Kūrybos kryptį rodė vėtrungės

fondasKintų Vydūno kultūros centro organizuojama emalio meno laboratorija „Pamario ženklai“ kasmet sukviečia būrį menininkų iš Lietuvos ir užsienio. Dvi savaites Vydūno kultūros centre tvyrojo kūrybinė atmosfera. Emalio meno laboratorijoje menininkai kūrė pagal jiems pasiūlytą temą. Ir šįkart parinkta tema „Kodas – vėtrungė“ susieta su Pamario krašto istorija, juk vėtrungė – unikalus Mažosios Lietuvos regiono paveldo simbolis.

Viena iš dvidešimt A. Grintalio sukurtųjų plakečių.

„Kodas – vėtrungė“
Aštuonių menininkų užduotis buvo kuo įdomiau ir įvairiau, panaudojant emalį bei kitas medžiagas, atspindėti šių metų temą. Kūrybos idėjų menininkai galėjo pasisemti edukacinėje-pažintinėje kelionėje senovine anų laikų medine žvejybos burvalte – kurėnu.
Šiuo laivu kūrėjai plaukė Nemuno deltos upėmis ir Kuršių mariomis, aplankė Dreverną, Juodkrantę, Nidą. Po kelionės į Bitėnus ir įdomių vakaronių su poezijos posmais bei muzika nėrė į kūrybą.
„Pamatė“ Bora Bora salą
Penkis dešimtmečius praleidęs Floridoje į emalio meno laboratoriją Kintuose jau ne pirmą kartą atvyko menininkas Algimantas Grintalis.
„Dėkoju Lietuvai ir visiems, kurie prisidėjo, kad aš galėjau atsirasti šiame kampelyje. Čia kiekvienas menininkas randa ramybę bei susitelkimą kūrybai. Šią vietą praminiau Prancūzijos Polinezijos salos Bora Bora vardu“, – sakė menininkas.
Pasak A. Grintalio, organizatorių surengta kelionė kurėnu jam buvo tarsi sėkla, kurią beliko užauginti pagal šių metų temą „Kodas – vėtrungė“. Menininkas prisipažino, kad Lietuvoje siautėjantis karštis jam asocijuojasi… su Floridos viduržiemiu, taigi kūrybai netrukdė. Susižavėjęs Kintais, Pamario kraštu, savo darbą pavadino „Kintų Bora Bora“ (medis, emalis).

Kintų Vydūno kultūros centro vadovė Rita Tarvydienė.

Europiniai standartai
Ilgametė emalio kūrėja iš Vilniaus Marytė Dominaitė-Gurevičienė prisipažino, kad prisijaukinusią vėją ją pagavo įkvėpimo banga. Emalio meno laboratorijoje sukūrė tris darbus: „Debesų ganytojai“, „Ženklas“, „Vėtra puola“. Menininkė pasidžiaugė, kad Kintų Vydūno kultūros centre įkurta emalio meno laboratorija prilygsta europiniams standartams, todėl negailėjo pagyrų organizatoriams.
Kintais susižavėjo ir Latvijos dailės akademijos Dizaino ir metalo katedros vedėjas profesorius Juris Gagainis, turintis didžiulę patirtį darbo su techniniu emaliu. Iš 20 menininko sukurtų plakečių (nedidelio formato vario plokštelės) spinduliuoja sveikinimai kintiškiams. Kiekvienoje plaketėje lyg sustabdytame kino kadre įamžintos kintiškių gyvenimo kasdienybės ir švenčių akimirkos. Kiekvienas kadras pasakoja vis naują istoriją, kuriai perteikti pasitelkta patirtis, panaudota vis kita technologija.
Keturmetis Benas kūrė kartu su mama
Kintiškė kūrėja Aušra Mačiulaitienė temai „Kodas – vėtrungė“ atskleisti pasitelkė Morzės abėcėlės ženklus. Taigi jos kūriniu galima žavėtis ne tik vizualiai, bet vėtrungės nešamą žinią ir perskaityti.
Viena emalio meno laboratorijos diena buvo ypač svarbi ir Aušros Mačiulaitienės keturmečiui sūnui Benui. Vartant knygelę apie vėtrunges jam pavyko sukurti žaismingą emalio ant vario kūrinį, kuriame sutilpo vėtrungė su paukščiuku ir net širšių gaudyklės.

Tryliktosios emalio meno laboratorijos kūrėjams įteikta po vėtrungę.

Emalį liejo ir kalvis
Emalio panaudojimo galimybės plačios – ši technika pakluso kalviui Albinui Jukumui. Jis atviravo senai neturėjęs tokių puikių atostogų – Kintuose pasijutęs taip, kaip jau senai nebuvo. Neišdildomą įspūdį paliko ir kūrybinį impulsą davė kelionė kurėnu. Susidarė įspūdis, kad Kintai yra punktas, iš kurio kur nors vykstama. Į tai susitelkęs pasinėrė į kūrybą, jo įkvėpimu užsikrėtė ir sūnus Aleksas.
Klaipėdietė menininkė Neringa Poškutė pripažįsta, kad nėra temos, kurios nebūtų įmanoma įgyvendinti emaliu. Juolab šią – vėtrungių – temą buvo galima laisvai interpretuoti. Skirtingai nei Albinas, Neringa Poškutė kūrybinio proceso metu labiau susitelkė į žmones. Jos darbai „Profilio selfai“ tarsi įprasmina simpoziumo dalyvius, čia susitinkančius, žvelgiančius vienas kitam į akis.
„Mūsų siluetai tegul lieka čia ilgam ir primena, kad Ritos Tarvydienės dėka čia gali susitikti labai skirtingi, bet beprotiškai kūrybingi žmonės“, – sakė N. Poškutė.

Marytės Dominaitės-Gurevičienės „Ženklas“.

Emalis prieinamas net vaikams
Jaunoji menininkė Viktorija Venckutė į Kintus atvyko iškart po diplominio darbo gynimo Vilniaus dailės akademijos Telšių fakultete. Susižavėjusi Kintais prisipažino čia dar ne kartą sugrįšianti.
Jaunoji menininkė Karina Kazlauskaitė, beje, šilutiškė, neseniai sugrįžusi iš Norvegijos, yra Norvegijos dailininkų sąjungos narė. Vėtrungių temą ji „užkonservavo“ trijuose trilitriniuose stiklainiuose, pavadinusi „Vasaros gėrybės“.
Kitame darbe „Po lietaus“ autorė lėkštėje panaudojo laboratorijos dalyvių plaukų kuokštelius, džiovintą lašišos akį, kitas detales, priminsiančias šių metų emalio meno laboratoriją.
Dailininkų sąjungos leidyklos direktorė Danutė Zovienė neslėpė susižavėjimo jau trylika metų gyvuojančia emalio meno laboratorija. Viešnia iš Vilniaus pastebėjo, kad emalio menas, turintis senas tradicijas, sudėtingas technologijas, yra prieinamas jį įvaldžiusiems meistrams ir net vaikams. Emalis turi nepaprastai plačią spektro raišką, jis gali būti tapybiškas, grafiškas, skulptūriškas, vitražiškas.
Karinos Kazlauskaitės darbai parodė, kad emalis gali būti objekto menas, o emalio konceptualumą perteikė Neringa Poškutė.
Kūrėjams – po kūrybinę kelrodę
Emalio kūrėjų darbai buvo eksponuojami prie Vydūno kultūros centro. Pasigrožėti jais rinkosi kintiškiai, paroda sudomino ir šilutiškius. Atsisveikindama su kūrėjais, Vydūno kultūros centro vadovė Rita Tarvydienė padovanojo jiems po vėtrungę, linkėdama, kad jos rodytų kryptį, būtų ta pasėta sėkla, kurią auginant pavyktų įgyvendinti įvairius kūrybinius sumanymus.
„Ištartas žodis, net jeigu jį motina kalbėtų vaikui, galų gale nutyla kaip aidas miške, lieka tik tai, kas parašyta, ir po daugelio metų kalba kiekvienam, kas nori žinoti“. Šiais vėtrungių tėvo E. V. Berbomo žodžiais atsisveikinta su menininkais. Tikimasi, kad palinkėjimas, glaudžiai susijęs su Vydūno mintimis, bus kūrybos kelrodė vėtrungė.

Laima PUTRIUVIENĖ

Karinos Kazlauskaitės darbas „Po lietaus“.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Geriausias automobilis šiuolaikinei šeimai – miesto visureigis

Į klausimą, koks automobilis geriausiai tinka lietuviškai šeimai, atsakyti gali tik pačios šeimos, žinančios, kur renkantis reikia sudėti visus akcentus: ar skaičiuoti litrus bagažinėje, ar matuoti erdvę ant galinės sėdynės, ar patikrinti, kiek telefono įkrovos lizdų salone. Dėl šios priežasties „Lietuvos metų automobilio 2020“ nominaciją – „Šeimos automobilį 2020“ – rinkti patikėta ne kam kitam, o šeimoms, į specialius automobilių bandymus atkeliavusioms iš visos Lietuvos. „Šeimos automobilis 2020“ – viena iš svarbiausių „Lietuvos metų automobilio 2020“ rinkimų nominacijų, mėgstama tiek

E.skautas – šių dienų superherojus

Įgyvendinant projektą „Prisijungusi Lietuva“: efektyvi, saugi ir atsakinga Lietuvos skaitmeninė bendruomenė“ sukurtas e.skautų tinklas, skirtas 14-29 metų jaunimui, norinčiam dalyvauti savanoriškoje veikloje ir gebančiam naudotis šiuolaikinėmis informacinėmis technologijomis. Vydūno viešosios bibliotekos interneto svetainėje bei Facebook paskyroje paviešinus informaciją apie kuriamą e.skautų tinklą ir pakvietus Pagėgių krašto jaunimą aktyviai prie jo jungtis, Vydūno viešojoje bibliotekoje, Kentrių, Lumpėnų, Piktupėnų bei Žukų filialuose užsiregistravo 20 jaunuolių iš Algimanto Mackaus gimnazijos, Piktupėnų pagrindinės mokyklos, Vilkyškių J. Bobrovskio gimnazijos bei kitur. Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios

„Prašom prekių apžiūrėti, turguje paklegėti“

Tikriausiai bent viena ausimi esate girdėję, kad nuo pat XVI a. pabaigos Šilutę lydėjo vienintelis įvaizdis – miestelis, kur vyksta milžiniški turgūs. Į juos susirinkdavo ir vietinių gyventojų, ir žemaičių, ir užsienio pirklių, kuriuose žmonės parduodavo ir įsigydavo žemės ūkio produktų, žvejybos laimikio, pramonės prekių, knygų, rankdarbių ir kitko, bendraudavo ir pramogaudavo. Tokios prekyvietės išsilaikė iki pat Antrojo pasaulinio karo, o nuo 1944 m. sumenko, jų veiklą labai apribojo sovietinio ekonominio-ūkinio režimo įvedimas. Parodoje pabandėme atkurti senojo klestinčio turgaus šurmulį

Emigrantai keičia tradicijas

Per dešimt mėnesių Šilutės r. savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje įregistruoti 384 naujagimiai, 486 mirę asmenys, 333 santuokos ir 134 ištuokos. Spalį sulaukta 35 naujagimių, mirė 50 asmenų, susituokė 20 porų, iširo 14 šeimų. Naujagimių gausa išsiskyrė liepa, jų užregistruota 60: 30 berniukų ir tiek pat mergaičių. Po 44 naujagimius registruota balandį ir birželį. Po 50 asmenų į Amžinybę išėjo spalį ir balandį. Sausį jų buvo net 55. Po 52 – kovą ir birželį. Tik vienintelį liepos mėnesį sulaukta 60 naujagimių,