Kovo 11-osios iškilmės Šilutėje

Kovo 11-ąją šilutiškiai rinkdamiesi į Lietuvos valstybės atkūrimo šventinį minėjimą tradiciškai pagerbia ir labiausiai kraštą garsinančius žmones ar kolektyvus. „Pamarys“ jau skelbė, kad aukščiausią Šilutės r. savivaldybės apdovanojimą – „Sidabrinės nendrės“ 2015 m. premiją – pelnė kintiškiai Rita ir Romas Tarvydai.

„Sidabrinės nendrės“ premijos laureatai kintiškiai Rita ir Romas Tarvydai.

„Sidabrinės nendrės“ premijos laureatai kintiškiai Rita ir Romas Tarvydai.

„Sidabrinė nendrė“ – tai aukščiausia Šilutės r. savivaldybės premija, teikiama asmeniui ar kolektyvui už ypatingus darbus ir nuopelnus garsinant Šilutės kraštą. Premija įsteigta 1995 m., ją sudaro: vardinis diplomas, premijos dovana ir laureato ženklas, 5 MMA dydžio piniginė premija. 
R. ir R. Tarvydai – 22 ieji šios premijos laureatai. Tiesa, nuo 1995 m. premijos laureatais kasmet būdavo apdovanojami 2-3 asmenys ir kolektyvai. Nuo 2004-ųjų skelbiama tik po vieną laureatą.

Pradėjo „Žiuvininkai“

Šventės iškilmes šįkart pradėjo mažieji „Žiuvininkai“, „Pušelės“ lopšelio-darželio etnografinio folkloro ansamblio mažieji daininkai ir šokėjai.
Pritariant varinių pučiamųjų instrumentų ansambliui „Pamario brass“, solistas Algirdas Leonavičius ir beveik pilna salė susirinkusių šilutiškių sugiedojo valstybinį Lietuvos himną.
Vakaro dalyvius savo pasirodymais taip pat linksmino Šilutės meno mokyklos pučiamųjų orkestras „Pamarys“ ir choreografinė grupė „Pamarietė“, Vydūno gimnazijos vokalinis vaikinų ansamblis, sportinių šokių klubas „Lūgnė“.
Apie Kovo 11-osios akto reikšmę mūsų kraštui ir visai Lietuvai kalbėjo sveikinimo žodį taręs Šilutės r. savivaldybės meras, beje, istorikas, Vytautas Laurinaitis. Į šventę atvykęs LR Seimo Pirmininko pavaduotojas Kęstas Komskis, sveikindamas šilutiškius, atkreipė dėmesį, kad Lietuva – tai ne vien Vilnius. Deja, regionams dar labai stinga šalies valdžios dėmesio. Anot kalbėtojo, gerinant gyvenimo sąlygas rajonuose, būtų realu tikėtis, kad mažiau žmonių laimės išvyktų ieškoti svetur.

Šventės proga šilutiškius ir premijos laureatus sveikino meras V. Laurinaitis ir Seimo vicepirmininkas K. Komskis.

Šventės proga šilutiškius ir premijos laureatus sveikino meras V. Laurinaitis ir Seimo vicepirmininkas K. Komskis.

Visas dėmesys – laureatams
„Sidabrinės nendrės“ premijos skyrimo komiteto, kurį sudaro 10 asmenų, pirmininkas, Savivaldybės tarybos narys Tomas Budrikis oficialiai paskelbė komiteto sprendimą 2015 metų „Sidabrinės nendrės“ premiją skirti Kintų Vydūno kultūros centro direktorei Ritai Tarvydienei ir Meno mokyklos mokytojui Romui Tarvydui. Garbingą apdovanojimą jiems įteikė T. Budrikis ir meras V. Laurinaitis. Nusitęsė ilga sveikintojų eilė…

Kintai – kultūros židinys
Prie Kuršių marių traukiantys turistai neatsispiria pagundai stabtelėti prie tvarkingai ir skoningai puoselėjamo Vydūno kultūros centro. Susižavėjusieji aplinka praveria Vydūno muziejaus duris, kur akimirksniu pajunta šio pastato aurą – stenduose gausu informacijos, antratiek papasakos šio centro darbuotojos.
Kintų Vydūno muziejus yra vienintelis Lietuvoje, saugantis įžymaus Mažosios Lietuvos filosofo, dramaturgo ir kultūros veikėjo Vilhelmo Storostos – Vydūno gyvenimo ir kūrybos palikimą. Muziejaus ekspozicijose gausu istorinės bei pažintinės medžiagos apie šio krašto šviesuolio gyvenimą, kūrybą: knygos, laiškai, fotografijos. Lankytojus masina unikalus eksponatas – autentiška Vydūno arfa. Muziejuje galima susipažinti su garsiųjų Kuršių marių vėtrungių istorija, senųjų žvejų kaimų ženklinimo sistema ir Ernsto Vilhelmo Berbomo kūrybos, tyrinėjimų palikimu.
Lankytojus domina atnaujinti Vydūno muziejaus ekspozicijos kambariai, Vydūno kabineto-knygynėlio, edukacinė mokyklos klasės ekspozicijos, galima pasiklausyti Vydūno arfos skambėjimo, paties Vydūno balso įrašų. Prisėdus už rašomojo stalo galima išsiųsti atvirlaiškį savo artimam žmogui su Vydūno žodžiais.
Rita ir Romas Tarvydai – meno kūrėjai, kultūros vadybininkai, per asmeninę kūrybą pristatydami Vydūno centro paslaugas atveria lankytojui Pamario krašto kultūrą, pasauliui pristato senųjų Kuršių marių pakrančių žvejų gyvenviečių išskirtinumą.

Kultūros darbuotojų vardu sveikinimo žodį tarė Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškavičienė.

Kultūros darbuotojų vardu sveikinimo žodį tarė Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė.

Didelio dėmesio sulaukė kasmet čia rengiamos emalio menininkų kūrybinės-edukacinės stovyklos „Pamario ženklai“. Šio projekto širdis – Romas, jam talkina Rita.
Buvusios Kintų parapijos pradinės mokyklos pastate 1994 m. įkurtas Vydūno muziejus, o buvusiose klasėse veikia Šilutės r. vaikų meno mokyklos Dailės ir Muzikos skyriai.

„Pamario“ inf.

Ritą ir Romą garbingo apdovanojimo proga pasveikino jų mamos.

Laureatus sveikina Kintų bendruomenės atstovai.

Šventinę nuotaiką kūrė Šilutės meno kolektyvai. Petro Skutulo nuotr.

Šventinę nuotaiką kūrė Šilutės meno kolektyvai.

Petro Skutulo nuotr.

 

 

2 komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Prieš 93 metus – Didysis potvynis Kaune ir Vilniuje

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba nuolat skelbia ne tik orų prognozes, apžvalgas, bet ir primena įdomių istorijų. Šilutės krašte potvynis – nebe naujiena, bet prieš 93 metus vanduo sėmė ir Kauną, Vilnių. Meteo.lt primena, kad prieš 93 metus, 1931 m. balandžio viduryje, Kaune, kaip ir Vilniuje, vyko didelis potvynis.  Nors jį prognozavo VDU profesorius hidrologas Steponas Kolupaila, tačiau potvyniui nebuvo pasiruošta. Potvynis prasidėjo dar 1931 m. balandžio 13 d. vakarą, ledams pajudėjus, vanduo ėmė kilti, o labiausiai jis kilo balandžio 14-osios naktį.

Nauja virtuali paroda „Religinės knygos iš Mažosios Lietuvos“

LIMIS svetainėje paskelbta LEM virtuali paroda „Religinės knygos iš Mažosios Lietuvos“. Lietuvos etnografijos muziejaus religinių knygų rinkinyje saugomos lietuvininkų, evangelikų liuteronų religinės knygos, atspausdintos XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje lietuvių kalba, gotišku šriftu įvairiose Mažosios Lietuvos ir kitose Vokietijos imperijos spaustuvėse. Tai – Biblijos, giesmynai, Mišių knygos, maldaknygės. Muziejininkai šias knygas įgijo iš vietinių gyventojų Šilutės, Klaipėdos rajonų apylinkėse, taip pat pirko iš kolekcionierių. Lietuvininkų religinių knygų rinkinys Lietuvos etnografijos muziejuje atskleidžia, kad Mažojoje Lietuvoje labiausiai paplito surinkimų

Kovas pasaulyje ir Europoje – šiltesnis nei įprasta

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba apžvelgia kovo mėnesio orus pasaulyje ir Europoje. 2024 m. kovo mėn. vidutinė oro temperatūra (14,14 °C) pasaulyje buvo 0,73 laipsnio aukštesnė už 1991-2020 m. vidurkį (arba net 1,68 laipsnio aukštesnė nei priešindustriniu laikotarpiu). Kovas buvo pats šilčiausias per visą tokių stebėjimų istoriją (tai jau dešimtas toks mėnuo iš eilės). Iki 2024 metų šilčiausiu laikytas 2016 m. kovas (+0,63° anomalija). Didele dalimi šilumos rekordą nulėmė anomaliai šilta tropinio Atlanto vandenyno dalis bei El Niño reiškinys Ramiajame vandenyne, tačiau

Šilutėje vėjo gūsiai siekė 23 metrus per sekundę

Meteo.lt skelbia praėjusio sekmadienio-pirmadienio, balandžio 14-15 d., maksimalaus vėjo greičio per sekundę duomenis, kurie buvo užfiksuoti dešimties metrų aukštyje. Šilutėje vėjo gūsiai siekė 23 metrus per sekundę. Nuo sekmadienio dienos iki pirmadienio ryto stipriausi vėjo gūsiai buvo registruoti: Klaipėdos uoste – iki 23 m/s; Šilutėje – iki 23 m/s; Šventojoje, Ventės rage ir Laukuvoje – iki 22 m/s; Klaipėdos meteorologijos stotyje (24 m aukštyje) – iki 22 m/s. Primename vėjo apibrėžimus: pavojingas vėjas ≥15 m/s (≥54 km/h); stichinis vėjas ≥28

Taip pat skaitykite