Kūrybos kryptį rodė vėtrungės

fondasKintų Vydūno kultūros centro organizuojama emalio meno laboratorija „Pamario ženklai“ kasmet sukviečia būrį menininkų iš Lietuvos ir užsienio. Dvi savaites Vydūno kultūros centre tvyrojo kūrybinė atmosfera. Emalio meno laboratorijoje menininkai kūrė pagal jiems pasiūlytą temą. Ir šįkart parinkta tema „Kodas – vėtrungė“ susieta su Pamario krašto istorija, juk vėtrungė – unikalus Mažosios Lietuvos regiono paveldo simbolis.

Viena iš dvidešimt A. Grintalio sukurtųjų plakečių.

„Kodas – vėtrungė“
Aštuonių menininkų užduotis buvo kuo įdomiau ir įvairiau, panaudojant emalį bei kitas medžiagas, atspindėti šių metų temą. Kūrybos idėjų menininkai galėjo pasisemti edukacinėje-pažintinėje kelionėje senovine anų laikų medine žvejybos burvalte – kurėnu.
Šiuo laivu kūrėjai plaukė Nemuno deltos upėmis ir Kuršių mariomis, aplankė Dreverną, Juodkrantę, Nidą. Po kelionės į Bitėnus ir įdomių vakaronių su poezijos posmais bei muzika nėrė į kūrybą.
„Pamatė“ Bora Bora salą
Penkis dešimtmečius praleidęs Floridoje į emalio meno laboratoriją Kintuose jau ne pirmą kartą atvyko menininkas Algimantas Grintalis.
„Dėkoju Lietuvai ir visiems, kurie prisidėjo, kad aš galėjau atsirasti šiame kampelyje. Čia kiekvienas menininkas randa ramybę bei susitelkimą kūrybai. Šią vietą praminiau Prancūzijos Polinezijos salos Bora Bora vardu“, – sakė menininkas.
Pasak A. Grintalio, organizatorių surengta kelionė kurėnu jam buvo tarsi sėkla, kurią beliko užauginti pagal šių metų temą „Kodas – vėtrungė“. Menininkas prisipažino, kad Lietuvoje siautėjantis karštis jam asocijuojasi… su Floridos viduržiemiu, taigi kūrybai netrukdė. Susižavėjęs Kintais, Pamario kraštu, savo darbą pavadino „Kintų Bora Bora“ (medis, emalis).

Kintų Vydūno kultūros centro vadovė Rita Tarvydienė.

Europiniai standartai
Ilgametė emalio kūrėja iš Vilniaus Marytė Dominaitė-Gurevičienė prisipažino, kad prisijaukinusią vėją ją pagavo įkvėpimo banga. Emalio meno laboratorijoje sukūrė tris darbus: „Debesų ganytojai“, „Ženklas“, „Vėtra puola“. Menininkė pasidžiaugė, kad Kintų Vydūno kultūros centre įkurta emalio meno laboratorija prilygsta europiniams standartams, todėl negailėjo pagyrų organizatoriams.
Kintais susižavėjo ir Latvijos dailės akademijos Dizaino ir metalo katedros vedėjas profesorius Juris Gagainis, turintis didžiulę patirtį darbo su techniniu emaliu. Iš 20 menininko sukurtų plakečių (nedidelio formato vario plokštelės) spinduliuoja sveikinimai kintiškiams. Kiekvienoje plaketėje lyg sustabdytame kino kadre įamžintos kintiškių gyvenimo kasdienybės ir švenčių akimirkos. Kiekvienas kadras pasakoja vis naują istoriją, kuriai perteikti pasitelkta patirtis, panaudota vis kita technologija.
Keturmetis Benas kūrė kartu su mama
Kintiškė kūrėja Aušra Mačiulaitienė temai „Kodas – vėtrungė“ atskleisti pasitelkė Morzės abėcėlės ženklus. Taigi jos kūriniu galima žavėtis ne tik vizualiai, bet vėtrungės nešamą žinią ir perskaityti.
Viena emalio meno laboratorijos diena buvo ypač svarbi ir Aušros Mačiulaitienės keturmečiui sūnui Benui. Vartant knygelę apie vėtrunges jam pavyko sukurti žaismingą emalio ant vario kūrinį, kuriame sutilpo vėtrungė su paukščiuku ir net širšių gaudyklės.

Tryliktosios emalio meno laboratorijos kūrėjams įteikta po vėtrungę.

Emalį liejo ir kalvis
Emalio panaudojimo galimybės plačios – ši technika pakluso kalviui Albinui Jukumui. Jis atviravo senai neturėjęs tokių puikių atostogų – Kintuose pasijutęs taip, kaip jau senai nebuvo. Neišdildomą įspūdį paliko ir kūrybinį impulsą davė kelionė kurėnu. Susidarė įspūdis, kad Kintai yra punktas, iš kurio kur nors vykstama. Į tai susitelkęs pasinėrė į kūrybą, jo įkvėpimu užsikrėtė ir sūnus Aleksas.
Klaipėdietė menininkė Neringa Poškutė pripažįsta, kad nėra temos, kurios nebūtų įmanoma įgyvendinti emaliu. Juolab šią – vėtrungių – temą buvo galima laisvai interpretuoti. Skirtingai nei Albinas, Neringa Poškutė kūrybinio proceso metu labiau susitelkė į žmones. Jos darbai „Profilio selfai“ tarsi įprasmina simpoziumo dalyvius, čia susitinkančius, žvelgiančius vienas kitam į akis.
„Mūsų siluetai tegul lieka čia ilgam ir primena, kad Ritos Tarvydienės dėka čia gali susitikti labai skirtingi, bet beprotiškai kūrybingi žmonės“, – sakė N. Poškutė.

Marytės Dominaitės-Gurevičienės „Ženklas“.

Emalis prieinamas net vaikams
Jaunoji menininkė Viktorija Venckutė į Kintus atvyko iškart po diplominio darbo gynimo Vilniaus dailės akademijos Telšių fakultete. Susižavėjusi Kintais prisipažino čia dar ne kartą sugrįšianti.
Jaunoji menininkė Karina Kazlauskaitė, beje, šilutiškė, neseniai sugrįžusi iš Norvegijos, yra Norvegijos dailininkų sąjungos narė. Vėtrungių temą ji „užkonservavo“ trijuose trilitriniuose stiklainiuose, pavadinusi „Vasaros gėrybės“.
Kitame darbe „Po lietaus“ autorė lėkštėje panaudojo laboratorijos dalyvių plaukų kuokštelius, džiovintą lašišos akį, kitas detales, priminsiančias šių metų emalio meno laboratoriją.
Dailininkų sąjungos leidyklos direktorė Danutė Zovienė neslėpė susižavėjimo jau trylika metų gyvuojančia emalio meno laboratorija. Viešnia iš Vilniaus pastebėjo, kad emalio menas, turintis senas tradicijas, sudėtingas technologijas, yra prieinamas jį įvaldžiusiems meistrams ir net vaikams. Emalis turi nepaprastai plačią spektro raišką, jis gali būti tapybiškas, grafiškas, skulptūriškas, vitražiškas.
Karinos Kazlauskaitės darbai parodė, kad emalis gali būti objekto menas, o emalio konceptualumą perteikė Neringa Poškutė.
Kūrėjams – po kūrybinę kelrodę
Emalio kūrėjų darbai buvo eksponuojami prie Vydūno kultūros centro. Pasigrožėti jais rinkosi kintiškiai, paroda sudomino ir šilutiškius. Atsisveikindama su kūrėjais, Vydūno kultūros centro vadovė Rita Tarvydienė padovanojo jiems po vėtrungę, linkėdama, kad jos rodytų kryptį, būtų ta pasėta sėkla, kurią auginant pavyktų įgyvendinti įvairius kūrybinius sumanymus.
„Ištartas žodis, net jeigu jį motina kalbėtų vaikui, galų gale nutyla kaip aidas miške, lieka tik tai, kas parašyta, ir po daugelio metų kalba kiekvienam, kas nori žinoti“. Šiais vėtrungių tėvo E. V. Berbomo žodžiais atsisveikinta su menininkais. Tikimasi, kad palinkėjimas, glaudžiai susijęs su Vydūno mintimis, bus kūrybos kelrodė vėtrungė.

Laima PUTRIUVIENĖ

Karinos Kazlauskaitės darbas „Po lietaus“.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Šventuosius Jokūbo metus pasitikome tradiciniame piligrimų žygyje

2021 metai – Šventieji Jokūbo metai. Tai metai, kai liepos 25 d. yra sekmadienis, o per šimtmetį tai nutinka keliolika kartų. Šv. Jokūbo kelias (isp. Camino de Santiago) – katalikų piligriminis kelias į Kompostelos Santjago katedrą Ispanijoje kur, manoma, yra palaidotas Apaštalas Jokūbas. Šis kelias žinomas nuo viduramžių, jam jau virš 1000 metų. Važiuodami pernai specialiais šio kelio ženklais sužymėtu keliu susipažinome su mūsų krašto kultūros ir istorijos paveldu. Išvykstančius piligrimus palaimino ir išlydėjo Šilutės katalikų parapijos dekanas Remigijus Saunorius.

Bitininkai kviečiami teikti paraiškas

Bičių laikytojai, bitininkų asociacijos, bitininkų kooperatyvai, mokslo ir studijų institucijos jau gali teikti paramos paraiškas Paramos Lietuvos bitininkystės sektoriui 2020–2022 metų programos priemonėms įgyvendinti. Šiam kvietimui skirta 180 954 Eur. Programoje numatytos priemonės, kurioms įgyvendinti bitininkai gali gauti valstybės paramą: techninė pagalba bitininkams ir jų grupėms; kova su avilių kenkėjais ir bičių ligomis, ypač varoatoze; bičių avilių transportavimo į ganyklas racionalizavimas; medaus fizinių ir cheminių savybių analizė; bičių šeimų atnaujinimas; bitininkystei ir bitininkystės produkcijai skirtos taikomųjų mokslinių tyrimų programos; rinkos

Savaitė prasidėjo vagystėmis

Pirmąjį vasaros mėnesį pagausėjo vagysčių, sulaikytų neblaivių vairuotojų bei, kaip įprasta, netrūko smurtautojų. Šios savaitės pirmadienį ir antradienį Šilutės rajono policijos komisariate užfiksuoti šie įvykiai, kuriuos tiria pareigūnai. Birželio14 d. pavakare iš garažo Užkardos g., Gaidelių kaime, Šilutės sen., buvo pavogtas suvirinimo aparatas ir virinimo vielos ritės. Nuostolis 500 eurų. Policija tiria ir birželio 5 d. įvykį, kai buvo pastebėtas išdaužtas autobusų stotelės Lietuvininkų g., Šilutėje, šoninis stiklas. Nuostolis 220 eurų. Birželio14-15 d. Liepų g., Šilutėje,  iš automobilio „Honda Accord“

Europos automobilių kroso čempionato etape Vilkyčiuose bus ir lietuvių

Praėjusiais metais dėl pasaulinės pandemijos Lietuva neteko itin aukštos klasės renginio – Europos automobilių kroso čempionato etapo, kuris turėjo būti surengtas Vilkyčiuose. Tąkart šias varžybas, kaip ir dalį kitų etapų Europos čempionato kalendoriuje, teko atšaukti. Tačiau šiemet automobilių kroso gerbėjai šias lenktynes tikrai išvys. Geriausi Europos automobilių kroso lenktynininkai, besivaržantys bagiais bei kėbuliniais automobiliais, Lietuvoje pasirodys liepos 3-4 d. Tai bus antrasis Europos autokroso čempionato etapas. Dvi dienas varžysis Europos automobilių kroso čempionato dalyviai. Tarp iškeltų daugelio senojo žemyno šalių

Taip pat skaitykite