Klaipėdoje atidengtas Vydūno paminklas: dalyvavo ir pagėgiškiai

Rugsėjo 1 d. Klaipėdoje, Puodžių ir Bokštų gatvių sankirtoje, atnaujinto skvero su fontanu viduryje atidengtas 3 metrų aukščio bronzinis paminklas tautos šviesuoliui filosofui Vydūnui (skulptorius Arūnas Sakalauskas, Boris Krylov ir Oles Sidoruk).

Mąstytojo Vydūno basakojė figūra kyla į viršų, tik kojų pirštų galiukais jis remiasi į žolės salą, iš po kurios pulsuoja tekanti gyvybinga vandens versmė. Bronzinė figūra drauge su bronzine žolės sala yra vientisas objektas – kaip ir žmogus yra neatskiriama gamtos dalis. Rankos, sudėtos ant krūtinės, apsaugo tai, ką žmogus gražiausio, dvasingiausio patiria gyvenime.

Vydūno viešosios bibliotekos atstovės su Vydūno draugijos nariais ir Vydūno giminaite Brita Storost (pirmoje eilėje, centre).

Saulėtą ir šiltą rugsėjo 1-osios dieną Klaipėdoje, Vydūno skvere, atidengtas paminklas filosofui, rašytojui, publicistui, vienam įžymiausių Mažosios Lietuvos kultūros veikėjų Vydūnui (tikr. Vilhelmas Storostas). Iškilioje šventėje dalyvavo ir Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos darbuotojos: direktorės pavaduotoja Ramutė Vaitkuvienė, vaikų literatūros sk. vedėja Liudmila Fetingienė ir bibliografijos-informacijos sk. vedėja Asta Andrulienė. Pagėgių bibliotekos bendruomenei tai ypač reikšmingas įvykis, nes nuo 2018 m. kovo 29 d. Vydūno vardas į bibliotekos istoriją įrašytas aukso raidėmis – Pagėgių savivaldybės tarybos sprendimu Pagėgių savivaldybės viešajai bibliotekai suteiktas Vydūno vardas.

Netoliese palikti jo batai – palikęs savo materialųjį pasaulį žmogus žengia į nušvitimo erdvę, kur veriasi amžinosios būties pažinimo versmė.
„Visa tai, kas stabdo, priešinasi augimui, gyvėjimui, šviesėjimui, reiškia nykimą, mirimą. Ir tai yra grožio antitezė“ – Vydūnas.

Pjedestalas iš rudai raudono granito sukuria visatos sferos įvaizdžio apvalų fragmentą, kuriuo srūva vandens versmė. Iš po žolės salos pulsuojanti vandens versmė simbolizuoja žmogaus tyriausius potyrius, kurie, nušviesdami jo sąmonę, kelia žmogaus dvasią aukštyn.

Yra čia ir „Mąstytojo suolas“, kur prisėdus galima pagalvoti ir pasigilinti į Vydūno „Visatos ir žmogaus sąrangą“, liečiančią esminius žmogaus būties klausimus…

Prieš septynerius metus grupė Vydūno paminklo idėjos autorių kreipėsi į kultūros mecenatą Rimantą Cibauską, siūlydami tapti ne tik rėmėju, bet ir pagrindiniu organizatoriumi – idėjos siela. Rimantas Cibauskas, pateisindamas 2016 metais pelnytą Lietuvos kultūros ministerijos įsteigtą „Metų mecenato“ titulą ir cituodamas Vydūną „Niekuomet žmogus nėra toks gražus, koks jis yra kurdamas“, kvietė susirinkusius kartu kurti ir moderniame globaliame pasaulyje puoselėti tautiškumą. Tą mes galime ir to puikus pavyzdys – iškilęs Klaipėdos centre pačių miestelėnų iniciatyva ir lėšomis Vydūnas.

Prie projekto prisidėjo Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Klaipėdos miesto savivaldybė, VšĮ „Mažosios Lietuvos kultūra“, Vydūno draugija, pavieniai aukotojai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Tarp turtingiausių šalies politikų – Pagėgių rajono savivaldybės tarybos narys Remigijus Kelneris

Turtingiausi šalies politikai yra ne Seime. Daugiausia jų dirba savivaldybių tarybose. Naujausio žurnalo „Reitingai“ ir DELFI tyrimo duomenimis, didžiausią turtą kartu su žmona valdo Plungės rajono savivaldybės tarybos narys Liudas Skierus, Kauno mero Visvaldo Matijošaičio verslo partneris. Turtingiausias Seimo narys yra valstiečių ir žaliųjų lyderis Ramūnas Karbauskis. Į DELFI skelbiama 50-uką pateko ir Pagėgių rajono savivaldybės tarybos narys Remigijus Kelneris ir Dalia Kelnerienė – 2,46 mln. eurų. Jie saraše užėmė 23-ąją vietą. Pagėgių rajono politikas Remigijus Kelneris kartu su šeimos nariais valdo

Socialiniuose tinkluose plinta daina „Papa Frančesko“, skirta popiežiaus Pranciškaus vizito Lietuvoje metinėms

Lygiai prieš metus, 2018 metų rugsėjo 22-23 dienomis, popiežius Pranciškus pirmą kartą lankėsi Lietuvoje. Vizito metinių proga Julius Vaicenavičius pristato dainą ir vaizdo klipą „Papa Frančesko“. „Daina gimė praeitais metais išlydint popiežių Pranciškų Vilniaus oro uoste. Viskas įvyko labai spontaniškai, norėjosi džiugiai ir smagiai atsisveikinti. Tuo metu buvo ankstus rytas, daugybė savanorių ir puiki nuotaika,“ – pasakoja Julius Vaicenavičius. Dainoje ir vaizdo klipe nuotaikingai vaizduojamos pagrindinės popiežiaus vizito Lietuvoje akimirkos: susitikimas su jaunimu Katedros aikštėje, apsilankymas Okupacijų ir laisvės kovų

Ankstyvas ruduo Mažojoje Lietuvoje: vokiškos kultūros takais

Jei lankysitės pajūryje, turizmo specialistai pataria pasižvalgyti po pamarį ir išbandyti naują turistinį maršrutą, pavadintą „Migruojančios kultūros“. Šis maršrutas kviečia nuo pajūrio keliauti Šilutės link ir daugiau sužinoti apie Didžiosios ir Mažosios Lietuvos sandūroje gyvavusias tradicijas, pamario krašto gamtą ir jos žmones, iki šiol save vadinančius lietuvininkais. Įdomu tai, kad Mažoji Lietuva Lietuvos valstybei nepriklauso nei 100 metų. „Tai autentiškos Klaipėdos krašto (Mažosios Lietuvos) sodybos, tradiciniai mažlietuvių valgiai, senosios Klaipėdos krašto dainos. Tiesa, šis maršrutas įspūdingesnis keliaujant su gidu, nes tik

Pokalbis apie prasidėjusių mokslo metų aktualijas

Rugsėjį prasidėjus naujiems mokslo metams, paaiškėja ir tikras mokinių skaičius. Dabar rajono bendrojo lavinimo mokyklose ir gimnazijose yra 4473 mokiniai. Šiemet, palyginus su praėjusių metų rugsėju, sulaukta 172 vaikais mažiau, įskaičiuojant ir ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus ugdomus vaikus. Vien mokyklas lankančiųjų šiemet sumažėjo 135. Apie prasidėjusių mokslo metų aktualijas „Pamarys“ pakalbino Šilutės r. savivaldybės Švietimo skyriaus vedėją Dainorą BUTVYDIENĘ. – Jūsų pateiktieji skaičiai teikia optimizmo. Bent jau šį rudenį mokinių nesumažėjo keliais šimtais, kaip būdavo anksčiau. – Tačiau mažiau devintokų