Kintų muzikos festivalis – praeities, dabarties ir ateities dermė

Šiemet Kintuose plečiami kultūriniai procesai: šią vasarą čia polifoniškai susipins muzikos festivalis, kompozitorių dirbtuvės–kursai ir Reformacijos 500-osioms metinėms skirti renginiai. Visi šie renginiai yra praeities, dabarties ir ateities Kintų žymės.

Nuo 2012 m. rengiamas Kintų muzikos festivalis (KMF) per gana trumpą laikotarpį tapo reikšmingu miestelio gyvenimo įvykiu, galbūt net reiškiniu, nešančiu bendruomenei pridėtinę vertę – suteikiančiu galimybę iš arti pažinti kultūrinius įvykius ir procesus, plėsti kultūrinį akiratį. Ne mažiau svarbu ir tai, kad rengimasis festivaliui ir pats jo vyksmas glaudžiai sutelkia nemažą dalį kintiškių, taip stiprindamas bendruomeniškumą.

Istorinė atmintis
Istorijos atmintį įprasmins Reformacijos sukakčiai skirti senosios muzikos koncertai. Vakarų Lietuvoje paplitusio protestantiškojo tikėjimo (evangelikų liuteronų) bendruomenę turintis Kintų miestelis gali didžiuotis viena iš seniausių šio krašto bažnyčių – Didžioji Kintų bažnyčia pastatyta dar 1705 m.
Šilutės krašte vyksiantys koncertai kartu bus KMF organizatorių – direktorės Audros Juodeškienės, meno vadovo Gedimino Gelgoto – simbolinė padėka Šilutės kraštui ir Kintų tikinčiųjų bendruomenei, bendradarbiaujančiai ir geranoriškai leidžiančiai naudoti bažnyčią festivalio koncertams. Reformacijos metinėms pažymėti ir padėkai subtiliai išreikšti numatomi du senosios muzikos koncertai. Reformacijos amžiaus – Renesanso epochos – muzikos ir poezijos jungtys suskambės tarptautinio senosios muzikos ansamblio „Canto Fiorito“ (meno vadovas Rodrigo Calveyra) teatralizuotame koncerte „Langas į sielą: žvilgsnis XVI amžiaus muzikoje ir poezijoje“. Čia bus pasakojama jaudinanti meilės istorija, subtiliai jungianti XVI a. italų ir ispanų polifoninės muzikos meistrų kūrinius, išryškinant mylinčių ir mylimų, spindinčių, verkiančių ar žudančių akių įvaizdžius.
Šilutėje vyksiantis koncertas bus reta proga susipažinti su šios epochos muzika ir jos embleminiu instrumentu – liutnia, tiek lydėdavusia dainininkų balsus, tiek skambėjusia savarankiškai ir perteikusia Renesanso daugiabalsės muzikos rafinuotumą. Poetišką programą atliks trys „Canto Fiorito” atlikėjai: senojoje muzikoje besispecializuojanti dainininkė Renata Dubinskaitė (mecosopranas), vienas ryškiausių Europos renesansinės liutnios atlikėjų ispanas Ariel‘is Abramovich‘ius ir ansamblio „Canto Fiorito” meno vadovas, garsus išilginės fleitos bei korneto atlikėjas brazilų kilmės Rodrigo Calveyra. Programos režisierė – jauna režisierė Karina Novikova, statanti operas įvairiose Europos šalyse.
Dar vienas Reformacijos jubiliejui paminėti skirtas renginys suteiks progą išgirsti Johanno Sebastiano Bacho – kompozitoriaus, ištikimai dirbusio liuteronų bažnyčiai – muziką. Kintų bažnyčioje vyksiantis koncertas „Dievo šokis: Bacho muzika solo instrumentams“ atskleis naują J. S. Bacho siuitų violončelei skambesį – R. Calveyra jas atliks išilginėmis fleitomis. J. S. Bacho siuitas violončelei sudaro senoviniai šokiai (išskyrus įžangą) – visuomet skamba alemanda, kurantė, sarabanda, žiga, o tarp pastarųjų įterpiami menuetai, bure ar gavotai. Šedevrais laikomos siuitos kuria viena melodine linija pasiekiamą daugiabalsės muzikos efektą. Anglų muzikologas ir kompozitorius Wilfridas Mellersas jas taikliai pavadino „monofonine muzika, kurioje žmogus sukūrė Dievo šokį”.
Ateities gairės
Jas Kintuose žymi pirmą kartą čia vyksiančios tarptautinės jaunųjų kompozitorių dirbtuvės, vadovaujamos Maastrichto (Olandija) konservatorijos ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) docento Vykinto Baltako. Kompozitoriai iš Didžiosios Britanijos, Olandijos, Graikijos, Irano ir Lietuvos savaitę (liepos 17-23 d.) gyvai eksperimentuos su atlikėjais – LMTA Šiuolaikinės muzikos studijų programos magistrantais ir ambicinguoju naujosios muzikos ansambliu „Synaesthesis“ iš Vilniaus.
Kūrybinių dirbtuvių tema – muzikos ir vaizdo santykis. Kursų metu numatomi trys koncertai. Pirmasis iš jų – liepos 19 d. LMTA šiuolaikinės muzikos programos studentų Dominyko Besakirsko (perkusija) ir Dominyko Norkūno (gitara) rengiama programa, kurioje skambės Helmuto Lachenmanno, Therry de Mey, Steve‘o Reicho ir Jenso Peterio Ostendorfo kompozicijos bei autorinės improvizacijos. Dar vienas koncertas skambės liepos 22 d. Kintų didžiojoje bažnyčioje – minėtieji atlikėjai kartu su ansambliu „Synaesthesis“ atliks Karlheinzo Stockhauseno ir dirbtuvių dalyvių kūrinius.
Kursus vainikuos koncertas liepos 23 d. Rusnės saloje įsikūrusioje seniausioje liuteronų bažnyčioje: ansamblis „Synaesthesis“ atliks rezidencijos studentų, V. Baltako bei kitų autorių (Simon Steen-Andersen, Gérard Grisey, Louis Andriessen ir kt.) kompozicijas.
Šios kūrybinės dirbtuvės – žingsnis ateities planų link: ateityje organizatoriai norėtų Kintuose įrengti nuolat veikiančią menininkų rezidenciją, galinčią būti tarsi antraisiais namais kūrėjams, ieškantiems įkvėpimo ir erdvės harmoningoje, ramioje aplinkoje, supamos nuostabios gamtos.
Su visais šiais senosios ir naujosios muzikos renginiais polifoniškai kontrapunktuos vienas iš Kintų dabarties simbolių – Kintų muzikos festivalis, šiemet vyksiantis liepos 21-rugpjūčio 4 dienomis. Jo ašis – vokiečių kompozitoriaus, vieno iš europietiškojo minimalizmo pradininkų Peterio Michaelio Hamelio, šiemet švenčiančio 70-metį, koncertas. Taip pat tradiciškai skambės Naujų idėjų kamerinio orkestro (NIKO) rengiamas, didžiulio publikos susidomėjimo sulaukiantis naktinis koncertas, NIKO solistų pasirodymai, o festivalį užbaigs specialiai suburto Kintų muzikos festivalio simfoninio orkestro (dirigentai G. Gelgotas ir Martynas Stakionis), solistų, smuikininkų Davido Nebelo (Šveicarija) ir Augustos Jusionytės (Lietuva) koncertas.
Paulina Nalivaikaitė,
muzikologė

Hits: 338

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Renginių, skirtų emocinei sveikatai, ciklas

MO muziejus drauge su kitų kultūros įstaigų atstovais ne kartą akcentavo meno ir kultūros svarbą. Muziejų ir galerijų lankymas gerina žmonių emocinę sveikatą, mažina stresą bei suteikia laimės. Tą patvirtina Pasaulio sveikatos organizacijos atlikti tyrimai. „Apie muziejų ir vizualiųjų menų teigiamą poveikį visuomenei ne kartą kalbėjome, kai muziejus buvo uždarytas karantino metu. Įsitikinome, kad nepaisant mokslinių įrodymų, galbūt tuo nėra pasitikima, nesistengiama sistemiškiau išnaudoti. Todėl norime tęsti šią temą ir analizuoti, kaip geriau išnaudoti muziejus – vietas, kuriose auga gerovės

Baudos už žolės deginimą

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, daugiausia  gaisrų atvirosiose teritorijose kyla balandžio mėnesį. Praėjusių metų  balandį  ugniagesiams juos teko gesinti 815 kartų. Šiais metais žolė Lietuvoje jau liepsnojo  360  kartų. Daugiausia tokių gaisrų šiemet kilo Vilniaus (179), Kauno (43) ir Šiaulių (26)  apskrityse.  Šiemet išdegė per 100 ha, praėjusiais metais per tą patį laiką ugnis nusiaubė 575 ha (kilo 918 gaisrų).    Dabar šalyje  vyksta akcija „Nedegink žolės“, jos metu gyventojams platinama informacija apie daromą žalą deginant sausą žolę ir už

Atvelykiui – apie žibučių miškelį Pagryniuose

Pagryniuose, Šilutės priemiestyje,  reto grožio vieta: 7 arų ploto privatus miškelis išvien mėlynuoja žibuoklių žiedais. Kiek jų čia žydi, sunku ir suskaičiuoti. Vešlūs krūmeliai kelia po dešimtis žiedų. Šį pavasarį mėlynasis miškelis ypač gražus. Dabar – pats žibučių žydėjimas. O padėkos už šį sukurtą grožį nusipelno Žaliosios gatvės sodybos šeimininkai – garsūs Pamario krašto bitininkai Onutė ir Pranas Petrošiai. Sukurti tokį žibuoklyną – ne vienerių metų darbas. Onutė Petrošienė pasakojo, kad pirmosios žibutės čia buvo pasodintos gal prieš 10 metų.

Dovana F. Bajoraičio viešajai bibliotekai – stalo žaidimas „Kelionė koklių motyvais“

Rudenį trys klaipėdiečiai – meno projektų koordinatorė Žana Jegorova, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotoja dr. Raimonda Nabažaitė, ir tapytojas Rodionas Petrovas (Rodion Petroff) sukūrė pažintinį stalo žaidimą „Kelionė koklių motyvais“, kuris yra glaudžiai susijęs su Klaipėdoskrašto  istorija. Jame vaizduojami kokliai priklauso Mažosios Lietuvos istorijos muziejui. Šis žaidimas kviečia prisiliesti prie krosnių istorijos (tai artima ir Šilutės kraštui). Žaidėjai žaisdami artimiau prisilies prie archeologijos ir jos ypatumų, daugiau sužinos apie Europos istoriją, mieste vyravusią prekybą, garsių menininkų kūrybą,

Taip pat skaitykite