Klaipėdos regionui atstovaujantis Seimo narys Audrius Petrošius bendradarbiaus su Šilutės kraštu: konservatoriai diržų neverš!

Aurius Petrošius. Mindaugo Mikulėno nuotr.

Klaipėdietis Seimo narys Audrius Petrošius imsis priemonių vienyti Klaipėdos regioną, kad visi kartu pasiektume geriausių rezultatų regiono gyventojams. Pirmuosius žingsnius, peržengiant Klaipėdos miesto ribas, klaipėdietis žengia Šilutės krašte, kur jau prasidėjo intensyvus bendradarbiavimas su Šilutės r. savivaldybės tarybos Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narių komanda ir jos pirmininke Sandra Tamašauskiene, įvyko pirmieji susitikimai  savivaldybės seniūnijose. Galima pasidžiaugti ir pirmaisiais rezultatais – perskirstant nacionalinį biudžetą Šilutės rajono savivaldybei papildomai skirta daugiau kaip 1.9 mln. eurų.

Dažnas esame girdėję politikų kalbų ir pažadų apie vis stiprėsiančius rajonus, tvirtėsiančias mažesnių gyvenviečių bendruomenes ir dėmesį, kurio sulauks kiekvienas rajono gyventojas. Deja, konkretaus proveržio iki šiol pasiekti nepavyko. Toliau susiduriame su mažėjančiais turistų srautais, prastėjančia kelių būkle, ne visuomet pasirinkti darbo vietą gyvenamame rajone turinčiais žmonėmis.

Tačiau lapkričio mėnesį priesaiką davęs Seimo narys konservatorius Audrius Petrošius, nors ir išrinktas Klaipėdos miesto vienmandatėje Baltijos rinkimų apygardoje, į darbą Seime žiūri itin rimtai ir neketina apsiriboti vien tik atstovavimu Klaipėdos miestui ar žvelgti į darbą plačiai ir „tiesiog atstovauti visai Lietuvai“: „Nuo pirmosios dienos Seime keliu sau tikslą, kad Klaipėdos ir Klaipėdos regiono balsas taptų ir girdimas, ir vertinamas. Dažnai stokojame dėmesio labiausiai nutolusioms savivaldybėms, pernelyg daug dėmesio skirdami sostinei Vilniui ir užmiršdami visą likusią Lietuvą. Manau, kad svarbiausias principas, kurio turėtume siekti norėdami kokybiško pokyčio, tai stiprus regionas – stipri savivalda. Siekdamas geriausio žmonėms, esu pasiruošęs peržengti partinius barjerus, nusistovėjusius stereotipus ir siekti, kad bendrystėje visas Klaipėdos regionas – nuo Šilutės iki Skuodo – taptų tvirtesne, bendradarbiaujančia, vienų tikslų siekiančia komanda.“

Sandra Tamašauskienė ir Audrius Petrošius. M. Mikulėno nuotr.

Šilutės r. savivaldybės tarybos narė Sandra Tamašauskienė, atstovaujanti TS-LKD frakcijai, džiaugiasi prasidėjusiu beprecedenčiu bendradarbiavimu bei pirmaisiais pasiektais rezultatais: „Su Seimo nariu Audriumi Petrošiumi jau pradėjome kalbėtis apie tai, kokiose srityse susitelkimo reiktų labiausiai, organizavome ir pirmuosius nuotolinius susitikimus su seniūnijų gyventojais, identifikavome spręstinų problemų grupes nuo infrastruktūros tvarkymo iki turizmo plėtojimo ar bendruomenių ir aktyvių gyventojų įtraukimo į sprendimų paieškas. Ypač aktuali Šilutės-Klaipėdos kelio problema, kuri, panašu, jau šioje kadencijoje pajudės iš mirties taško – tikimasi pradėti rekonstruoti pirmąją dalį nuo Jakų žiedo pusės iki vadinamojo Lypkių aplinkkelio. Išties stebina Seimo nario gebėjimas neskirstyti nei gyventojų, nei politikų pagal partines linijas, vertinti ir girdėti visas puses, todėl, galime tikėtis kur kas geresnių rezultatų kraštui ir gyventojams.“

Šilutės r. savivaldybei – papildomi 1.9 mln. eurų

Apie kintantį požiūrį į politiką byloja ir faktas, kad šių metų birželį, perskirstant nacionalinį biudžetą, Šilutės r. savivaldybei papildomai atseikėta daugiau kaip 1.9 mln. eurų, kuriuos rajono valdžia galės išleisti savivaldybės gyventojų poreikiams ir opiausioms problemoms spręsti.

„Visuomet keliu sau klausimą, ką galime padaryti šiandien, kad galėtume ne tik nuolat spręsti iškylančias problemas, gesinti „gaisrus“, tačiau ir tvirtai žengti į priekį. Matyt, turime laužyti nusistovėjusius stereotipus, pvz. visuomenėje gajus mitas, kad konservatoriai vėl verš diržus. Noriu patikinti, kad tikrai neverš. Maža to, žvelgiame į visus vienodai, neskirstome savivaldybių į „savas“ ir „svetimas“ ir geriausias to įrodymas, kad, nepaisant to, jog Šilutės r. savivaldybę valdo ne konservatoriškos politinės jėgos, šiai savivaldybei teko papildomi 1.9 mln. eurų“, – teigė A. Petrošius.

Ar savivaldybės gyventojų gyvenimas pagerės, priklausys nuo Šilutės r. savivaldybės tarybos ir administracijos darbo bei pasirinktų krypčių, kur bus investuotos papildomos lėšos.

„Bendraudamas su seniūnijų gyventojais ir seniūnais išgirdau nemažai įvairiausių poreikių, dažniausiai tie poreikiai susiję su blogais vietiniais keliukais, kultūros paveldo problemomis, tad noriu pasakyti, kad nacionalinė valdžia apie juos išgirdo, yra skirti papildomi pinigai ir kamuolys dabar jau Jūsų vietos politikų rankose, kur ir turėtumėte nukreipti savo energiją bei pastangas, siekdami gauti finansavimo dalį sau aktualių problemų sprendimui“, – gyventojus ir jų atstovus būti aktyvius pakvietė A. Petrošius.

Pandemijos situacija diktuoja sąlygas ir darbo pobūdžiui, dėl ko vis dar vengiama intensyvių gyvų susitikimų, tačiau, Seimo nario A. Petrošiaus teigimu, visi turime būti vieningi ir neabejingi tam, kas vyksta aplinkoje, domėtis savo rajone priimamais sprendimais: „Nelikite sprendimų paraštėse, aktyviai dalyvaukite rajono politiniame gyvenime, siekite, kad jūsų balsas būtų girdimas ne tik vietos savivaldoje, bet ir visoje Lietuvoje. Kviečiu kreiptis, rašyti, ateiti į susitikimus su manimi bei Šilutės TS-LKD komanda. Veikdami išvien įrodysime, kad kartu mes tikrai esame stipresni.“

Politinė reklama. Bus apmokėta iš Seimo nario Audriaus Petrošiaus  parlamentinės veiklos  sąskaitos. Užsak. Nr. pr2021/75.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

„Kelių priežiūra“ skelbia metinius veiklos rezultatus: numatytos naujovės

„Kelių priežiūros“ pajamos pernai augo beveik 11 proc., rodo metiniai veiklos rezultatai. Skelbiama, kad nors bendrovė metus užbaigė pelningai, tačiau veikla per praėjusius kelerius metus vis dar išlieka nuostolinga. Skaičiuojama, kad ir toliau taikant kompleksinius veiklos sprendimus bei laikantis strateginio veiklos plano, bendrovei jau kitąmet turėtų pavykti panaikinti sukauptą praeities nuostolį ir išmokėti dividendus valstybei. Pasak generalinio direktoriaus dr. Audriaus Vaitkaus, bendrovei praėję metai buvo tikri iššūkių, kadangi valstybinės reikšmės kelių dangos reikalauja vis daugiau remonto darbų šiltuoju sezonu, o

Vainuto gimnazistai – „Lietuviško žodžio šviesoje“

Vainuto gimnazija paviešino gerą žinią apie gimnazistų sėkmingą pasirodymą konkurse „Lietuviško žodžio šviesoje“. Kas jame išgarsino Vainuto kraštą? Paskaitykime. Gegužės 7 dieną  Vainuto gimnazijos mokiniai  Luka Šimanskaitė, 2 kl., ir  Arnas Šimanskas, 6 kl., dalyvavo Klaipėdos dramos teatre vykusiame tradiciniame respublikiniame meninio skaitymo ir dainuojamosios poezijos konkurse „Lietuviško žodžio šviesoje“, skirtame Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai paminėti.  Už artistiškai ir kūrybiškai perskaitytą Daivos Čepauskaitės eilėraštį „Auksinė skruzdėlė“ Luka Šimanskaitė pelnė didįjį prizą, o Arnas Šimanskas už artistiškumą ir kūrybiškumą

Per pirmąjį šiemet smegduobių skaičiavimą rastos 49 naujos smegduobės

Šiaurės Lietuvos karstiniame regione balandį Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) specialistai nustatė 49 naujas smegduobes. Tiek daug jų nebuvo užfiksuota seniai. Šįkart didžiausios smegduobės skersmuo – 6 metrai, gylis – 3 metrai. „Naujų smegduobių atsiradimo vietos ir apytikslis laikas yra svarbus, nes padeda suprasti tikėtinas jų atsiradimo vietas, padeda nustatyti svarbiausius veiksnius, dėl ko vienais metais smegduobių atsiranda daugiau, kitais metais – mažiau. Tam Lietuvos geologijos tarnyba vykdo karstinės gipso denudacijos monitoringo projektą – renka duomenis ir skaičiuoja ištirpusio gipso kiekį

Gegužę yra buvę net ir šalčio

Meteo.lt skelbia, kad gegužė yra vėlyvojo pavasario mėnuo, kai vyksta perėjimas į meteorologinę vasarą. Nors šį mėnesį šalnų dirvos paviršiuje būna gana dažnai, didesnių šalčių įprastai nepasitaiko, bet… Štai prieš 29 ir 59 metus Varėnoje buvo išmatuota pati žemiausia gegužės mėn. oro temperatūra Lietuvoje, tuomet atšalo iki -6,8°C.  Tokią žemą oro temperatūrą lėmė ne tik atslinkusi šalta oro masė, bet ir toje vietovėje vyraujantys smėlingi dirvožemiai, kurie naktimis greitai atvėsta ir oro temperatūra dažnai nukrenta labiausiai. Žiemą ar kovo mėnesį

Taip pat skaitykite