Kuriant pirmąjį lietuvišką palydovą dalyvavo ir švėkšniškis

Švėkšnos seniūnas A. Šeputis pranešė, kad kuriant pirmąjį lietuvišką palydovą „LitSat-1“dalyvavo ir švėkšniškis Pranas Kuzas. 

Ketvirtadienį žiniasklaidoje plačiai nuskambėjo informacija apie tai, kad į kosmosą pakilusi raketa „Antares“ pakėlė krovininę kapsulę „Cygnus“, kurioje, be kitų krovinių, buvo ir pirmieji mūsų šalies specialistų sukurti palydovai „LituanicaSAT-1“ ir „LitSat-1“. Sekmadienį ši kapsulė buvo prijungta prie tarptautinės kosminės stoties. Palydovas „LitSat-1“ ištransliuos tris tautos išrinktus lietuviškus žodžius.
EPA-ELTA nuotr.

Paskambinę palydovo kūrėjo mamai Elenai Kuzienei, išgirdome, kad jiedu su vyru Antanu yra užauginę du sūnus. Sako, net nepastebėjo, kaip jie užaugo, baigė mokyklą, studijas.
Abu sūnūs – ir vyresnysis Pranas, ir jaunėlis Povilas – nuo mažens domėjosi techniniais dalykais. Berniukai namuose „patikrindavo“ visus radijo imtuvus, stiprintuvus. Niekas dėl to nesibardavo, nes vaikai ne tik ardė, bet ir išsiaiškindavo, kodėl prietaisas neveikia.
„Jie nebuvo gatvės vaikai. Po pamokų skubėdavo namo. Kiek palakstę su draugais – prie ūkio darbų, daug laiko skyrė pamokų ruošai, tačiau daugiausia laiko praleisdavo su tėvu, padėdavo jam remontuoti traktorių. Matyt, jis ir buvo tas žmogus, įdiegęs pomėgį technikai“, – kukliai šydą į šeimos gyvenimą praskleidžia ponia Elena, primindama, kad ir dabar keliskart per mėnesį abu sūnūs skuba pas tėvus, padeda namų ūkyje.
Iš ponios Elenos sužinoję palydovo kūrėjo telefono numerį, ne iš karto jam prisiskambinome. Po kelių kantrių skambučių sužinojome, kad Kauno technologijos universitete vyksta egzaminai, o Elektroninių ir matavimo sistemų katedros mokslo darbuotojas Pranas Kuzas egzaminuoja studentus.
Vis dėlto radęs laisvą minutę palydovo kūrėjas atsakė į keletą „Pamario“ klausimų.
– Kas paskatino rinktis studijas Kauno technologijos universitete?
– Nuo pat vaikystės gyvenau šalia įvairios technikos, buvau smalsus, turbūt todėl mokykloje gerai sekėsi tikslieji mokslai, ypač fizika. Pamenu, laikiau valstybinį fizikos egzaminą ir gavau 99 balus iš 100, man tas egzaminas pasirodė ne itin sunkus, o užduotys – įdomios. Norėjosi stoti į universitetą, nes mano tėvas Antanas Kuzas taip pat buvo baigęs aukštąją mokyklą ir apgynęs biologijos mokslų kandidato mokslinį laipsnį.
Kadangi žodžiai „technika“ ir „technologijos“ savo prasme man skambėjo patraukliai, nusprendžiau stoti į Kauno technologijos universitetą, nors jis ir buvo labai toli nuo namų Švėkšnoje. Pasirinkau Elektronikos inžinerijos bakalauro specialybę tuometiniame Telekomunikacijų ir elektronikos fakultete. Pasimokęs porą metų, supratau, kad tai buvo teisingas sprendimas ir įsitraukiau į projektus, teko dalyvauti ir studentiškose parodose, jose laimėti prizų už inovatyvumą ir kūrybiškumą. Dalyvaudamas projektuose susipažinau ir su dabartiniais kolegomis, įsitraukiau į laboratorijų veiklą ir tai padėjo man apsispręsti dėl tolimesnės karjeros. Po bakalauro studijų sekė magistrantūra Matavimų inžinerijos srityje, o po sėkmingos magistrantūros – doktorantūros studijos Matavimų inžinerijos mokslo kryptyje, 2011 m. apgyniau daktaro disertaciją.
– Kas vadovavo palydovo „LitSat-1“ kūrimo projektui, su kuo dirbote kartu?
– LitSat-1 projekto techniniai darbai vyko KTU laboratorijose, o elektroninės palydovo dalies darbus, kuriuose aš aktyviai dalyvavau, koordinavo KTU profesorius D. Gailius. Kubo formo palydovas (10x10x10 cm) yra užpildytas įvairiomis elektroninėmis plokštėmis, dalį jų mūsų komanda projektavo, programavo ir visas jas sujungėme tiek fizine, tiek ir programine prasmėmis į vieną daugiamodulinį įrenginį, kuriame yra net 5 procesoriai, atliekantys įvairias palydovui gyvybiškai svarbias funkcijas.
– Kokiu principu sukurtas palydovas?
Palydovas sukurtas laikantis CubeSat tipo palydovų gabaritų, jis turi licencijuotą radijo ryšio modulį, per kurį bus galima perduoti informaciją, ryšio moduliu galės naudotis viso pasaulio radijo mėgėjai. Palydove sumontuotos lietuviškos saulės baterijos.
Pirmą kartą mūsų palydove bandomas navigacinis modulis, prie kurio integravimo į bendrą palydovo struktūrą ir aš nemažai prisidėjau.

Laima Putriuvienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Kalėdinis žąsų turgus Mažojoje Lietuvoje. NEPRAŽIOPSOKIT!

Gruodžio 18 d. lygiai 8 VAL. iš ryto Pagėgiuose, Turgaus g. prasidės vienintelis Lietuvoje „Kalėdinis žąsų turgus Mažojoje Lietuvoje“! 2017 m. „Kalėdiniam žąsų turgui Mažojoje Lietuvoje“ suteiktas tautinio paveldo produkto sertifikatas. Bus programa Jomarke alasą kels, kupčystę riktingai ves pievininkai, sūrininkai, paukštininkai. Veiks lioterija „Laimėk žąsį“, sušildys tija, kafija ir švarczupė! Pirkti bus visokio tavoro, reiks tik derėtis maloniai. Jomarko „šukdytojai“ – aktoriai Jonas Buziliauskas (Beausis) ir Giedrius Viduolis (Tata). Visus lietuvius ir lietuvaites iš visų miestų, miestelių ir ūkių

Kalėdų Senelis ir jo pagalbininkė jau keliauja į Šilutės H. Šojaus muziejų

Laba diena, turime džiugią žinią! Kalėdų Senelis ir jo pagalbininkė jau ruošia roges ir elnius kelionei į Šilutės Hugo Šojaus muziejų. Kalėdų senelis visų – mažų ir didelių draugų lauks gruodžio 11 ir 18 d. nuo 10:00 iki 16:00 val., o pagalbininkė Kalėdų Senelio rezidenciją aprodys gruodžio 10 ir 16 d. nuo 10.00 iki 16.00 val. Visus pasitiksime su dovanėlėmis ir šventine nuotaika, o susitikimo akimirkos bus įamžintos nuotrauka. Įėjimo kaina 5 eurai. Išsami informacija tel. 8 682 29145, 8

Švėkšnoje kuriama „Stebuklinga kalėdinė žydinti pieva“

Švėkšnos seniūnijos gyventojai, jauni ir brandaus amžiaus, ruošiasi artėjančioms didžiosioms metų šventėms – Kalėdinės eglės įžiebimui tradicinėje miestelio vietoje šalia šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčios. Ir ne tik… Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis pasakojo, kad eglė būsianti karkasinė, kaip jau įprasta, ne žaliaskarė: „Prisidedame prie medžių išsaugojimo…“ Eglę planuojama įžiebti gruodžio 16 d. 16.30 val. Puošimo darbai prasidės gruodžio 8 d. „Jeigu COVID-19 neplis, jeigu šiek tiek nurimusi banga nepakils, ruošiamės švęsti prie eglės. Susirenka žmonės. Savaitę iki eglės įžiebimo švėkšniškiai puoš

Šilutėje duris atvers paramos valgykla

Šia gera žinia pasidalino Šilutės rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjas Alvidas Šimelionis. Tik prieš keliolika metų Šilutėje nepasiturintys gyventojai gaudavo talonus ir eidavo pavalgyti nemokamų pietų į „Šilutės baldų“ valgyklą. Vėliau tokios paramos nebuvo, o artėjant Kalėdų šventėms Savivaldybė kviečia į paramos valgyklos atidarymą. Tilps 20 žmonių Iš A. Šimelionio išgirdome prašymą neviešinti šios valgyklos atidarymo datos, nes ten pavalgyti būsią tik 20 vietų, jeigu susirinktų gausiai, būtų nesmagu palikti žmones už durų. Valgyklos atidarymo renginys planuojamas lapkričio pabaigoje. 

Taip pat skaitykite