Paskutinį šio mėnesio antradienį Šilutės r. savivaldybės vadovai susirinkusiems žiniasklaidininkams apžvelgė besibaigiančio mėnesio darbus, rūpesčius, pateikė naujienų ir atsakė į klausimus. Šįkart dalyvavo meras Vytautas Laurinaitis, vicemeras Algis Bekeris ir administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis.

Šilutės rajono savivaldybės mero pavaduotojas Algis Bekeris (iš kairės), meras Vytautas Laurinaitis ir po atostogų Egipte į darbą sugrįžęs administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis pabendrauti su trimis žiniasklaidos atstovais susėdo prie kalėdine puokšte papuošto stalo.

Sunku gauti teigiamą kompetencijos įvertinimą
Meras Vytautas Laurinaitis lankėsi Seime, tęsdamas diskusiją su Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininku Eugenijumi Jovaiša dėl Mokyklų vertinimo agentūros vadovų kompetencijų vertinimo. Lietuvoje 100 įstaigų neturi nuolatinių vadovų, Šilutės rajone jų trūksta 3 švietimo įstaigoms, Kretingos rajone – 4 ir t. t. Pokalbyje su E. Jovaiša, ministerijos atstovais dalyvavo merai, švietimo skyrių vedėjai ir kiti.
„Pamario“ skaitytojui primename, kad asmuo, pretenduojantis laimėti įstaigos vadovo konkursą, privalo Vilniuje gauti teigiamą kompetencijos įvertinimą, be šito konkurse dalyvauti negali. Bėda, kad retam tepavyksta gauti teigiamą vertinimą.
Meras sakė pasiūlęs iš viso atsisakyti tokio vertinimo, kiti mano, kad vertinimas galėtų likti, tačiau jis nelemtų konkurso rezultatų, o kai kas pasiūlė palikti esamą vertinimą ir net jį griežtinti. E. Jovaišos nuomone, vertinimą reikėtų keisti, diferencijuoti, kai vienokie reikalavimai būtų taikomi pretendentui į gimnazijos vadovus, kitokie – į vaikų ikimokyklinės įstaigos direktorius. Pažadėta, kad kitų metų pradžioje kompetencijų vertinimas keisis. Su E. Jovaiša dar susitiks ir kitų savivaldybių merai bei atstovai. Meras sakė esąs nusiteikęs dalyvauti ir kituose šiai temai skirtuose susitikimuose, Seimo komiteto posėdyje.
„Įstaiga be vadovo – blogai. Kitos savivaldybės skiria laikinuosius vadovus, tą bandome daryti ir mes, tačiau dviem įstaigoms net laikinų vadovų neradome… Gal žmogus svarsto: kas bus, jei nepavyks išlaikyti kompetencijos vertinimo testo. Laikino vadovo reikia, nes pavaduojantis vadovą išeina atostogų, o kas jį pavaduos? Tokiu atveju vietoj pavaduojančio vadovo gali būti paskirtas tik atsakingas už įstaigos veiklą žmogus. Tai reiškia, kad dokumentuose negalioja jo parašas, be kurio negalima išmokėti atlyginimų. Tai tik atsakingas asmuo be jokių galių įstaigoje“, – kalbėjo meras, priminęs patikusį Naujosios Akmenės mero klausimą Seime. Tą merą domino, ar atliktas tyrimas, ar išnagrinėta to kompetencijų vertinimo naudingumas. Ką tai davė? Pasirodo, naudingumu nesidomėta…
Rajone – 12 proc. bedarbių?
Šis viešai minimas skaičius, anot mero, nėra tikslus, todėl su Šilutės darbo birža imta nagrinėti situaciją. Net Skuodo rajone – tik 6 proc. Nedarbas Europos Sąjungoje – 8,6 proc., Lietuvoje – 8,1 proc., Klaipėdos apskrityje – 7 proc. Kartu su darbo biržos atstovais, seniūnais aptarta ši situacija.
Nekyla abejonių, kad bedarbių sąrašas – išpūstas. 45 asmenys iš įvairių Lietuvos vietovių įkurdinti dviejuose Juknaičių seniūnijoje veikiančiuose reabilitacijos centruose – visi įregistruoti bedarbiais, todėl gauna socialines pašalpas. Išvykstantieji padirbėti į užsienį taip pat registruojasi darbo biržoje. Vyras – ūkininkas, o jo žmona – registruota bedarbė. Seniūnai žino, kas yra tikrieji bedarbiai, darbo biržai pateiks jų sąrašus.
„Mes žinome, kad trūksta darbininkų statybų įmonėms, kitoms, Vilkyčiuose veikianti „Germanika“ vežasi darbininkų iš Kretingos, Gargždų, Tauragės, Jurbarko, „Šilutės baldai“ – taip pat, o bedarbių neva yra tūkstančiai? Tai mūsų netenkina“, – sakė meras.
Analizė nenudžiugino
Palangoje posėdžiavo Klaipėdos regiono plėtros taryba, pateikta apskrities savivaldybių ekonominės specializacijos apžvalga. Informacija pristato žmogiškąjį kapitalą, verslumą ir investicijas, infrastruktūrą ir iš to daro išvadas.
Meras informavo, kad žiniasklaidai pateiks šią analizę. Gavome, tad informuojame, kokių naujienų tas tyrimas atskleidžia.
2007-2016 m. Lietuva sumažėjo 402 tūkst. arba 12,4 proc. gyventojų. Emigracija sudaro 70 proc. pokyčio, likusią dalį lėmė mirtingumas ir gimstamumas. Per tą patį laikotarpį Klaipėdos apskrityje sumažėjo beveik 40 tūkst. gyventojų: emigravo virš 40 tūkst. gyventojų, daugiau negu Lietuvoje vidutiniškai, daugiausia – iš Klaipėdos m., Skuodo ir Šilutės rajonų.
Lietuvoje šiuo metu pašalpas gauna 3,1 proc. gyventojų, Klaipėdos apskrityje – 2 proc., Šilutės ir Skuodo rajonuose – 4,7 ir 4,9 proc.
2016 m. Lietuvoje1000 gyventojų teko 17 mažų ir vidutinių įmonių. Išskyrus Klaipėdos miestą, likusiose apskrities savivaldybėse daugiau įmonių buvo išregistruota nei įregistruota, o Skuodas ir Šilutė – vienintelės apskrities savivaldybės, atsiliekančios nuo Lietuvos vidurkio.
Didiesiems Lietuvos miestams atitenka per 80 proc. visų tiesioginių užsienio investicijų. Per metus vidutiniškai į Lietuvą pritraukiama beveik 12 mlrd. Eur. Vilnius pritraukia 65 proc. visai Lietuvai tenkančių investicijų. Apie 1 mlrd. Eur arba 10 proc. atitenka Klaipėdos apskričiai, iš jų 92 proc. – Klaipėdos miestui (778 mln. Eur) ir rajonui (251 mln. Eur). Šios dvi savivaldybės bei Palanga (31 mln. Eur) investicijų dydžiu pralenkė Lietuvos vidurkį, o Šilutė, Kretinga ir Skuodas nuo jo gerokai atsiliko. Mero teigimu, per dvejus metus Šilutės rajone buvo investuota 38 mln. Eur. Tai meras pavadino geru rezultatu.
Šilutės stiprybė
Tyrime nurodyta, kad Šilutės rajonas turi kelias stiprias pramonines specializacijas.
Baldų gamybos, nes veikia net kelios didelės gamyklos. SBA grupė aktyviai investuoja į gamybą, sukuria 4 proc. viso šio sektoriaus pridėtinės vertės. Kita sritis – miškininkystė ir medienos apdirbimas. Plėtojama vėjo energetika. Dar paminėtos žemės ūkio, turizmo ir maitinimo bei statybų sritys.
Meras sakė, kad rajono ateitį derėtų sieti su kaimo turizmo verslu, žemės ūkiu, žinoma, ir su kitomis paminėtomis sritimis.
Kitos žinios
Dėl verslo liudijimų mokesčio ir lengvatų, anot mero, apsispręsta – mokestis kitais metais truputį brangs. Savivaldybė neturi galių kontroliuoti, ar statybose, automobilių remonto dirbtuvėse žmonės dirba su verslo liudijimu, ar jį tėra įsigijęs kelioms, o gal keliolikai dienų, nors dirba visus metus. Tai iškreipia šių verslų rinką, šio verslo įmonės, bendrovės veikia kitokioms sąlygomis, moka didelius mokesčius.
Su Šilutės katalikų bažnyčios klebonu Remigijumi Saunoriumi aptarta baisokai atrodančio buvusios „Eglutės“ sanatorijos pastato likimas. Pasak mero, gal čia galėtų rastis nakvynės namai, jeigu pavyktų paruošti projektą ir gauti finansavimą. Šalia būsimos naujos Šilutės autobusų stoties į griuveną panašus pastatas tikrai gadintų vaizdą. Apie tai kalbėtasi Vidaus reikalų ministerijoje.
Tebevyksta susitikimai dėl vandens kelio nuo Ventės rago į Nidą rengimo, tačiau lėšų gauta tik kelio gilinimui, bet ne joženklinimui. Rezultatų tikimasi kitą vasarą.
Neišblėso užmojai Rusnės saloje statyti apžvalgos bokštą.
Savivaldybės delegacija lankėsi Vokietijoje, tariamasi dėl bendro projekto, įtraukiant ir Lenkiją, skatinti turizmą šalyse prie Baltijos jūros. Dalyvavo ir Ukrainos atstovų, kurie ieško partnerių Europos Sąjungoje.

Stasė SKUTULIENĖ