Kuriant pirmąjį lietuvišką palydovą dalyvavo ir švėkšniškis

Švėkšnos seniūnas A. Šeputis pranešė, kad kuriant pirmąjį lietuvišką palydovą „LitSat-1“dalyvavo ir švėkšniškis Pranas Kuzas. 

Ketvirtadienį žiniasklaidoje plačiai nuskambėjo informacija apie tai, kad į kosmosą pakilusi raketa „Antares“ pakėlė krovininę kapsulę „Cygnus“, kurioje, be kitų krovinių, buvo ir pirmieji mūsų šalies specialistų sukurti palydovai „LituanicaSAT-1“ ir „LitSat-1“. Sekmadienį ši kapsulė buvo prijungta prie tarptautinės kosminės stoties. Palydovas „LitSat-1“ ištransliuos tris tautos išrinktus lietuviškus žodžius.
EPA-ELTA nuotr.

Paskambinę palydovo kūrėjo mamai Elenai Kuzienei, išgirdome, kad jiedu su vyru Antanu yra užauginę du sūnus. Sako, net nepastebėjo, kaip jie užaugo, baigė mokyklą, studijas.
Abu sūnūs – ir vyresnysis Pranas, ir jaunėlis Povilas – nuo mažens domėjosi techniniais dalykais. Berniukai namuose „patikrindavo“ visus radijo imtuvus, stiprintuvus. Niekas dėl to nesibardavo, nes vaikai ne tik ardė, bet ir išsiaiškindavo, kodėl prietaisas neveikia.
„Jie nebuvo gatvės vaikai. Po pamokų skubėdavo namo. Kiek palakstę su draugais – prie ūkio darbų, daug laiko skyrė pamokų ruošai, tačiau daugiausia laiko praleisdavo su tėvu, padėdavo jam remontuoti traktorių. Matyt, jis ir buvo tas žmogus, įdiegęs pomėgį technikai“, – kukliai šydą į šeimos gyvenimą praskleidžia ponia Elena, primindama, kad ir dabar keliskart per mėnesį abu sūnūs skuba pas tėvus, padeda namų ūkyje.
Iš ponios Elenos sužinoję palydovo kūrėjo telefono numerį, ne iš karto jam prisiskambinome. Po kelių kantrių skambučių sužinojome, kad Kauno technologijos universitete vyksta egzaminai, o Elektroninių ir matavimo sistemų katedros mokslo darbuotojas Pranas Kuzas egzaminuoja studentus.
Vis dėlto radęs laisvą minutę palydovo kūrėjas atsakė į keletą „Pamario“ klausimų.
– Kas paskatino rinktis studijas Kauno technologijos universitete?
– Nuo pat vaikystės gyvenau šalia įvairios technikos, buvau smalsus, turbūt todėl mokykloje gerai sekėsi tikslieji mokslai, ypač fizika. Pamenu, laikiau valstybinį fizikos egzaminą ir gavau 99 balus iš 100, man tas egzaminas pasirodė ne itin sunkus, o užduotys – įdomios. Norėjosi stoti į universitetą, nes mano tėvas Antanas Kuzas taip pat buvo baigęs aukštąją mokyklą ir apgynęs biologijos mokslų kandidato mokslinį laipsnį.
Kadangi žodžiai „technika“ ir „technologijos“ savo prasme man skambėjo patraukliai, nusprendžiau stoti į Kauno technologijos universitetą, nors jis ir buvo labai toli nuo namų Švėkšnoje. Pasirinkau Elektronikos inžinerijos bakalauro specialybę tuometiniame Telekomunikacijų ir elektronikos fakultete. Pasimokęs porą metų, supratau, kad tai buvo teisingas sprendimas ir įsitraukiau į projektus, teko dalyvauti ir studentiškose parodose, jose laimėti prizų už inovatyvumą ir kūrybiškumą. Dalyvaudamas projektuose susipažinau ir su dabartiniais kolegomis, įsitraukiau į laboratorijų veiklą ir tai padėjo man apsispręsti dėl tolimesnės karjeros. Po bakalauro studijų sekė magistrantūra Matavimų inžinerijos srityje, o po sėkmingos magistrantūros – doktorantūros studijos Matavimų inžinerijos mokslo kryptyje, 2011 m. apgyniau daktaro disertaciją.
– Kas vadovavo palydovo „LitSat-1“ kūrimo projektui, su kuo dirbote kartu?
– LitSat-1 projekto techniniai darbai vyko KTU laboratorijose, o elektroninės palydovo dalies darbus, kuriuose aš aktyviai dalyvavau, koordinavo KTU profesorius D. Gailius. Kubo formo palydovas (10x10x10 cm) yra užpildytas įvairiomis elektroninėmis plokštėmis, dalį jų mūsų komanda projektavo, programavo ir visas jas sujungėme tiek fizine, tiek ir programine prasmėmis į vieną daugiamodulinį įrenginį, kuriame yra net 5 procesoriai, atliekantys įvairias palydovui gyvybiškai svarbias funkcijas.
– Kokiu principu sukurtas palydovas?
Palydovas sukurtas laikantis CubeSat tipo palydovų gabaritų, jis turi licencijuotą radijo ryšio modulį, per kurį bus galima perduoti informaciją, ryšio moduliu galės naudotis viso pasaulio radijo mėgėjai. Palydove sumontuotos lietuviškos saulės baterijos.
Pirmą kartą mūsų palydove bandomas navigacinis modulis, prie kurio integravimo į bendrą palydovo struktūrą ir aš nemažai prisidėjau.

Laima Putriuvienė

Hits: 49

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Renginių, skirtų emocinei sveikatai, ciklas

MO muziejus drauge su kitų kultūros įstaigų atstovais ne kartą akcentavo meno ir kultūros svarbą. Muziejų ir galerijų lankymas gerina žmonių emocinę sveikatą, mažina stresą bei suteikia laimės. Tą patvirtina Pasaulio sveikatos organizacijos atlikti tyrimai. „Apie muziejų ir vizualiųjų menų teigiamą poveikį visuomenei ne kartą kalbėjome, kai muziejus buvo uždarytas karantino metu. Įsitikinome, kad nepaisant mokslinių įrodymų, galbūt tuo nėra pasitikima, nesistengiama sistemiškiau išnaudoti. Todėl norime tęsti šią temą ir analizuoti, kaip geriau išnaudoti muziejus – vietas, kuriose auga gerovės

Baudos už žolės deginimą

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, daugiausia  gaisrų atvirosiose teritorijose kyla balandžio mėnesį. Praėjusių metų  balandį  ugniagesiams juos teko gesinti 815 kartų. Šiais metais žolė Lietuvoje jau liepsnojo  360  kartų. Daugiausia tokių gaisrų šiemet kilo Vilniaus (179), Kauno (43) ir Šiaulių (26)  apskrityse.  Šiemet išdegė per 100 ha, praėjusiais metais per tą patį laiką ugnis nusiaubė 575 ha (kilo 918 gaisrų).    Dabar šalyje  vyksta akcija „Nedegink žolės“, jos metu gyventojams platinama informacija apie daromą žalą deginant sausą žolę ir už

Atvelykiui – apie žibučių miškelį Pagryniuose

Pagryniuose, Šilutės priemiestyje,  reto grožio vieta: 7 arų ploto privatus miškelis išvien mėlynuoja žibuoklių žiedais. Kiek jų čia žydi, sunku ir suskaičiuoti. Vešlūs krūmeliai kelia po dešimtis žiedų. Šį pavasarį mėlynasis miškelis ypač gražus. Dabar – pats žibučių žydėjimas. O padėkos už šį sukurtą grožį nusipelno Žaliosios gatvės sodybos šeimininkai – garsūs Pamario krašto bitininkai Onutė ir Pranas Petrošiai. Sukurti tokį žibuoklyną – ne vienerių metų darbas. Onutė Petrošienė pasakojo, kad pirmosios žibutės čia buvo pasodintos gal prieš 10 metų.

Dovana F. Bajoraičio viešajai bibliotekai – stalo žaidimas „Kelionė koklių motyvais“

Rudenį trys klaipėdiečiai – meno projektų koordinatorė Žana Jegorova, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotoja dr. Raimonda Nabažaitė, ir tapytojas Rodionas Petrovas (Rodion Petroff) sukūrė pažintinį stalo žaidimą „Kelionė koklių motyvais“, kuris yra glaudžiai susijęs su Klaipėdoskrašto  istorija. Jame vaizduojami kokliai priklauso Mažosios Lietuvos istorijos muziejui. Šis žaidimas kviečia prisiliesti prie krosnių istorijos (tai artima ir Šilutės kraštui). Žaidėjai žaisdami artimiau prisilies prie archeologijos ir jos ypatumų, daugiau sužinos apie Europos istoriją, mieste vyravusią prekybą, garsių menininkų kūrybą,

Taip pat skaitykite