Kiekvienas per metus išmetame apie 140 kg maisto

  • Per metus Lietuvoje prarandama 393,8 tūkst. tonų maisto.
  • Vienam Lietuvos gyventojui per šį laiką tenka apie 141 kg iššvaistyto maisto.
  • Daugiausia – net 86 kg – jis išmeta namuose.

 

Rugsėjo 29 d. jau trečią kartą minima Tarptautinė informavimo apie maisto švaistymą diena, kurios tikslas – atkreipti visuomenės ir verslo dėmesį į maisto švaistymo ir atliekų problemą.

Maisto švaistymo mastai Lietuvoje paaiškėjo mokslininkams 2021 m. atlikus tyrimą „Maisto švaistymo ir maisto praradimų visoje maisto tiekimo grandinėje lygio ir  priežasčių nustatymas bei rekomendacijų parengimas“. Šį tyrimą, siekdama sumažinti maisto praradimus žemės ūkio grandyje ir maisto pramonėje, užsakė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM).

Per savaitę – po 2,5 kilogramo

Pasirodo, kad tyrime dalyvavę gyventojai per savaitę vidutiniškai namuose išmesdavo apie pustrečio kg maisto, daugiausia – paruošto. Kiek mažiau išmetama šviežių ir greitai gendančių maisto produktų.

Pasak tyrėjų, vartotojams reikalingi patarimai ir žinios. Pavyzdžiui, kaip planuoti porcijas, iš maisto likučių paruošti naujus ir skanius patiekalus, tinkamai saugoti paruoštą maistą ir t.t.

Mokslininkai nustatė, kad pirminėje gamyboje daugiausia prarandama burokėlių, rugių ir avienos, o mažiausiai – karvių pieno, paukštienos, kviečių.

Daugiausiai išmeta didmenininkai

Maisto produktų, gėrimų, tabako ir jo gaminių prekybos įmonių apklausos rezultatai rodo, kad didžiausi maisto praradimai nustatyti didmeninės prekybos įmonėse.

2019 m. šiose įmonėse buvo prarasta 49 109,72 t maisto. Daugiausia – vaisių ir daržovių, mažiausia – kiaušinių.

Daugiausia prarasto maisto išmesta į sąvartynus, išpilta į kanalizaciją ar nuotekų valymo įrenginius didmeninės prekybos įmonėse, todėl, anot tyrimą atlikusių Lietuvos socialinių mokslų centro ekonomikos ir kaimo vystymo instituto mokslininkų, šioms įmonėms yra aktualios iniciatyvos dėl žiedinės ekonomikos principų taikymo.

Nors viešajame maitinime prarandama mažiausiai maisto, ir čia reikalingi pokyčiai – 2019-aisiais prarasta 2598,9 t maisto per metus.

Priežastys įvairios: maisto produktai neteko šviežumo, sugedo, buvo sugadinti juos gaminant arba porcijos, patiekus jas vartotojams, buvo per didelės.

Nedaug kas atiduota skurstantiems

Lietuvoje maitinimo įstaigos imasi veiksmų, kad sumažintų maisto praradimus: planuoja efektyvesnę gamybą, tiksliai numato, apgalvoja maisto produktų pirkimus, meniu planavimą, tinkamą maisto produktų laikymą ir tinkamo dydžio porcijų taikymą. Tačiau tyrėjai pastebi, kad vieno iš svarbiausių veiksmų, siekiant sumažinti maisto praradimus – maisto pertekliaus perdavimo žmonėms, kuriems jo trūksta – imasi tik labai mažai verslo maitinimo įstaigų.

Iš 60 verslo maitinimo įstaigų tik 5 nurodė, kad bendradarbiauja su Maisto banku ir / arba kitomis labdaros organizacijomis. Per vieną mėnesį vidutiniškai viena įstaiga paaukojo 23 kg maisto.

ŽŪM šiemet patvirtinto Paramos už labdarai atiduodamo maisto tvarkymą teikimo taisykles.

Už vieną kilogramą maisto, kuris buvo surinktas iš maisto tvarkymo subjektų ir po to atiduotas labdarai ir paramai, ministerija skiria 0,5 euro.

Šiemet per 6 mėn. už išsaugotą maistą bus išmokėta apie 200 tūkst. Eur lėšų. Naujam paramos teikimo laikotarpiui – 2022 m. spalio 1 d. – 2023 m. rugsėjo 30 d., paraiškos bus pradėtos rinkti artimiausiu metu. 2023 m. tam planuojama skirti 400 tūkst. Eur.

Žemės ūkio min. inf.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Vyriausybė pritarė siūlymui pratęsti nepaprastąją padėtį Lietuvoje

Vyriausybė pritarė Vidaus reikalų ministerijos siūlymui pratęsti nepaprastąją padėtį Lietuvoje iki kovo 16 d. Ministerijos siūlymu nepaprastoji padėtis galiotų visame pasienio ruože prie Lietuvos valstybės sienos su Baltarusija ir pasienio ruože su Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi. Pagal šiuo metu galiojantį Seimo nutarimo „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ projektą nepaprastoji padėtis galioja iki gruodžio 16 d. 24.00 val. Pasako vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės, jau devynis mėnesius tęsiantis Rusijos Federacijos karinei agresijai prieš Ukrainą grėsmės Lietuvos visuomenės rimčiai ir saugumui niekur nedingo,

Šilutės ligoninė įsigijo naujos kartos echoskopą, kuriuo bus galima atlikti ir kepenų elastografijos tyrimą

Šilutės ligoninės Konsultacinė poliklinika pasipildė šiuolaikiška, išskirtines diagnostines galimybes turinčia įranga – ultragarsinės diagnostikos sistema „Philips Epiq Elite“. Šiuo echoskopu atliekami ultragarsiniai tyrimai yra tikslūs, informatyvūs, visiškai nekenksmingi ir neskausmingi pacientams. Todėl jie tinkami ligų profilaktikai, gydymui ir stebėsenai.   Gali ištirti kepenis Ultragarsiniai tyrimai padeda diagnozuoti ūminį apendicitą, tulžies pūslės ar inkstų akmenligę, ankstyvąsias vėžio užuomazgas, navikinius pakitimus, kraujagyslių patologijas. Taip pat vertinti kitus vidaus organų pakitimus. Naujasis echoskopas „Philips Epiq Elite“  ypatingas dar ir tuo, kad gydytojai gastroenterologai

Muzikos diena Šilutėje

Šiandien (ketvirtadienį) Šilutės kultūros ir pramogų centro fojė visą dieną skamba kamerinių ansamblių konkurso muzika. Tai ketvirtasis Šilutės meno mokyklos organizuotas kamerinių ansamblių konkursas „Muzikuokime drauge“. Renginį pradėjo konkurso meno vadovės Liudmilos Kašėtienės-Mikkelsen ir jos mokinio Pijaus Piragovo keturiomis rankomis fortepijonu atliktas Ukrainos kompozitoriaus Miroslav‘o Skorik‘o kūrinys. Visus konkurso dalyvius ir svečius pasveikino šio konkurso vadovė, Šilutės meno mokyklos direktorė Daiva Pielikienė. Taip pat sveikino ir sėkmės dalyviams linkėjo Šilutės r. savivaldybės mero pavaduotojas Sigitas Šeputės, Administracijos direktoriaus pavaduotoja Daiva

Ką tikrins policija gruodžio mėnesį?

Policijos pareigūnai, užtikrindami eismo saugumą, gruodžio mėnesį Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato aptarnaujamoje teritorijoje, kuriai priklauso ir Šilutės rajonas bei Pagėgių savivaldybės teritorija, organizuos prevencines priemones. Šiomis dienomis (gruodžio 1-3 d.) vyksta pėsčiųjų, dviračių vairuotojų kontrolė – tamsiuoju paros laiku, matomumą gerinančių saugos priemonių (atšvaitų, ryškiaspalvių liemenių su šviesą atspindinčiais elementais ir kt.) naudojimas. Gruodžio 5-11 d., gruodžio 24-27 d. ir gruodžio 30-31 d. atidžiau bus kontroliuojama vairuotojų, įskaitant dviračių ir elektrinių paspirtukų, blaivumas, apsvaigimas nuo narkotinių ar kitų psichiką

Taip pat skaitykite