Kuriant pirmąjį lietuvišką palydovą dalyvavo ir švėkšniškis

Švėkšnos seniūnas A. Šeputis pranešė, kad kuriant pirmąjį lietuvišką palydovą „LitSat-1“dalyvavo ir švėkšniškis Pranas Kuzas. 

Ketvirtadienį žiniasklaidoje plačiai nuskambėjo informacija apie tai, kad į kosmosą pakilusi raketa „Antares“ pakėlė krovininę kapsulę „Cygnus“, kurioje, be kitų krovinių, buvo ir pirmieji mūsų šalies specialistų sukurti palydovai „LituanicaSAT-1“ ir „LitSat-1“. Sekmadienį ši kapsulė buvo prijungta prie tarptautinės kosminės stoties. Palydovas „LitSat-1“ ištransliuos tris tautos išrinktus lietuviškus žodžius.
EPA-ELTA nuotr.

Paskambinę palydovo kūrėjo mamai Elenai Kuzienei, išgirdome, kad jiedu su vyru Antanu yra užauginę du sūnus. Sako, net nepastebėjo, kaip jie užaugo, baigė mokyklą, studijas.
Abu sūnūs – ir vyresnysis Pranas, ir jaunėlis Povilas – nuo mažens domėjosi techniniais dalykais. Berniukai namuose „patikrindavo“ visus radijo imtuvus, stiprintuvus. Niekas dėl to nesibardavo, nes vaikai ne tik ardė, bet ir išsiaiškindavo, kodėl prietaisas neveikia.
„Jie nebuvo gatvės vaikai. Po pamokų skubėdavo namo. Kiek palakstę su draugais – prie ūkio darbų, daug laiko skyrė pamokų ruošai, tačiau daugiausia laiko praleisdavo su tėvu, padėdavo jam remontuoti traktorių. Matyt, jis ir buvo tas žmogus, įdiegęs pomėgį technikai“, – kukliai šydą į šeimos gyvenimą praskleidžia ponia Elena, primindama, kad ir dabar keliskart per mėnesį abu sūnūs skuba pas tėvus, padeda namų ūkyje.
Iš ponios Elenos sužinoję palydovo kūrėjo telefono numerį, ne iš karto jam prisiskambinome. Po kelių kantrių skambučių sužinojome, kad Kauno technologijos universitete vyksta egzaminai, o Elektroninių ir matavimo sistemų katedros mokslo darbuotojas Pranas Kuzas egzaminuoja studentus.
Vis dėlto radęs laisvą minutę palydovo kūrėjas atsakė į keletą „Pamario“ klausimų.
– Kas paskatino rinktis studijas Kauno technologijos universitete?
– Nuo pat vaikystės gyvenau šalia įvairios technikos, buvau smalsus, turbūt todėl mokykloje gerai sekėsi tikslieji mokslai, ypač fizika. Pamenu, laikiau valstybinį fizikos egzaminą ir gavau 99 balus iš 100, man tas egzaminas pasirodė ne itin sunkus, o užduotys – įdomios. Norėjosi stoti į universitetą, nes mano tėvas Antanas Kuzas taip pat buvo baigęs aukštąją mokyklą ir apgynęs biologijos mokslų kandidato mokslinį laipsnį.
Kadangi žodžiai „technika“ ir „technologijos“ savo prasme man skambėjo patraukliai, nusprendžiau stoti į Kauno technologijos universitetą, nors jis ir buvo labai toli nuo namų Švėkšnoje. Pasirinkau Elektronikos inžinerijos bakalauro specialybę tuometiniame Telekomunikacijų ir elektronikos fakultete. Pasimokęs porą metų, supratau, kad tai buvo teisingas sprendimas ir įsitraukiau į projektus, teko dalyvauti ir studentiškose parodose, jose laimėti prizų už inovatyvumą ir kūrybiškumą. Dalyvaudamas projektuose susipažinau ir su dabartiniais kolegomis, įsitraukiau į laboratorijų veiklą ir tai padėjo man apsispręsti dėl tolimesnės karjeros. Po bakalauro studijų sekė magistrantūra Matavimų inžinerijos srityje, o po sėkmingos magistrantūros – doktorantūros studijos Matavimų inžinerijos mokslo kryptyje, 2011 m. apgyniau daktaro disertaciją.
– Kas vadovavo palydovo „LitSat-1“ kūrimo projektui, su kuo dirbote kartu?
– LitSat-1 projekto techniniai darbai vyko KTU laboratorijose, o elektroninės palydovo dalies darbus, kuriuose aš aktyviai dalyvavau, koordinavo KTU profesorius D. Gailius. Kubo formo palydovas (10x10x10 cm) yra užpildytas įvairiomis elektroninėmis plokštėmis, dalį jų mūsų komanda projektavo, programavo ir visas jas sujungėme tiek fizine, tiek ir programine prasmėmis į vieną daugiamodulinį įrenginį, kuriame yra net 5 procesoriai, atliekantys įvairias palydovui gyvybiškai svarbias funkcijas.
– Kokiu principu sukurtas palydovas?
Palydovas sukurtas laikantis CubeSat tipo palydovų gabaritų, jis turi licencijuotą radijo ryšio modulį, per kurį bus galima perduoti informaciją, ryšio moduliu galės naudotis viso pasaulio radijo mėgėjai. Palydove sumontuotos lietuviškos saulės baterijos.
Pirmą kartą mūsų palydove bandomas navigacinis modulis, prie kurio integravimo į bendrą palydovo struktūrą ir aš nemažai prisidėjau.

Laima Putriuvienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Darbas sau – vis dažnesnis lietuvių pasirinkimas. Kalbamės su verslininku Dariumi

Darbas gyvenime užima labai svarbią vietą, kadangi kasdien bent jau 8 valandas, o kartais ir daugiau praleidžiame atlikdami tam tikrus procesus. Natūralu, jog norisi rasti tokį darbą, kuris ne tik finansiškai, tačiau ir moraliai patenkintų lūkesčius. Apie tai kalbamės su sąskaita123.lt idėjos generatoriumi Dariumi, kuris kasdien susiduria su dirbti sau pradedančiais žmonėmis. Kodėl lietuviai vis dažniau renkasi darbą sau? Žinoma, kiekvienas žmogus atsakytų vis kitaip ir tai yra visiškai natūralu. Tačiau mano aplinkoje dažniausiai darbą sau sąlygojo noras dirbti laisvesnėmis

Nauji ribojimai dėl plintančio COVID-19. Suvaržymų bus didelių

Rugpjūčio 4 d. posėdžiavusi Vyriausybė apsisprendė griežtinti reikalavimus, susijusius su vėl sparčiai plintančiu COVID-19. Vieni reikalavimai jau įsigalios kitą savaitę, kiti suplanuoti nuo rugsėjo 13 d. Duota laiko apsispręsti prieš skiepus nusiteikusiems ar skiepijimąsi atidėliojantiems gyventojams.   Trečiadienį Vyriausybė sutarė dėl galimybių paso prievolės norint naudotis įvairiomis veiklomis, o šį sprendimą priims kitą savaitę. Be galimybių paso netrukus nebus galima naudotis veiklomis ar paslaugomis uždarose erdvėse, išskyrus numatytas išimtis: nebūtų galimybės eiti į teatrą, į kino teatrą, netrukus be galimybių

Šilutės ligoninėje draudžiamas pacientų lankymas

Atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją Šilutės rajone bei siekiant išvengti naujų COVID-19 ligos užsikrėtimo atvejų, nuo rugpjūčio 4 d. Šilutės ligoninėje draudžiama lankyti pacientus.   Pacientų lankymas draudžiamas, išskyrus gydančio gydytojo leidimu terminalės sveikatos būklės pacientų (kraštutinai sunkios) ir pacientų iki 14 metų lankymą. Rugpjūčio 3 d. duomenimis, per parą Šilutės rajone užregistruoti 7 nauji COVID-19 ligos atvejai. Iš viso šiuo metu rajone serga 58 asmenys.  Daugiau apie epidemiologinę situaciją šalyje: https://koronastop.lrv.lt/lt/statistika-lietuvoje Šilutės ligoninės inf.

Lietuviai per metus išgeria milijonus butelių giros

Lietuvių taip mėgstamą girą galima pavadinti vienu seniausių bei brandžiausias tradicijas turinčių nacionalinių gėrimų. Savo populiarumo gira neprarado iki šiol – vien pernai lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ iš viso pardavė virš 4 milijonų pastarosios butelių bei skardinių. Sustatę juos šalia vienas kito, turėtume atstumą nuo Vilniaus iki Klaipėdos… Geriausia – natūralus saldumas Tiems, kurie rūpinasi savo mityba ir nori šiuo gėrimu vasara gaivintis kuo dažniau, „Maximos“ Maisto gamybos departamento vadovė Brigita Baratinskaitė primena apie giros naudą organizmui. Ją užtikrinti, pasak

Taip pat skaitykite