Kuriant pirmąjį lietuvišką palydovą dalyvavo ir švėkšniškis
Švėkšnos seniūnas A. Šeputis pranešė, kad kuriant pirmąjį lietuvišką palydovą „LitSat-1“dalyvavo ir švėkšniškis Pranas Kuzas.
Paskambinę palydovo kūrėjo mamai Elenai Kuzienei, išgirdome, kad jiedu su vyru Antanu yra užauginę du sūnus. Sako, net nepastebėjo, kaip jie užaugo, baigė mokyklą, studijas.
Abu sūnūs – ir vyresnysis Pranas, ir jaunėlis Povilas – nuo mažens domėjosi techniniais dalykais. Berniukai namuose „patikrindavo“ visus radijo imtuvus, stiprintuvus. Niekas dėl to nesibardavo, nes vaikai ne tik ardė, bet ir išsiaiškindavo, kodėl prietaisas neveikia.
„Jie nebuvo gatvės vaikai. Po pamokų skubėdavo namo. Kiek palakstę su draugais – prie ūkio darbų, daug laiko skyrė pamokų ruošai, tačiau daugiausia laiko praleisdavo su tėvu, padėdavo jam remontuoti traktorių. Matyt, jis ir buvo tas žmogus, įdiegęs pomėgį technikai“, – kukliai šydą į šeimos gyvenimą praskleidžia ponia Elena, primindama, kad ir dabar keliskart per mėnesį abu sūnūs skuba pas tėvus, padeda namų ūkyje.
Iš ponios Elenos sužinoję palydovo kūrėjo telefono numerį, ne iš karto jam prisiskambinome. Po kelių kantrių skambučių sužinojome, kad Kauno technologijos universitete vyksta egzaminai, o Elektroninių ir matavimo sistemų katedros mokslo darbuotojas Pranas Kuzas egzaminuoja studentus.
Vis dėlto radęs laisvą minutę palydovo kūrėjas atsakė į keletą „Pamario“ klausimų.
– Kas paskatino rinktis studijas Kauno technologijos universitete?
– Nuo pat vaikystės gyvenau šalia įvairios technikos, buvau smalsus, turbūt todėl mokykloje gerai sekėsi tikslieji mokslai, ypač fizika. Pamenu, laikiau valstybinį fizikos egzaminą ir gavau 99 balus iš 100, man tas egzaminas pasirodė ne itin sunkus, o užduotys – įdomios. Norėjosi stoti į universitetą, nes mano tėvas Antanas Kuzas taip pat buvo baigęs aukštąją mokyklą ir apgynęs biologijos mokslų kandidato mokslinį laipsnį.
Kadangi žodžiai „technika“ ir „technologijos“ savo prasme man skambėjo patraukliai, nusprendžiau stoti į Kauno technologijos universitetą, nors jis ir buvo labai toli nuo namų Švėkšnoje. Pasirinkau Elektronikos inžinerijos bakalauro specialybę tuometiniame Telekomunikacijų ir elektronikos fakultete. Pasimokęs porą metų, supratau, kad tai buvo teisingas sprendimas ir įsitraukiau į projektus, teko dalyvauti ir studentiškose parodose, jose laimėti prizų už inovatyvumą ir kūrybiškumą. Dalyvaudamas projektuose susipažinau ir su dabartiniais kolegomis, įsitraukiau į laboratorijų veiklą ir tai padėjo man apsispręsti dėl tolimesnės karjeros. Po bakalauro studijų sekė magistrantūra Matavimų inžinerijos srityje, o po sėkmingos magistrantūros – doktorantūros studijos Matavimų inžinerijos mokslo kryptyje, 2011 m. apgyniau daktaro disertaciją.
– Kas vadovavo palydovo „LitSat-1“ kūrimo projektui, su kuo dirbote kartu?
– LitSat-1 projekto techniniai darbai vyko KTU laboratorijose, o elektroninės palydovo dalies darbus, kuriuose aš aktyviai dalyvavau, koordinavo KTU profesorius D. Gailius. Kubo formo palydovas (10x10x10 cm) yra užpildytas įvairiomis elektroninėmis plokštėmis, dalį jų mūsų komanda projektavo, programavo ir visas jas sujungėme tiek fizine, tiek ir programine prasmėmis į vieną daugiamodulinį įrenginį, kuriame yra net 5 procesoriai, atliekantys įvairias palydovui gyvybiškai svarbias funkcijas.
– Kokiu principu sukurtas palydovas?
Palydovas sukurtas laikantis CubeSat tipo palydovų gabaritų, jis turi licencijuotą radijo ryšio modulį, per kurį bus galima perduoti informaciją, ryšio moduliu galės naudotis viso pasaulio radijo mėgėjai. Palydove sumontuotos lietuviškos saulės baterijos.
Pirmą kartą mūsų palydove bandomas navigacinis modulis, prie kurio integravimo į bendrą palydovo struktūrą ir aš nemažai prisidėjau.
Laima Putriuvienė