Kuriant pirmąjį lietuvišką palydovą dalyvavo ir švėkšniškis

Švėkšnos seniūnas A. Šeputis pranešė, kad kuriant pirmąjį lietuvišką palydovą „LitSat-1“dalyvavo ir švėkšniškis Pranas Kuzas. 

Ketvirtadienį žiniasklaidoje plačiai nuskambėjo informacija apie tai, kad į kosmosą pakilusi raketa „Antares“ pakėlė krovininę kapsulę „Cygnus“, kurioje, be kitų krovinių, buvo ir pirmieji mūsų šalies specialistų sukurti palydovai „LituanicaSAT-1“ ir „LitSat-1“. Sekmadienį ši kapsulė buvo prijungta prie tarptautinės kosminės stoties. Palydovas „LitSat-1“ ištransliuos tris tautos išrinktus lietuviškus žodžius.
EPA-ELTA nuotr.

Paskambinę palydovo kūrėjo mamai Elenai Kuzienei, išgirdome, kad jiedu su vyru Antanu yra užauginę du sūnus. Sako, net nepastebėjo, kaip jie užaugo, baigė mokyklą, studijas.
Abu sūnūs – ir vyresnysis Pranas, ir jaunėlis Povilas – nuo mažens domėjosi techniniais dalykais. Berniukai namuose „patikrindavo“ visus radijo imtuvus, stiprintuvus. Niekas dėl to nesibardavo, nes vaikai ne tik ardė, bet ir išsiaiškindavo, kodėl prietaisas neveikia.
„Jie nebuvo gatvės vaikai. Po pamokų skubėdavo namo. Kiek palakstę su draugais – prie ūkio darbų, daug laiko skyrė pamokų ruošai, tačiau daugiausia laiko praleisdavo su tėvu, padėdavo jam remontuoti traktorių. Matyt, jis ir buvo tas žmogus, įdiegęs pomėgį technikai“, – kukliai šydą į šeimos gyvenimą praskleidžia ponia Elena, primindama, kad ir dabar keliskart per mėnesį abu sūnūs skuba pas tėvus, padeda namų ūkyje.
Iš ponios Elenos sužinoję palydovo kūrėjo telefono numerį, ne iš karto jam prisiskambinome. Po kelių kantrių skambučių sužinojome, kad Kauno technologijos universitete vyksta egzaminai, o Elektroninių ir matavimo sistemų katedros mokslo darbuotojas Pranas Kuzas egzaminuoja studentus.
Vis dėlto radęs laisvą minutę palydovo kūrėjas atsakė į keletą „Pamario“ klausimų.
– Kas paskatino rinktis studijas Kauno technologijos universitete?
– Nuo pat vaikystės gyvenau šalia įvairios technikos, buvau smalsus, turbūt todėl mokykloje gerai sekėsi tikslieji mokslai, ypač fizika. Pamenu, laikiau valstybinį fizikos egzaminą ir gavau 99 balus iš 100, man tas egzaminas pasirodė ne itin sunkus, o užduotys – įdomios. Norėjosi stoti į universitetą, nes mano tėvas Antanas Kuzas taip pat buvo baigęs aukštąją mokyklą ir apgynęs biologijos mokslų kandidato mokslinį laipsnį.
Kadangi žodžiai „technika“ ir „technologijos“ savo prasme man skambėjo patraukliai, nusprendžiau stoti į Kauno technologijos universitetą, nors jis ir buvo labai toli nuo namų Švėkšnoje. Pasirinkau Elektronikos inžinerijos bakalauro specialybę tuometiniame Telekomunikacijų ir elektronikos fakultete. Pasimokęs porą metų, supratau, kad tai buvo teisingas sprendimas ir įsitraukiau į projektus, teko dalyvauti ir studentiškose parodose, jose laimėti prizų už inovatyvumą ir kūrybiškumą. Dalyvaudamas projektuose susipažinau ir su dabartiniais kolegomis, įsitraukiau į laboratorijų veiklą ir tai padėjo man apsispręsti dėl tolimesnės karjeros. Po bakalauro studijų sekė magistrantūra Matavimų inžinerijos srityje, o po sėkmingos magistrantūros – doktorantūros studijos Matavimų inžinerijos mokslo kryptyje, 2011 m. apgyniau daktaro disertaciją.
– Kas vadovavo palydovo „LitSat-1“ kūrimo projektui, su kuo dirbote kartu?
– LitSat-1 projekto techniniai darbai vyko KTU laboratorijose, o elektroninės palydovo dalies darbus, kuriuose aš aktyviai dalyvavau, koordinavo KTU profesorius D. Gailius. Kubo formo palydovas (10x10x10 cm) yra užpildytas įvairiomis elektroninėmis plokštėmis, dalį jų mūsų komanda projektavo, programavo ir visas jas sujungėme tiek fizine, tiek ir programine prasmėmis į vieną daugiamodulinį įrenginį, kuriame yra net 5 procesoriai, atliekantys įvairias palydovui gyvybiškai svarbias funkcijas.
– Kokiu principu sukurtas palydovas?
Palydovas sukurtas laikantis CubeSat tipo palydovų gabaritų, jis turi licencijuotą radijo ryšio modulį, per kurį bus galima perduoti informaciją, ryšio moduliu galės naudotis viso pasaulio radijo mėgėjai. Palydove sumontuotos lietuviškos saulės baterijos.
Pirmą kartą mūsų palydove bandomas navigacinis modulis, prie kurio integravimo į bendrą palydovo struktūrą ir aš nemažai prisidėjau.

Laima Putriuvienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Smurtautojai nerimsta

Šilutės rajono policijos komisariato pareigūnai tiria šiuos įvykius. Rugpjūčio 8 d. prieš pietus  namo laiptinėje Traksėdžių k., Šilutės sen., pažįstamas asmuo sukėlė fizinį skausmą nepilnamečiui, gim. 2010 m. Rugpjūčio 10 d. rytą Rusnėje rastas moters, gim. 1942 m., kūnas be išorinių smurto žymių. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti. Rugpjūčio 10 d. vakare namuose, Liepų g., Šilutėje,  blaivus vyras, gim. 1963 m., sukėlė fizinį skausmą moteriai, gim. 1958 m. Tą patį vakarą Vainute neblaivi (2,08 prom.) 21-erių metų mergina sukėlė

Liepa: šilčiausia buvo Ventėje

Liepos mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 17,7°C: nuo 16,9-17°C šiaurės vakariniuose rajonuose iki 18,8-19,1°C pamaryje ir Kuršių nerijoje. Šilčiausia buvo Ventėje (19,1°C), o šalčiausia – Laukuvoje (16,9°C). Aukščiausia oro temperatūra siekė 27,6-32,8°C. Aukščiausia paros oro temperatūra registruota 22 d. Kybartuose 32,8°C, žemiausia – 30 d. Skuode – +4,4°C. Liepos 2 d. baigėsi pirmoji šiais metais kaitra, prasidėjusi birželio 25 d. Kaitra registruota 29-iose iš 52-ų meteorologijos stočių, ilgiausiai, po 7 dienas (06.26-07.02), ji tęsėsi Alytuje, Birštone, Druskininkuose ir Kaišiadoryse.

8 faktai apie pagalves. Kai kurių tikrai nesate girdėję!

Nors pagalves naudojame visi, tačiau apie jas dauguma mūsų žino visai nedaug. Siūlome papildyti savo žinių lobyną ir apie pagalves sužinoti daugiau!  8 įdomiausi faktai apie pagalves Ar kada susimąstėte, kokia yra vidutinė pagalvės tarnavimo trukmė? Paskaičiuota, kad plunksninės pagalvės naudojamos maždaug 8-10 metų, pūkinės – 5-10 metų, o sintetinės – nuo 6 mėnesių iki 2 metų. Galbūt atėjo laikas seną pagalvę pakeisti nauja? Platų kokybiškų pagalvių asortimentą galite rasti Epik.lt internetinėje parduotuvėje. Pagalvė nėra šių laikų išradimas: pirmosios pagalvės

Per Žolinę – Senųjų amatų dienos Neringoje. Dalyvaus ir šilutiškiai

Žolinės savaitgalį, rugpjūčio 13–15 d., Nidos prieplaukos aikštėje po dvejų metų pertraukos vyks jau XXIII gyvosios archeologijos festivalis „Senųjų̨ amatų dienos Neringoje“. Vienintelis toks festivalis Vakarų Lietuvoje Organizatoriai kviečia ne tik stebėti, bet ir išmėginti įvairius tradicinius amatus, gardžiuotis istorinės virtuvės patiekalais ir dalyvauti senosios kultūros įkvėptuose muzikos bei šokio pasirodymuose. Renginiai – nemokami. Vienas savičiausių Neringos renginių ir vienintelis toks Vakarų Lietuvoje festivalis kaskart sutraukia tradicijoms neabejingus meistrus iš visos Lietuvos ir leidžia lankytojams susipažinti su įvairių amatų istorija bei

Taip pat skaitykite