Kodėl reikia padėti Ukrainai?

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas LINKEVIČIUS

Kai 1991 m. sausį okupantai nesėkmingai bandė palaužti Lietuvos žmonių ryžtą siekti Nepriklausomybės, didžiausia baimė buvo ne sovietų tankai, bet klausimas – ar pasaulis neliks abejingas mūsų kovai? Laimei, milijonai žmonių Vakaruose, Rusijoje, Ukrainoje, Moldovoje ir kitose šalyse buvo kartu su mumis. Šiemet Vilniuje turėjau garbės įteikti padėką biologijos mokslų daktarui Jevgenijui Dykyj, kuris 1991 m. vadovavo ukrainiečių būriui, gynusiam Lietuvos Parlamentą. Tuometis sovietų pavergtų tautų ir viso demokratinio pasaulio solidarumas įrodė, kad susikibę rankomis kartu galime pasiekti didžių pergalių. Ir kai jau buvome patikėję, kad karai Europoje – praeitis, staiga susidūrėme su „žaliųjų žmogeliukų“ užmaskuota karine agresija Kryme, taip pat atviru kariniu puolimu prieš Gruzijos ir Ukrainos žmones.

Šiandien dėl narystės NATO tiesioginės karinės grėsmės Lietuvos piliečiams nėra, tačiau privalome suvokti, kad ant mūsų namų slenksčio vyksta karas. Matome, kaip Estijoje, Ukrainoje grobiami šių šalių piliečiai ir teisiami parodomuosiuose „teismuose“ Rusijoje, kaip virš prorusiškų separatistų užgrobtos teritorijos Ukrainoje numušamas keleivinis lėktuvas ir visais įmanomais būdais bandoma trukdyti šio kraupaus nusikaltimo tyrimui, kaip mūsų smegenis bandoma užteršti ciniška, Kremliaus finansuojama propaganda. Tokiu metu negalime likti abejingi, nes abejingumas – sąjungininkas to, kuris be skrupulų naudoja jėgą. Savo tautos istorijoje esame patyrę per daug skausmo, kad naiviai tikėtume, jog agresorius sustos, kai mandagiai pasiūlysime kėdę atsisėsti. Agresorių galime sustabdyti tik drąsiai kalbėdami tiesą, gindami vertybes (jei jas turime) ir rodydami nepalaužiamą solidarumą su draugais, kuriems reikia pagalbos. Galime ir turime didžiuotis ta pagalba, kurią Ukrainai šiuo metu teikia Lietuva, jos žmonės. Ukrainoje ši parama yra matoma ir vertinama. Suprantu, kad kasdienybėje esame paskendę savuose rūpesčiuose. Tačiau kiekvienas mūsų šiandien turime pagal galimybes prisidėti prie laisvės, demokratijos, stabilumo stiprinimo. Mes ir toliau remsime savo šalį ginančius Ukrainos žmones, nes remdami Ukrainą mes stipriname Lietuvos ir visos Europos laisvę. Tik nenuleiskite rankų ir negalvokite, kad laisvės gynimas ir valstybės kūrimas yra vien kariuomenės ar politikų reikalas. Tai – visos tautos reikalas, ir per daug svarbus, kad būtų paliktas vien tik politikų atsakomybei.

2 komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijai vadovaus Darius Nicius

Saugomų teritorijų valdymo sistemos pertvarka vyksta pagal numatytą planą. Įsteigtos naujos Aukštaitijos, Dzūkijos–Suvalkijos, Mažosios Lietuvos ir Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos ir patvirtinti jų nuostatai, organizacinės struktūros ir šių direkcijų pareigybių sąrašai. Jau įvyko Aukštaitijos, Dzūkijos–Suvalkijos, Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijų vadovų atrankos. Nauji vadovai Nuo 2022 m. liepos 1 d. Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijai vadovaus Adrija Gasiliauskienė, Dzūkijos–Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijai vadovaus Paulius Čeponas, o Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijai – Darius Nicius. „Nors spręstinų klausimų vis dar yra, bet

Konteinerių pervežimas. Ką reikia žinoti apie šią paslaugą?

Logistika mūsų ekonominiame gyvenime turi labai didelę reikšmę. Jeigu ne jos teikiamos paslaugos, negalėtų būti vystomi prekybiniai santykiai ne tik tarp atskirų įmonių, bet ir valstybių. Ypač daug šioje srityje pasitarnauja krovinių gabenimas konteineriais, kuris reikalauja išskirtinės atsakomybės už saugų prekių pristatymą i reikiamą vietą. Kada prireikia konteinerio kroviniams pervežti? Jūrinis konteineris, kaip labai patogi tara, yra naudojamas tada, kai reikia pergabenti didelius krovinių kiekius iš vieno sandėlio į kitą. Kadangi ne visada įmanoma prekes pervežti vien jūriniu transportu, nes

Iššūkis – aplankykite šią vasarą 35 parkus

Gegužės 24 d. paminėta Europos parkų diena. Šiais metais juos vienijanti organizacija „Europarc“ kviečia pasvarstyti, kas mes būtume be gamtos, nuo kurios priklauso mūsų fizinė ir dvasinė sveikata. Persijunk! Gamta mus aprūpina maistu ir oru, kuriuo kvėpuojame. Gaila, bet žmogaus ir gamtos ryšys šiandien yra praradęs pusiausvyrą. Todėl 2022 m. šūkis ragina: „Mes esame gamta – permąstyk, perkurk, persijunk“. Tai geriausia daryti būnant gamtoje – kviečiame lankyti Lietuvos parkus: ir tuos, kuriuose jau buvote ne kartą, ir tuos, kurių dar

Vizitas Norvegijoje įgyvendinant projektą „Kultūros skūnė“

Viešosios įstaigos „Kintai Arts“ ir Kintų bendruomenės atstovas Borisas Belchev kartu su norvegų partneriais iš įmonės „Biotope“ šių metų balandžio mėnesio pabaigoje lankėsi šiauriausioje Norvegijos gyvenvietėje Vardė (Vardø). Išvykos tikslas – pasisemti gerosios patirties, kurią planuojama pritaikyti kartu su septyniais partneriais įgyvendindant „Kultūros skūnės“ projektą ir kartu su Kintų bendruomene statant Meno regyklą. Meno regykla Pasitelkiant šiuolaikinį profesionalųjį meną ir kūrybišką vietokūrą, EEE finansinių mechanizmų finansuojamas projektas „Kultūros Skūnė“ siekia aktualizuoti Pamario krašto kultūrinius išteklius ir sukurti vietos kultūros traukos

Taip pat skaitykite