Kūrybos kryptį rodė vėtrungės

fondasKintų Vydūno kultūros centro organizuojama emalio meno laboratorija „Pamario ženklai“ kasmet sukviečia būrį menininkų iš Lietuvos ir užsienio. Dvi savaites Vydūno kultūros centre tvyrojo kūrybinė atmosfera. Emalio meno laboratorijoje menininkai kūrė pagal jiems pasiūlytą temą. Ir šįkart parinkta tema „Kodas – vėtrungė“ susieta su Pamario krašto istorija, juk vėtrungė – unikalus Mažosios Lietuvos regiono paveldo simbolis.

Viena iš dvidešimt A. Grintalio sukurtųjų plakečių.

„Kodas – vėtrungė“
Aštuonių menininkų užduotis buvo kuo įdomiau ir įvairiau, panaudojant emalį bei kitas medžiagas, atspindėti šių metų temą. Kūrybos idėjų menininkai galėjo pasisemti edukacinėje-pažintinėje kelionėje senovine anų laikų medine žvejybos burvalte – kurėnu.
Šiuo laivu kūrėjai plaukė Nemuno deltos upėmis ir Kuršių mariomis, aplankė Dreverną, Juodkrantę, Nidą. Po kelionės į Bitėnus ir įdomių vakaronių su poezijos posmais bei muzika nėrė į kūrybą.
„Pamatė“ Bora Bora salą
Penkis dešimtmečius praleidęs Floridoje į emalio meno laboratoriją Kintuose jau ne pirmą kartą atvyko menininkas Algimantas Grintalis.
„Dėkoju Lietuvai ir visiems, kurie prisidėjo, kad aš galėjau atsirasti šiame kampelyje. Čia kiekvienas menininkas randa ramybę bei susitelkimą kūrybai. Šią vietą praminiau Prancūzijos Polinezijos salos Bora Bora vardu“, – sakė menininkas.
Pasak A. Grintalio, organizatorių surengta kelionė kurėnu jam buvo tarsi sėkla, kurią beliko užauginti pagal šių metų temą „Kodas – vėtrungė“. Menininkas prisipažino, kad Lietuvoje siautėjantis karštis jam asocijuojasi… su Floridos viduržiemiu, taigi kūrybai netrukdė. Susižavėjęs Kintais, Pamario kraštu, savo darbą pavadino „Kintų Bora Bora“ (medis, emalis).

Kintų Vydūno kultūros centro vadovė Rita Tarvydienė.

Europiniai standartai
Ilgametė emalio kūrėja iš Vilniaus Marytė Dominaitė-Gurevičienė prisipažino, kad prisijaukinusią vėją ją pagavo įkvėpimo banga. Emalio meno laboratorijoje sukūrė tris darbus: „Debesų ganytojai“, „Ženklas“, „Vėtra puola“. Menininkė pasidžiaugė, kad Kintų Vydūno kultūros centre įkurta emalio meno laboratorija prilygsta europiniams standartams, todėl negailėjo pagyrų organizatoriams.
Kintais susižavėjo ir Latvijos dailės akademijos Dizaino ir metalo katedros vedėjas profesorius Juris Gagainis, turintis didžiulę patirtį darbo su techniniu emaliu. Iš 20 menininko sukurtų plakečių (nedidelio formato vario plokštelės) spinduliuoja sveikinimai kintiškiams. Kiekvienoje plaketėje lyg sustabdytame kino kadre įamžintos kintiškių gyvenimo kasdienybės ir švenčių akimirkos. Kiekvienas kadras pasakoja vis naują istoriją, kuriai perteikti pasitelkta patirtis, panaudota vis kita technologija.
Keturmetis Benas kūrė kartu su mama
Kintiškė kūrėja Aušra Mačiulaitienė temai „Kodas – vėtrungė“ atskleisti pasitelkė Morzės abėcėlės ženklus. Taigi jos kūriniu galima žavėtis ne tik vizualiai, bet vėtrungės nešamą žinią ir perskaityti.
Viena emalio meno laboratorijos diena buvo ypač svarbi ir Aušros Mačiulaitienės keturmečiui sūnui Benui. Vartant knygelę apie vėtrunges jam pavyko sukurti žaismingą emalio ant vario kūrinį, kuriame sutilpo vėtrungė su paukščiuku ir net širšių gaudyklės.

Tryliktosios emalio meno laboratorijos kūrėjams įteikta po vėtrungę.

Emalį liejo ir kalvis
Emalio panaudojimo galimybės plačios – ši technika pakluso kalviui Albinui Jukumui. Jis atviravo senai neturėjęs tokių puikių atostogų – Kintuose pasijutęs taip, kaip jau senai nebuvo. Neišdildomą įspūdį paliko ir kūrybinį impulsą davė kelionė kurėnu. Susidarė įspūdis, kad Kintai yra punktas, iš kurio kur nors vykstama. Į tai susitelkęs pasinėrė į kūrybą, jo įkvėpimu užsikrėtė ir sūnus Aleksas.
Klaipėdietė menininkė Neringa Poškutė pripažįsta, kad nėra temos, kurios nebūtų įmanoma įgyvendinti emaliu. Juolab šią – vėtrungių – temą buvo galima laisvai interpretuoti. Skirtingai nei Albinas, Neringa Poškutė kūrybinio proceso metu labiau susitelkė į žmones. Jos darbai „Profilio selfai“ tarsi įprasmina simpoziumo dalyvius, čia susitinkančius, žvelgiančius vienas kitam į akis.
„Mūsų siluetai tegul lieka čia ilgam ir primena, kad Ritos Tarvydienės dėka čia gali susitikti labai skirtingi, bet beprotiškai kūrybingi žmonės“, – sakė N. Poškutė.

Marytės Dominaitės-Gurevičienės „Ženklas“.

Emalis prieinamas net vaikams
Jaunoji menininkė Viktorija Venckutė į Kintus atvyko iškart po diplominio darbo gynimo Vilniaus dailės akademijos Telšių fakultete. Susižavėjusi Kintais prisipažino čia dar ne kartą sugrįšianti.
Jaunoji menininkė Karina Kazlauskaitė, beje, šilutiškė, neseniai sugrįžusi iš Norvegijos, yra Norvegijos dailininkų sąjungos narė. Vėtrungių temą ji „užkonservavo“ trijuose trilitriniuose stiklainiuose, pavadinusi „Vasaros gėrybės“.
Kitame darbe „Po lietaus“ autorė lėkštėje panaudojo laboratorijos dalyvių plaukų kuokštelius, džiovintą lašišos akį, kitas detales, priminsiančias šių metų emalio meno laboratoriją.
Dailininkų sąjungos leidyklos direktorė Danutė Zovienė neslėpė susižavėjimo jau trylika metų gyvuojančia emalio meno laboratorija. Viešnia iš Vilniaus pastebėjo, kad emalio menas, turintis senas tradicijas, sudėtingas technologijas, yra prieinamas jį įvaldžiusiems meistrams ir net vaikams. Emalis turi nepaprastai plačią spektro raišką, jis gali būti tapybiškas, grafiškas, skulptūriškas, vitražiškas.
Karinos Kazlauskaitės darbai parodė, kad emalis gali būti objekto menas, o emalio konceptualumą perteikė Neringa Poškutė.
Kūrėjams – po kūrybinę kelrodę
Emalio kūrėjų darbai buvo eksponuojami prie Vydūno kultūros centro. Pasigrožėti jais rinkosi kintiškiai, paroda sudomino ir šilutiškius. Atsisveikindama su kūrėjais, Vydūno kultūros centro vadovė Rita Tarvydienė padovanojo jiems po vėtrungę, linkėdama, kad jos rodytų kryptį, būtų ta pasėta sėkla, kurią auginant pavyktų įgyvendinti įvairius kūrybinius sumanymus.
„Ištartas žodis, net jeigu jį motina kalbėtų vaikui, galų gale nutyla kaip aidas miške, lieka tik tai, kas parašyta, ir po daugelio metų kalba kiekvienam, kas nori žinoti“. Šiais vėtrungių tėvo E. V. Berbomo žodžiais atsisveikinta su menininkais. Tikimasi, kad palinkėjimas, glaudžiai susijęs su Vydūno mintimis, bus kūrybos kelrodė vėtrungė.

Laima PUTRIUVIENĖ

Karinos Kazlauskaitės darbas „Po lietaus“.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Siūloma nustatyti 282 vilkų sumedžiojimo limitą ir jo neskirstyti rajonais

Aplinkos ministerija parengė įsakymo projektą dėl vilkų sumedžiojimo 2022-2023 m. limito ir kviečia visuomenę, suinteresuotas institucijas su juo susipažinti. Atsižvelgus į vilkų populiacijos būklės stebėsenos duomenis, rūšies apsaugos poreikius ir moksliniais tyrimais apskaičiuotą vilkų šeimų skaičių, siūloma nustatyti 282 vilkų sumedžiojimo limitą. Siekiant, kad vilkai būtų medžiojami proporcingai jų natūraliai gausai, limito rekomenduojama neskirstyti rajonams. Vilko apsaugos planas įpareigoja nustatant sumedžiojimo limitą įvertinti besiveisiančių vilkų šeimų skaičių. Tyrimai rodo, kad Lietuvos teritorijoje gyvena ne mažiau kaip 87 vilkų šeimos. Vilko

Iš Šilutės kilęs Valdas Benkunskas sieks Vilniaus miesto mero posto

Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) Vilniaus miesto mero rinkimuose kelia dabartinio sostinės mero pavaduotojo Valdo Benkunsko kandidatūrą.  Vilniaus miesto vicemeras V. Benkunskas 12 metų dirba Vilniaus miesto savivaldybėje, septynerius metus yra Vilniaus vicemeras. V. Benkunskas šiuo metu savivaldybėje yra atsakingas už sostinės šilumos ir energetikos ūkį. 37-erių metų politikas prie TS-LKD prisijungė 2008 metais, 2011 m. buvo išrinktas Tarybos nariu Vilniaus miesto savivaldybėje. 2015-2017 metais ir nuo 2019-ųjų buvo Vilniaus miesto savivaldybės vicemeras, kuruoja energetikos, sporto ir sveikatingumo

Sukčių sėkmė nesibaigia. Šįkart apgautas vyras neteko 6328 eurų

Tauragės apskrities VPK skelbia rugsėjo 29-30 dienų įvykius Šilutės rajone. Sukčiai Rugsėjo 29 d.  vyras, gim. 1983 m., internetiniame puslapyje radęs skelbimą apie parduodamas galandimo stakles ir gaterį, į pardavėjo sąskaitą už juos pervedė pinigus, tačiau prekių negavo. Nuostolis 6328 Eur. Tiesą sakant, keistoka istorija… Kaip galima pirkti gaterį, pinigus iš anksto pervedant internetu… Juk čia ne koks porcelianinis puodukas. Ar galėjo pirkėjas pervesti solidžią sumą pinigų nematęs paties mechanizmo? O jeigu matė, tai tikriausiai žino, kur tas gateris yra?

Taip pat skaitykite