Kodėl reikia padėti Ukrainai?

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas LINKEVIČIUS

Kai 1991 m. sausį okupantai nesėkmingai bandė palaužti Lietuvos žmonių ryžtą siekti Nepriklausomybės, didžiausia baimė buvo ne sovietų tankai, bet klausimas – ar pasaulis neliks abejingas mūsų kovai? Laimei, milijonai žmonių Vakaruose, Rusijoje, Ukrainoje, Moldovoje ir kitose šalyse buvo kartu su mumis. Šiemet Vilniuje turėjau garbės įteikti padėką biologijos mokslų daktarui Jevgenijui Dykyj, kuris 1991 m. vadovavo ukrainiečių būriui, gynusiam Lietuvos Parlamentą. Tuometis sovietų pavergtų tautų ir viso demokratinio pasaulio solidarumas įrodė, kad susikibę rankomis kartu galime pasiekti didžių pergalių. Ir kai jau buvome patikėję, kad karai Europoje – praeitis, staiga susidūrėme su „žaliųjų žmogeliukų“ užmaskuota karine agresija Kryme, taip pat atviru kariniu puolimu prieš Gruzijos ir Ukrainos žmones.

Šiandien dėl narystės NATO tiesioginės karinės grėsmės Lietuvos piliečiams nėra, tačiau privalome suvokti, kad ant mūsų namų slenksčio vyksta karas. Matome, kaip Estijoje, Ukrainoje grobiami šių šalių piliečiai ir teisiami parodomuosiuose „teismuose“ Rusijoje, kaip virš prorusiškų separatistų užgrobtos teritorijos Ukrainoje numušamas keleivinis lėktuvas ir visais įmanomais būdais bandoma trukdyti šio kraupaus nusikaltimo tyrimui, kaip mūsų smegenis bandoma užteršti ciniška, Kremliaus finansuojama propaganda. Tokiu metu negalime likti abejingi, nes abejingumas – sąjungininkas to, kuris be skrupulų naudoja jėgą. Savo tautos istorijoje esame patyrę per daug skausmo, kad naiviai tikėtume, jog agresorius sustos, kai mandagiai pasiūlysime kėdę atsisėsti. Agresorių galime sustabdyti tik drąsiai kalbėdami tiesą, gindami vertybes (jei jas turime) ir rodydami nepalaužiamą solidarumą su draugais, kuriems reikia pagalbos. Galime ir turime didžiuotis ta pagalba, kurią Ukrainai šiuo metu teikia Lietuva, jos žmonės. Ukrainoje ši parama yra matoma ir vertinama. Suprantu, kad kasdienybėje esame paskendę savuose rūpesčiuose. Tačiau kiekvienas mūsų šiandien turime pagal galimybes prisidėti prie laisvės, demokratijos, stabilumo stiprinimo. Mes ir toliau remsime savo šalį ginančius Ukrainos žmones, nes remdami Ukrainą mes stipriname Lietuvos ir visos Europos laisvę. Tik nenuleiskite rankų ir negalvokite, kad laisvės gynimas ir valstybės kūrimas yra vien kariuomenės ar politikų reikalas. Tai – visos tautos reikalas, ir per daug svarbus, kad būtų paliktas vien tik politikų atsakomybei.

2 komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Spurgų istorija: kaip jos atsirado ir kuo ypatingos lietuviškosios

spurgų istorija

Spurgų istorija, anot prekybos tinklo „Maxima“ atstovų, prasidėjo Europoje. O prie šio deserto raidos prisidėjo ir Lietuva. Kokia ta spurgų istorija, jų įvairove ir populiarumo visame pasaulyje priežastis?  Spurgos tapo mūsų kultūros dalimi  Įvairios formos, skirtingi užpildai ir skonio receptorius suvilgantys pabarstukai. Šios spurgų detalės patenkina daugelio klientų norus ir prisideda prie spartėjančio šio deserto populiarumo Lietuvoje, pastebi „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė. „Spurgos parduotuvių lentynose iki pat šiol patraukia žmonių dėmesį. Didžiausią susidomėjimo šiuo desertu proveržį

Šilutės narkotikų prekeivis kvaišalus slėpė miškuose

narkotikų prekeivis

Šilutės narkotikų prekeivis, kurį sulaikė Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus pareigūnai, Klaipėdos rajone, miške, slėpė ir laikė didelį kiekį, kaip įtariama narkotinių (psichotropinių) medžiagų. 28-erių Šilutės miesto gyventojas buvo ypač atsargus – didelius kvaišalų kiekius slėpė miškuose įrengtose slėptuvėse. Pareigūnai slėptuvėse rado ir paėmė apie 0,5 kg, kaip įtariama, narkotinių (psichotropinių) medžiagų –  kokaino ir „Ecstasy“ tablečių. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje, atliekant pirminius veiksmus, nedelsiant buvo atliktos kratos įtariamojo namuose. Kratos metu pareigūnai vyro namuose

Ką reikia žinoti žvejojant saugomose teritorijose?

žvejyba saugomose teritorijose

Žvejyba saugomose teritorijose. Aplinkos ministerija dažnai sulaukia klausimų, ar galima žvejoti ir plaukioti ornitologiniuose, ichtiologiniuose draustiniuose ir kitose saugomose teritorijose esančiuose vandens telkiniuose. Primename, kad ornitologiniuose draustiniuose, siekiant apsaugoti paukščius, draudžiama plaukioti tiek savaeigėmis, tiek nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis. Tik tuo atveju, jei ornitologiniame draustinyje esantis vandens telkinys yra išnuomotas mėgėjų žvejybai organizuoti, žuvų įveisimo ir mėgėjų žvejybos tikslais leidžiama plaukioti nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis nuo rugpjūčio 1 d. iki balandžio 1d. Vienos populiariausių saugomose teritorijose esančių žvejybos vietų yra Nemuno deltos regioniniame

Skvernelis pasiūlė, Balčytis jau pasirinko, Vytautas Laurinaitis svarsto

Išsiskyrus buvusio premjero nepartinio Sauliaus Skvernelio ir Valstiečių ir žaliųjų sąjungai vadovaujančio Ramūno Karbauskio keliams, keliolikai Seimo narių susibūrus į frakciją „Vardan Lietuvos“, netrukus pasklido dar viena naujiena. S. Skvernelis ir jo bendraminčiai šioje frakcijoje kuria Demokratų partiją „Vardan Lietuvos“ ir kviečia jungtis visus norinčius. Apie tai jau rašėme. Šilutės krašte tiesiogiai į Seimą išrinktas Zigmantas Balčytis jau pasirinko: Seime perėjo į frakciją „Vardan Lietuvos“, padidinęs jos narių skaičių iki 14, nuskriaudęs Lietuvos regionų frakciją, kuri Seime beturės 8 narius.

Taip pat skaitykite