Knyga apie liaudies meistrus Angelę ir Vytautą Raukčius
Lietuvos nacionalinis muziejus išleido gausiai iliustruotą knygą „Liaudies meistrai Angelė ir Vytautas Raukčiai“, kurioje pristato Balčių kaime, Vainuto seniūnijoje, gyvenančių kūrėjų darbus – margučius, drožinius, žaislus, sietynus, skrynias, tekintinius medžio dirbinius ir kt. Antradienio rytą šiedu liaudies meistrai Šilutės H. Šojaus muziejuje pristatė naują leidinį, kurio tiražas – vos 300 egzempliorių. 15 knygų gavo Angelė ir Vytautas Raukčiai ir jau spėjo visas padovanoti.
H. Šojaus muziejaus direktorė Roza Šikšnienė pasidžiaugė, kad nagingasis Vytautas Rauktys dirba ir muziejuje, turi vos pusę etato, tačiau be jo rankų prisilietimo senoviniai baldai muziejuje taip neatrodytų. Muziejaus vadovė padovanojo liaudies meistrams Angelei ir Vytautui Raukčiams žydinčią gėlę, buvo vienintelė sveikintoja, nors pasidžiaugti šia pora, kurią jau gerai žino ne tik Lietuva, bet ir nemažai užsieniečių, derėjo ir vietos valdžiai. Nors šie kuklūs žmonės dėmesio nemėgsta, tačiau bene paslaptis, kad Savivaldybė jų kūrybai dėmesio nėra parodžiusi…
Knyga apie Šilutės rajono garsiuosius liaudies meistrus yra jau trečiasis Lietuvos nacionalinio muziejaus leidinys iš serijos „Tradicijos ir dabartis“. Šie leidiniai pristato liaudies meno tyrinėjimus, skirti pažinčiai su liaudies meistrais, gebančiais naudotis tradiciniu palikimu ir praturtinančiais jį savo kūrybos savitumu.
„Pamarys“ rašė, kad būtent H. Šojaus muziejuje Angelė ir Vytautas buvo pagerbti jų kūrybos 40-mečio proga. Turi ši pora „Buities ir margučių palėpę“ savo sodyboje – pirmąjį tokį muziejų Lietuvoje, yra surengę net 13 autorinių darbų parodų, per metus pusšimtį dienų praleidžia išvykose po Lietuvą ar dar toliau. Jų margučių, skrynių, sietynų, kitų darbų yra įsigiję užsienio kolekcininkai, muziejai. Šįkart A. Rauktienė pasakojo, kad jiedu su vyru vadinti įvairiai: buvo tautodailininkai, meno kūrėjai, tautinio paveldo produktų gamintojai, geriausiai dirbantys meistrai, istorinio paveldo meistrai, liaudies meistrai, apsigynę kūrėjų teises ir gavę sertifikatų.
Margučiai šios poros kūryboje „prakalbinti“ itin savitai. Vyras tekina medinius margučius, Angelė juos dažo, margina įvairiais raštais, vaizdais, užrašais, vėliau vyras iš jų daro kompozicijas. Kai praėjusių metų pavasarį Vilniuje, parodų rūmuose, prieš šv. Velykas buvo surengta šių kūrėjų darbų paroda, margučiai sulaukė ypatingo dėmesio, sulaukta pasiūlymo parašyti knygą, joje pristatant kūrybą. Knygoje yra nuotrauka rožinio, kurį iš Angelės išmargintų 53 putpelių kiaušinių suvėrė Vytautas, įkomponavęs ir erškėtrožių vaisių.
Dėžutė margučių pristato poetės S. Nėries aprašytas gėles, kitoje margučio pusėje yra ir eilių rinkinio pavadinimas. Iš margučių – penklinė su natomis, žemiau – 3 margučiai su M. K. Čiurlionio inicialais, apačioje – margučiai su M. K. Čiurlionio paveikslų detalėmis. Panašiai pagerbtas K. Donelaitis, Maironis. Išskirtinio grožio yra Vytauto senoviniai sietynai, skrynios, žaislai.
Knygoje pristatyti ir Angelės darbeliai iš kaulų, pavyzdžiui, laivas iš žąsies krūtinkaulio.
Tik Vytauto tapyba liko be dėmesio. Tai vienintelė, ko gero, liaudies kūrėjų knygoje nepaminėta tema. „Mes knyga džiaugiamės, ji graži, įdomi, joje yra daug naujų darbų, gausiai iliustruota. Jeigu kas norės ją įsigyti, teks ieškoti Lietuvos nacionaliniame muziejuje, nes saviškes jau išdovanojome…“ – pasakojo A. Rauktienė, sklaidydama knygos puslapius ir apibūdindama kiekvieną nuotrauką, joje esančius darbus.
Stasė SKUTULIENĖ
Puikūs šie kūrybingi žmonės ir jų darbai reikalingi ateinančioms kartoms.Ir nieko naujo kad savivaldybei tokia smulkmė nerūpi. Esam girdėję vieno didmiesčio muzikalaus mero viešą nuomonę apie meno kūrėjus : „Chuiniū neremiam. Va uostui, baseinui, ten kur babkės plaukia -prašom“