Kur kyšis, o kur „nekalta“ dovanėlė?

Korupcijos apraiškų gali būti pačių įvairiausių. Kartais netyčinės ir netikėtos, kartais iš anksto užprogramuotos įstatymų spragų. Korupcija gali būti apkaltintas vos ne kiekvienas savivaldybės darbuotojas. Apie korupciją Šilutės r. savivaldybėje įvykusiame seminare „Korupcijos prevencija ir jos įgyvendinimo aktualijos“ kalbėjo Nacionalinės antikorupcijos asociacijos narys, tarptautinis antikorupcinių sprendimų ekspertas profesorius Raimundas Kalesnykas. Seminare dalyvavo įvairių Savivaldybės įmonių ir įstaigų atstovai.

Tarptautinis antikorupcinių sprendimų ekspertas profesorius Raimundas Kalesnykas Šilutės rajono savivaldybėje surengė seminarą „Korupcijos prevencija ir jos įgyvendinimo aktualijos“.

Tarptautinis antikorupcinių sprendimų ekspertas profesorius Raimundas Kalesnykas Šilutės rajono savivaldybėje surengė seminarą „Korupcijos prevencija ir jos įgyvendinimo aktualijos“.

Nemažą tarptautinės veiklos praktiką turintis Raimundas Kalesnykas sakė, kad Lietuvoje, palyginus su kai kuriomis Azijos valstybėmis, korupcijos nėra. Kitą vertus, palyginus su Danija, pas mus korupcija gana suvešėjusi. Korupciją profesorius apibrėžė kaip moralinį supuvimą, kuris pasireiškia piktnaudžiaujant patikėta galia ir pareigomis, siekiant asmeninės naudos ir visiškai nesirūpinant dėl kitiems žmonėms, visuomenei bei valstybei daromos žalos.
Korupcijos formos gali kisti. Anksčiau populiariausia korupcijos forma buvo giminių protegavimas, padedant jiems užimti gerus postus. Dabar prie to prisideda ir draugų protegavimas. Korupcinėse shemose dalyvauja ir verslininkai, kai tenka vykdyti viešuosius pirkimus, ar sudarydami kartelinius susitarimus. Šilutės rajono savivaldybės antikorupcijos komisijos pirmininkė, Tarybos narė Sandra Tamašauskienė patvirtino, kad daugiausia skundų dėl galimų korupcijos atvejų gaunama būtent dėl viešųjų pirkimų. Jos teiginį patvirtino Savivaldybės vyresnioji specialistė mobilizacijai ir korupcijos prevencijai Jūratė Bandzienė, primindama neseniai nagrinėtą UAB „Statyk pats“ pretenziją dėl Šilutės pirminio sveikatos priežiūros centro organizuoto konkurso. Tačiau pridūrė, kad patvirtinti galimus korupcijos atvejus dažniausiai sutrukdo informacijos ir įgaliojimų stygius.
Korupcija gali būti užprogramuota pačioje valstybinėje veikloje. Pavyzdžiui, daugelio pareigybių aprašyme šalia konkrečių darbų prirašoma „ir kitos pareigos“, kurias galima traktuoti kaip tik nori. Kitą vertus, savivaldai priskirta tiek funkcijų, kad jas atliekantis žmogus greičiausiai kur nors netyčia suklys ir tai gali būti traktuojama kaip korupcijos apraiška.
Plisti korupciją skatina nepaliaujamas biurokratijos augimas. Nepaisant visokių „saulėlydžio komisijų“ veiklos, biurokratija didėja ir didėja. Tai pripažino ir patys seminaro dalyviai. Pasak profesoriaus, pas mus biurokratizmas ryškus ir perdėtas, o tai savotiškas rodiklis, kad korupcija šiuo metu išlieka, nes ji siejama su pernelyg dideliu biurokratijos ir reglamentavimo mastu, sprendimų atskyrimo ir atskaitingumo pusiausvyros nebuvimu.
Atsakomybės neišvengiamumo principas yra vienas iš pagrindinių kovos su korupcija principų. Savivaldybės dažniausiai susiduria su administracine ir mažąja korupcija, pavyzdžiui, medikų papirkinėjimu. Deja, kolegos nepraneša apie galimus korupcinius atvejus įstaigos viduje ne tik dėl kolektyvinio solidarumo ir galimo neigiamo požiūrio kolektyve. Kartais sunku įvertinti, ar tai korupcija, ar ne. Vargu ar tai būtų korupcija, jeigu patenkintas gauta paslauga savivaldybės tarnautojui žmogus atsidėkotų saldainių dėžute ar gėlių puokšte. Tačiau tai paviešinus, yra 95 proc. tikimybė, kad bus užvesta byla ir pradėtas tyrimas.
Kad panašių bylų retkarčiais pasitaiko, seminaro metu patvirtino ir Šilutės r. savivaldybės Personalo ir teisės skyriaus vedėjas Arvydas Bielskis. Raimunda Kalesnykas sakė, kad, apklausus 2000 valstybės tarnautojų, tik 11 galėjo pasakyti kuo skiriasi kyšis nuo dovanos. Bus korupcija ar ne, jeigu, pavyzdžiui, Kalėdų proga verslininkas atveš į Savivaldybę ir padovanos kalendoriukų ar šratinukų? Į panašius klausimus esą sudėtinga atsakyti. Vokietijos įstatymiškai įteisintos iki 10 eurų vertės dovanos. Tai padeda išnarplioti tokio pobūdžio teisines problemas.
Su korupcija kovojanti Specialiųjų tyrimų tarnyba pradeda daug bylų, tačiau mažai jų laimi, todėl vargu ar pasiteisina kova su jau įvykdytais nusikaltimais. Teisinės išlaidos daug didesnės, negu baudos, kurios skiriamos išaiškinus korupcijos atvejį. Anot R. Kalesnyko, daugiau naudos būtų pasiekiama šviečiant ir mokant žmones.
„Kaip patikrinti ar žmogus atsparus korupcijai?“ – retoriškai klausė profesorius ir pats atsakė, kad užtenka duoti jam šansą patekti į valdžią ir pažiūrėti kaip jis elgsis tada… Pranešėjo manymu, baudžiamasis persekiojimas yra viena iš galimų, tačiau kartu ir viena iš labiausiai komplikuotų kovos su korupcija formų. Baigdamas seminarą, Raimundas Kalesnykas akcentavo, kad didžiausią, nors ir labiau uždelsto veikimo efektą duotų antikorupcinis švietimas ir įvairios korupcijos prevencijos formos.
Vaidotas VILKAS

Kovai su korupcija skirtame seminare dalyvavo įvairių savivaldybės įmonių ir įstaigų atstovai.

Kovai su korupcija skirtame seminare dalyvavo įvairių savivaldybės įmonių ir įstaigų atstovai.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Ar grąžins Šilutėje žaliąją rodyklę?

Nuo šių metų sausio 1-osios prie šviesoforų nebeliko lentelių su žaliomis rodyklėmis, kurios dar gruodį buvo nuimtos. Neliko ir vienintelės Šilutėje, buvusios prie šviesoforo Lietuvininkų gatvėje. Kilus didmiesčiuose sumaiščiai ir vairuotojų pasipiktinimui, Vyriausybė nusprendė sugrąžinti papildomas žaliąsias rodykles. Šiems pokyčiams neprieštaravo rajonų gyventojai. Skundų nepateikė ir šilutiškiai, kuriems, pasirodo, žalioji rodyklė ir nebus grąžinta. Kodėl? Šilutės r. savivaldybės mero pavaduotojas Sigitas Šeputis „Pamariui“ patvirtino, kad Šilutėje prie vienintelio mieste veikiančio šviesoforo nebus grąžinta žalioji rodyklė. Planuojama keisti šviesoforą nauju, mat

„Aš esu Pamario krašto dukra…“

Šių metų kovo 11-ąją Lietuva minės Nepriklausomybės atkūrimo 30-metį. Šiai progai „Pamarys“ skiria ciklą pokalbių su Šilutės rajono „Sidabrinės nendrės“ premijos laureatais. Ši garbingiausia rajono premija teikiama būtent Kovo 11-osios iškilmių metu, šiemet ji bus teikiama jau 25-tus metus: už iškirtinius nuopelnus ir krašto garsinimą iki šių metų apdovanotos 34 asmenybės, 2 kultūros įstaigos, 3 meno mėgėjų kolektyvai bei 1 nevyriausybinė organizacija. Šįkart apie Lietuvos laisvės 30 metų „Pamarys“ kalbina 2019 m. „Sidabrinės nendrės“ premijos laureatę, Salos etnokultūros ir informacijos

Vis daugiau šilutiškių domisi saulės elektros jėgainėmis

Šilutėje sparčiai populiarėja atsinaujinantys energijos ištekliai – saulės jėgainės. „Pamarys“ jau rašė apie sėkmingai ant Šilutės pastatų stogų jau veikiančius tokius įrenginius. Naujovę išbando ir gyventojai, ir verslininkai. Anot UAB „Energetikos objektų statyba“ bendrovės vadovo Audriaus Endzino, norinčiųjų įsirengti saulės elektrines gausėja kasdien. Šilutėje nuosavame name gyvenantys Lina ir Antanas Samoškai ilgus metus savo būstą šildėsi malkomis, anglimis, skystu kuru, kol pasibaigė katilas. Tada perėjo prie pažangesnio šildymo metodo, pasistatė šildymo siurblį oras–vanduo. Šeimininkas patenkintas moderniu įrenginiu, mat nebereikia monotoniškai

Apie knygyną ir knygas prie kavos puodelio

Sausio 8 d. į neseniai Šilutės „Vagos“ knygyne atsidariusią kavinukę skubėjo būrelis literatūrą mėgstančių šilutiškių, TAU literatų būrelio narių. Čia vyko susitikimas su knygyno direktore Laima Kraulėdiene ir šilutiške rašytoja, išleidusia jau keturias knygas vaikams ir vieną jaunimui, Igne Zarambaite. Nemažai klausimų buvo užduota ir knygyno direktorei, ir jaunajai rašytojai. Beveik 10 tūkstančių knygų Knygyno direktorė L. Kraulėdienė papasakojo, kad šis knygynas Šilutėje buvo atidarytas 2017 metų gegužės 2-ąją, o kovą sukaks vieneri metai, kai veikia dabartinėse patalpose, Lietuvininkų g.