Klaipėdoje atidengtas Vydūno paminklas: dalyvavo ir pagėgiškiai

Rugsėjo 1 d. Klaipėdoje, Puodžių ir Bokštų gatvių sankirtoje, atnaujinto skvero su fontanu viduryje atidengtas 3 metrų aukščio bronzinis paminklas tautos šviesuoliui filosofui Vydūnui (skulptorius Arūnas Sakalauskas, Boris Krylov ir Oles Sidoruk).

Mąstytojo Vydūno basakojė figūra kyla į viršų, tik kojų pirštų galiukais jis remiasi į žolės salą, iš po kurios pulsuoja tekanti gyvybinga vandens versmė. Bronzinė figūra drauge su bronzine žolės sala yra vientisas objektas – kaip ir žmogus yra neatskiriama gamtos dalis. Rankos, sudėtos ant krūtinės, apsaugo tai, ką žmogus gražiausio, dvasingiausio patiria gyvenime.

Vydūno viešosios bibliotekos atstovės su Vydūno draugijos nariais ir Vydūno giminaite Brita Storost (pirmoje eilėje, centre).

Saulėtą ir šiltą rugsėjo 1-osios dieną Klaipėdoje, Vydūno skvere, atidengtas paminklas filosofui, rašytojui, publicistui, vienam įžymiausių Mažosios Lietuvos kultūros veikėjų Vydūnui (tikr. Vilhelmas Storostas). Iškilioje šventėje dalyvavo ir Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos darbuotojos: direktorės pavaduotoja Ramutė Vaitkuvienė, vaikų literatūros sk. vedėja Liudmila Fetingienė ir bibliografijos-informacijos sk. vedėja Asta Andrulienė. Pagėgių bibliotekos bendruomenei tai ypač reikšmingas įvykis, nes nuo 2018 m. kovo 29 d. Vydūno vardas į bibliotekos istoriją įrašytas aukso raidėmis – Pagėgių savivaldybės tarybos sprendimu Pagėgių savivaldybės viešajai bibliotekai suteiktas Vydūno vardas.

Netoliese palikti jo batai – palikęs savo materialųjį pasaulį žmogus žengia į nušvitimo erdvę, kur veriasi amžinosios būties pažinimo versmė.
„Visa tai, kas stabdo, priešinasi augimui, gyvėjimui, šviesėjimui, reiškia nykimą, mirimą. Ir tai yra grožio antitezė“ – Vydūnas.

Pjedestalas iš rudai raudono granito sukuria visatos sferos įvaizdžio apvalų fragmentą, kuriuo srūva vandens versmė. Iš po žolės salos pulsuojanti vandens versmė simbolizuoja žmogaus tyriausius potyrius, kurie, nušviesdami jo sąmonę, kelia žmogaus dvasią aukštyn.

Yra čia ir „Mąstytojo suolas“, kur prisėdus galima pagalvoti ir pasigilinti į Vydūno „Visatos ir žmogaus sąrangą“, liečiančią esminius žmogaus būties klausimus…

Prieš septynerius metus grupė Vydūno paminklo idėjos autorių kreipėsi į kultūros mecenatą Rimantą Cibauską, siūlydami tapti ne tik rėmėju, bet ir pagrindiniu organizatoriumi – idėjos siela. Rimantas Cibauskas, pateisindamas 2016 metais pelnytą Lietuvos kultūros ministerijos įsteigtą „Metų mecenato“ titulą ir cituodamas Vydūną „Niekuomet žmogus nėra toks gražus, koks jis yra kurdamas“, kvietė susirinkusius kartu kurti ir moderniame globaliame pasaulyje puoselėti tautiškumą. Tą mes galime ir to puikus pavyzdys – iškilęs Klaipėdos centre pačių miestelėnų iniciatyva ir lėšomis Vydūnas.

Prie projekto prisidėjo Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Klaipėdos miesto savivaldybė, VšĮ „Mažosios Lietuvos kultūra“, Vydūno draugija, pavieniai aukotojai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja reikalavimai maisto produktų kilmės nurodymui ant pakuočių

Nuo trečiadienio įsigalioja reikalavimai, įpareigojantys maisto produktų gamintojus ir pardavėjus nurodyti ne tik maisto produkto, bet ir jo gamybai panaudotų žaliavų kilmės šalį, praneša Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). Pranešama, kad šie reikalavimai įsigalioja visoje Europos Sąjungoje. Iki šiol detalesnę informaciją apie žaliavų kilmę buvo privaloma nurodyti prekiaujant tik nedaugeliu maisto produktų – tai mėsa (jautiena, naminių paukščių mėsa, kiauliena, aviena, ožkiena), šviežiais vaisiais ir daržovėmis, alyvuogių aliejumi, medumi, vynu ar ekologiškais produktais. Iš parduotuvių lentynų maisto produktai su

Per parą tyrimų apimtys Klaipėdoje ženkliai išaugs

2020 m. balandžio 1 d. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje sumontavus neatlygintinai gautą automatizuotą laboratorinę įrangą, Vakarų Lietuvos regiono žmonėms atliekamų tyrimų apimtys ženkliai išaugs. Darbui su šia modernia įranga planuojama įsigyti ir 30 tūkst. specialių jai pritaikytų reagentų. Numatoma, kad įranga bus artimiausiu metu – kelių dienų bėgyje.  Sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo Aurelijaus Verygos teigimu, toks sprendimas priimtas, siekiant taupyti laiką, reikalingą koronaviruso testams atlikti, taip pat tausojant Klaipėdos universitetinės ligoninės laboratorijoje specialistų pajėgas.

Grožio puoselėjimas namuose karantino metu

Lietuva jau kuris laikas gyvena kitokiu, neįprastu ritmu nei iki šiol. Karantinas paveikė daugelį verslų. Tarp jų ir grožio salonų veiklą. Dalis grožio meistrų dirba nelegaliai, savo namuose, taip pažeidinėdami įstatymą. Tačiau tikrai saugančios savo ir kitų sveikatą sustabdė visus darbus, atšaukė vizitus ir t. t. Tad kaip puoselėti grožį namuose karantino metu, kuomet grožio įstaigos stabdo veiklą? Grikiai grožiui Sužinojus apie artėjantį koronavirusą, lietuviai kaip pakvaišę ėmė pirkti įvairias kruopas, tarp jų ir grikius. Nors visi žinome, kad košes

Šilokarčemos dvaro savininkas Hugo Šojus

Šiemet sukanka 175 metai nuo valdininko, dvarininko, aktyvaus visuomenininko ir kultūrininko Hugo Šojaus gimimo. Žmogaus, kuris buvo savo krašto, dabartinio Šilutės miesto mecenatas ir filantropas. Ant dvarininko padovanotų žemių iki pat šių dienų stovi svarbūs instituciniai miesto pastatai.  Šojų šeimos istorija   Hugo Šojus (Hugo Scheu) gimė 1845 m. balandžio 1 d. Klaipėdoje, pirklio ir laivininko Arnoldo Karlo Šojaus (Arnold Carl Scheu (1811–1886)) ir Rozetės Cygler (Rossete Ziegler (1825–1848)), Klaipėdos malūnininko dukters, šeimoje.   H. Šojus 1875 m. vedė tėvo