsaugai nustatytų oro kokybės normų. Kai kuriomis dienomis fiksuoti tik trumpalaikiai (1-3 val. trukmės) kietųjų dalelių KD10 ir

Gydytojas onkologas Anatolij Dementjev: „Profilaktinių patikrinimų nereikia bijoti“

Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, krūties vėžys yra dažniausias moterų onkologinis susirgimas tiek Lietuvoje, tiek ir visame pasaulyje. Lietuvoje kasmet nustatoma daugiau kaip 1600 naujų krūties vėžio atvejų, iš kurių beveik 1000 moterų – nesulaukus 50 metų. Specialistai pastebi, kad krūties vėžys „jaunėja“, greičiau plinta ir sunkiau pagydomas. Šiuolaikiniais diagnostikos ir gydymo metodais galima užkirsti kelią šiai klastingai ligai, tačiau svarbu kuo anksčiau ją diagnozuoti. Rekomenduoja tikrintis nuo 20 metų „Krūties vėžys – klastinga liga, nes ankstyvoje stadijoje nesukelia jokių pojūčių.

Ligonių kasos: kokius tyrimus gali skirti šeimos gydytojas?

Ligonių kasų specialistai dažnai sulaukia gyventojų klausimų dėl šeimos gydytojo skiriamų tyrimų, kurių atlikimo išlaidos kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis. Gydymo įstaigoms, su kuriomis teritorinės ligonių kasos (TLK) sudaro sutartis dėl pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir jų finansavimo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmokama metinėmis bazinėmis kainomis, mokamomis už prirašytus gyventojus. Šeimos gydytojo paslaugas teikianti gydymo įstaiga prie jos prirašytiems pacientams privalo užtikrinti visapusišką nemokamą pirminę sveikatos prižiūrą, taip pat ir tyrimų, priskirtų šeimos gydytojo kompetencijai,

Infliacijos akivaizdoje 42 proc. lietuvių mažina išlaidas renginiams, 41 proc. – restoranams

Augančios produktų ir paslaugų kainos Baltijos šalių gyventojus verčia mažinti savo išlaidas. „Citadele“ banko iniciatyva bendrovės „Norstat“ atliktas tyrimas parodė, kad lietuviai pastarąjį mėnesį labiausiai taupė kultūriniams ir pramoginiams renginiams (42 proc.), taip pat apribojo lankymąsi restoranuose ir maisto į namus užsisakymą (41 proc.). Jokių išlaidų nemažino tik 16 proc. šalies gyventojų – tiek pat, kiek ir Latvijoje, tačiau 3 proc. mažiau nei Estijoje. Dažniau valgo namuose  Lietuvoje sumažinti išlaidas atsisakydami kultūros renginių ar juos ribodami ir dažniau valgydami namuose gamintą maistą siekė tokia pat

Ligonių kasos kompensuos naują itin brangų tyrimą

Privalomojo sveikatos draudimo taryba pritarė pozitronų emisijos tomografijos tyrimo (PET / KT), kai naudojamas radioaktyvusis galis, kompensavimui Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis. Naujasis tyrimas medikams leis efektyviau diagnozuoti kai kurių formų onkologinius susirgimus bei parinkti pacientui tinkamiausią gydymą.   Europos sveikatos ekspertų teigimu, pacientams, sergantiems neuroendokrininiais navikais pirminio naviko ir metastazių nustatymui bei lokalizavimui turi būti taikomas PET / KT tyrimas, naudojant radioaktyvųjį galį. Šis tyrimas leidžia kur kas tiksliau nustatyti pacientų, sergančių neuroendokrininiais navikais, ligos mastą ir priimti

Kraujo tyrimai: mokėti ar ne?

„Nuolat gauname skaitytojų klausimų, kodėl jie turi mokėti už kraujo tyrimus. Šilutėje veikia savivaldybės ir privatūs šeimos gydytojų centrai. Ar visur mokamų kraujo tyrimų kainos vienodos? Ar kainos didėja? Ar yra išimčių, kada mokėti nereikia? Ar COVID-19 užsikrėtus ir sunkiai sirgus po to tyrimai irgi mokami, nėra taikoma išimčių?“ –  tokio turinio laišką išsiuntėme į Valstybinę ligonių kasą. Gavome atsakymą, su kuriuo ir supažindiname. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Oksana Burokienė

Lietuviai nesibaimina, kad jų darbus pakeis robotai

Šiuo metu tik 1 iš 4 lietuvių nemano, kad naujos technologijos ir darbo vietų automatizacija ateityje gali pakeisti tam tikrų profesijų žmones, parodė „Swedbank“ atliktas Baltijos šalių gyventojų nuomonės tyrimas. Visgi kol kas tokia grėsmė nėra laikoma realia − daugiau kaip pusė dirbančiųjų Lietuvoje jaučiasi saugūs dėl savo darbo vietos ir neįžvelgia, kad artimiausioje ateityje dėl technologijų progreso galėtų prarasti darbą. „Daugelis lietuvių, kaip ir kitų Baltijos šalių gyventojai, yra girdėję apie technologijų inovacijas, kurios galėtų pakeisti žmones įvairiose profesinėse