Kintų muzikos festivalis – praeities, dabarties ir ateities dermė

Šiemet Kintuose plečiami kultūriniai procesai: šią vasarą čia polifoniškai susipins muzikos festivalis, kompozitorių dirbtuvės–kursai ir Reformacijos 500-osioms metinėms skirti renginiai. Visi šie renginiai yra praeities, dabarties ir ateities Kintų žymės.

Nuo 2012 m. rengiamas Kintų muzikos festivalis (KMF) per gana trumpą laikotarpį tapo reikšmingu miestelio gyvenimo įvykiu, galbūt net reiškiniu, nešančiu bendruomenei pridėtinę vertę – suteikiančiu galimybę iš arti pažinti kultūrinius įvykius ir procesus, plėsti kultūrinį akiratį. Ne mažiau svarbu ir tai, kad rengimasis festivaliui ir pats jo vyksmas glaudžiai sutelkia nemažą dalį kintiškių, taip stiprindamas bendruomeniškumą.

Istorinė atmintis
Istorijos atmintį įprasmins Reformacijos sukakčiai skirti senosios muzikos koncertai. Vakarų Lietuvoje paplitusio protestantiškojo tikėjimo (evangelikų liuteronų) bendruomenę turintis Kintų miestelis gali didžiuotis viena iš seniausių šio krašto bažnyčių – Didžioji Kintų bažnyčia pastatyta dar 1705 m.
Šilutės krašte vyksiantys koncertai kartu bus KMF organizatorių – direktorės Audros Juodeškienės, meno vadovo Gedimino Gelgoto – simbolinė padėka Šilutės kraštui ir Kintų tikinčiųjų bendruomenei, bendradarbiaujančiai ir geranoriškai leidžiančiai naudoti bažnyčią festivalio koncertams. Reformacijos metinėms pažymėti ir padėkai subtiliai išreikšti numatomi du senosios muzikos koncertai. Reformacijos amžiaus – Renesanso epochos – muzikos ir poezijos jungtys suskambės tarptautinio senosios muzikos ansamblio „Canto Fiorito“ (meno vadovas Rodrigo Calveyra) teatralizuotame koncerte „Langas į sielą: žvilgsnis XVI amžiaus muzikoje ir poezijoje“. Čia bus pasakojama jaudinanti meilės istorija, subtiliai jungianti XVI a. italų ir ispanų polifoninės muzikos meistrų kūrinius, išryškinant mylinčių ir mylimų, spindinčių, verkiančių ar žudančių akių įvaizdžius.
Šilutėje vyksiantis koncertas bus reta proga susipažinti su šios epochos muzika ir jos embleminiu instrumentu – liutnia, tiek lydėdavusia dainininkų balsus, tiek skambėjusia savarankiškai ir perteikusia Renesanso daugiabalsės muzikos rafinuotumą. Poetišką programą atliks trys „Canto Fiorito” atlikėjai: senojoje muzikoje besispecializuojanti dainininkė Renata Dubinskaitė (mecosopranas), vienas ryškiausių Europos renesansinės liutnios atlikėjų ispanas Ariel‘is Abramovich‘ius ir ansamblio „Canto Fiorito” meno vadovas, garsus išilginės fleitos bei korneto atlikėjas brazilų kilmės Rodrigo Calveyra. Programos režisierė – jauna režisierė Karina Novikova, statanti operas įvairiose Europos šalyse.
Dar vienas Reformacijos jubiliejui paminėti skirtas renginys suteiks progą išgirsti Johanno Sebastiano Bacho – kompozitoriaus, ištikimai dirbusio liuteronų bažnyčiai – muziką. Kintų bažnyčioje vyksiantis koncertas „Dievo šokis: Bacho muzika solo instrumentams“ atskleis naują J. S. Bacho siuitų violončelei skambesį – R. Calveyra jas atliks išilginėmis fleitomis. J. S. Bacho siuitas violončelei sudaro senoviniai šokiai (išskyrus įžangą) – visuomet skamba alemanda, kurantė, sarabanda, žiga, o tarp pastarųjų įterpiami menuetai, bure ar gavotai. Šedevrais laikomos siuitos kuria viena melodine linija pasiekiamą daugiabalsės muzikos efektą. Anglų muzikologas ir kompozitorius Wilfridas Mellersas jas taikliai pavadino „monofonine muzika, kurioje žmogus sukūrė Dievo šokį”.
Ateities gairės
Jas Kintuose žymi pirmą kartą čia vyksiančios tarptautinės jaunųjų kompozitorių dirbtuvės, vadovaujamos Maastrichto (Olandija) konservatorijos ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) docento Vykinto Baltako. Kompozitoriai iš Didžiosios Britanijos, Olandijos, Graikijos, Irano ir Lietuvos savaitę (liepos 17-23 d.) gyvai eksperimentuos su atlikėjais – LMTA Šiuolaikinės muzikos studijų programos magistrantais ir ambicinguoju naujosios muzikos ansambliu „Synaesthesis“ iš Vilniaus.
Kūrybinių dirbtuvių tema – muzikos ir vaizdo santykis. Kursų metu numatomi trys koncertai. Pirmasis iš jų – liepos 19 d. LMTA šiuolaikinės muzikos programos studentų Dominyko Besakirsko (perkusija) ir Dominyko Norkūno (gitara) rengiama programa, kurioje skambės Helmuto Lachenmanno, Therry de Mey, Steve‘o Reicho ir Jenso Peterio Ostendorfo kompozicijos bei autorinės improvizacijos. Dar vienas koncertas skambės liepos 22 d. Kintų didžiojoje bažnyčioje – minėtieji atlikėjai kartu su ansambliu „Synaesthesis“ atliks Karlheinzo Stockhauseno ir dirbtuvių dalyvių kūrinius.
Kursus vainikuos koncertas liepos 23 d. Rusnės saloje įsikūrusioje seniausioje liuteronų bažnyčioje: ansamblis „Synaesthesis“ atliks rezidencijos studentų, V. Baltako bei kitų autorių (Simon Steen-Andersen, Gérard Grisey, Louis Andriessen ir kt.) kompozicijas.
Šios kūrybinės dirbtuvės – žingsnis ateities planų link: ateityje organizatoriai norėtų Kintuose įrengti nuolat veikiančią menininkų rezidenciją, galinčią būti tarsi antraisiais namais kūrėjams, ieškantiems įkvėpimo ir erdvės harmoningoje, ramioje aplinkoje, supamos nuostabios gamtos.
Su visais šiais senosios ir naujosios muzikos renginiais polifoniškai kontrapunktuos vienas iš Kintų dabarties simbolių – Kintų muzikos festivalis, šiemet vyksiantis liepos 21-rugpjūčio 4 dienomis. Jo ašis – vokiečių kompozitoriaus, vieno iš europietiškojo minimalizmo pradininkų Peterio Michaelio Hamelio, šiemet švenčiančio 70-metį, koncertas. Taip pat tradiciškai skambės Naujų idėjų kamerinio orkestro (NIKO) rengiamas, didžiulio publikos susidomėjimo sulaukiantis naktinis koncertas, NIKO solistų pasirodymai, o festivalį užbaigs specialiai suburto Kintų muzikos festivalio simfoninio orkestro (dirigentai G. Gelgotas ir Martynas Stakionis), solistų, smuikininkų Davido Nebelo (Šveicarija) ir Augustos Jusionytės (Lietuva) koncertas.
Paulina Nalivaikaitė,
muzikologė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Festivalio atidarymas – ant Kuršmarių kranto, saulei leidžiantis

Šeštasis tarptautinis Kintų muzikos festivalis atidarytas vokiečių kompozitoriaus Peter Michael Hamel koncertu Kuršių marių pakrantėje. Kintų muzikos festivalio organizatoriai džiaugiasi, kad kūrėjas turėjo galimybę vieną koncertą surengti ir Lietuvoje. Minimalizmo pradininko 70-ąjį jubiliejų šiemet Europoje švenčia svarbiausios pasaulio koncertų salės bei festivaliai. Kompozitorius yra dirbęs kartu su įžymiausiais muzikos kūrėjais: John Cage, Terry Riley, La Monte Young ir Carl Orff, o koncertų geografija nusidriekia per visą pasaulį – nuo Paryžiaus ir Maskvos iki Tokijo, Niujorko ir Mumbajaus. Specialiu kompozitoriaus pageidavimu,

Kokie Natkiškiai be Oninių…

Ar dar yra tokių, kurie negirdėjo apie Natkiškiuose kas vasarą rengiamą šventę „Šventa Ona – duonos ponia“? Abejoju, mat šventė šiemet vyko jau 20 kartą. Kas bežino, kodėl būtent Oninės buvo pasirinktos pagrindine visos seniūnijos vasaros švente… Gal kad Onų, Onučių ir Onyčių nemažai apylinkėse gyvena? Pagal Natkiškių seniūnės Vilytos Sirtautienės sudarytą sąrašą jų priskaičiuojama penkiolika. Tiesa, ne visos į šventę atvyko, tačiau varduvių proga be dėmesio neliko. Antradienį seniūnė su socialine darbuotoja Rita Joneliene aplankė visas, kurias namuose rado ir

Juodi nesantaikos debesys virš baltųjų gandrų lizdo

Garbaus amžiaus Regina ir Pranas Kasparai iš Grabupių kaimo, savo sodyboje tinkamai pasirūpinę gandrais, sulaukė kaimynų reikalavimo: „Kad gandralizdžio neliktų…“ Laiškas iš užsienio „Pamario“ redakcija elektroniniu paštu gavo Kamilijos Kasparaitės laišką iš užsienio. Ji – Tujų gatvėje 4, Grabupiuose (Šilutės sen.) gyvenančių Reginos ir Prano Kasparų anūkė, parašiusi redakcijai vaikų, anūkų ir net proanūkės vardu. „Senelio sodyboje jau 5 metus gyvena gandrai, kurie pirmaisiais metais jiems atnešė proanūkę. Gandrai susilaukdavo jauniklių, visi kaimynai džiaugėsi mūsų gandriukais. Dabar jie atskrenda kasmet.

„Šilutė – vieta, kur visada sugrįšiu…“

Pokalbis su Dovydu Pancerovu, tyrimų žurnalistu, pelniusiu apdovanojimų už kokybišką žurnalistiką, knygos „Kiborgų žemė“ autoriumi, savo darbais garsinančiu Šilutės miesto vardą. – Esate kilęs iš nedidelio miestelio. Ar kada nors dėl to kilo problemų didmiesčiuose? – Oi ne, niekada dėl to neturėjau jokių problemų. Sakyčiau priešingai – būti šilutiškiu Vilniuje yra labai malonu, nes žmonėms patinka Pamarys. Tiek gamta, tiek architektūra, tiek išskirtinė istorija. Sako: „Labai mielas miestelis“. – Papasakokite apie savo vaikystę Šilutėje? Galbūt yra iki šiol likusi kokia