Kiek pinigų išleidžiame Kalėdoms? Ar brangi dovana tikrai tiek kainuoja?

Žmonės sako, Kalėdos – tai ramybės ir susikaupimo metas. Deja, dažnai vakarus su šeima pakeičia nesibaigiantys vaikščiojimai iš vienos parduotuvės į kitą, o dovanojimo džiaugsmą užgožia tinkamų dovanų paieškos. Švenčių laukimas pavirsta nedidele pinigų leidimo fiesta. Taip yra ne vien Lietuvoje, todėl įdomu, kiek kalėdinėms dovanoms išleidžia skirtingose pasaulio šalyse gyvenantys žmonės ir ar brangios dovanos tikrai tiek daug kainuoja?

Asmenukių lazda suteiks daugiau smagaus laiko nei užsakyta pusvalandžio fotosesija.

Asmenukių lazda suteiks daugiau smagaus laiko nei užsakyta pusvalandžio fotosesija.

Kiek kainuoja Kalėdos?
2015 metų duomenimis, vidutiniškai viena šeima Lietuvoje išleido 502 eurus kalėdinei nuotaikai sukurti: pirko dovanų, vaišių, kalėdinių papuošimų. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje Kalėdų sąskaitos 2015 metais buvo mažesnės. Britų šeima vidutiniškai išleido 420 eurų. Ne daug nuo jų skiriasi ir kitoje pasaulio pusėje esančios Australijos gyventojai. Jie praėjusiais metais vidutiniškai išleido tik 5 eurais mažiau negu britai. Kalėdinė australų šeimos sąskaita siekė 415 eurų.
Bene daugiausiai Kalėdoms skiria JAV gyventojai. Pernai jų išlaidos kalėdiniams pirkiniams siekė 787 eurus. Įdomu tai, kad nuo 2000 metų išlaidų beveik nepadaugėjo – praėjusiais metais amerikiečiai vidutiniškai išleido tik 13 eurų daugiau nei tik įžengę į antrą tūkstantmetį.
Tačiau ar išleisti šimtai eurų garantuoja dovanos kokybę ir artimojo šypseną?
Brangi dovana nebūtinai daug kainuoja?

Metas suprasti, kad, liaudiškai tariant „už širdies griebianti dovana“ yra kur kas brangesnė nei ta, kurios kainą net gaila nulupti. O norint padovanoti geras emocijas pinigų daug nereikia.

Ar ir jums pasitaikė tokia situacija, kai vaikui padovanoto žaislo dėžė jam yra įdomesnė nei pats žaislas? O kruopščiai rinkti auskarai mylimajai taip ir liko gulėti papuošalų dėžutėje?
Tai patvirtino ir keletas pakalbintų tautiečių.
„Pati geriausia dovana, kokią esu gavusi Kalėdoms, buvo 5 vokai. Kaip tik prieš Kalėdas turėjau išvykti mokytis pusei metų į užsienį. Geriausia draugė atspausdino 5 nuotraukas, užrašė trumpas istorijas apie jas, pridėjo tik mums suprantamų užuominų ir liepė perskaityti, tik kai ten nuvyksiu. Prisiekiu, braukiau ašarą ir ne vieną, o savo šypseną atsimenu iki šiolei“, – pasakoja buvusi ekonomikos mokslų studentė Jurgita.
Pardavimų vadybininkas Robertas taip pat dalijasi geriausios dovanos istorija. „Įsimintiniausią dovaną gavau pernai. Su draugais planavome Kalėdų atostogas Tenerifėje. Deja, likus mažiau nei savaitei iki atostogų aš susilaužiau koją. Kol mano draugai krovėsi lagaminus, aš laukiau operacijos. Skristi negalėjau, teko pasilikti Lietuvoje. Tačiau, kai draugai grįžo, likau maloniai nustebintas. Prieš išvykdami atostogauti jie nusipirko ACME veiksmo kamerą ir filmavo visus savo nuotykius su atspausdinta mano nuotrauka, lyg ir aš būčiau kartu: gulint paplūdimyje, plaukiojant, kopiant į kalnus… Grįžę padovanojo susuktą filmuką ir tą pačią veiksmo kamerą, kad kitą kartą galėčiau pats filmuoti. Buvau tikrai labai laimingas. Smagiausia tai, kad draugai visada apie mane galvojo ir taip stengėsi.“
„Turbūt pati įsimintiniausia dovana per šitiek metų – staigmena Kalėdų rytą. Pamenu, kaip nieko nepranešę sugužėjo visi vaikai ir anūkai ankstų Kalėdų rytą. Nieko nebuvau pasiruošusi, net stalas nepadengtas. Streso buvo nemažai, bet vaikai viskuo pasirūpino. Aš tik sėdėjau ir šypsojausi. O kokią dovaną atvežę padėjo po eglute, tiesą sakant, nė nepamenu“,– prisimena pensininkė Asta.
Taigi, pats laikas keisti mąstymą ir dovanoti šypsenas vietoj brangių etikečių. Kruopščiai atrinktos ir įrašytos dainos, padovanotos kartu su beviele kolonėle, pažadins daugiau prisiminimų ir gerų emocijų nei dar vienas puodelis ar prabangūs, jums nei tinkančio nei patinkančio aromato kvepalai. Idėjos nuotraukoms ir asmenukių lazda suteiks daugiau smagaus laiko nei užsakyta pusvalandžio fotosesija. O įdėtas laikas ir pastangos renkant dovaną tiesiogiai sugrįš šypsenomis ir nuoširdžiais „ačiū“.
Jolita Murauskaitė

Hits: 212

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Nuo COVID-19 jau paskiepytas kas penktas šalies gyventojas

Padidinus vakcinacijos tempus Lietuvoje bent viena vakcinos doze jau pavyko paskiepyti 19,5 proc. visuomenės, t. y. beveik kas penktą šalies gyventoją. Vyresnių nei 65 metų gyventojų vakcinuota daugiau nei pusė – 53 proc. Nors savivaldybės nepanaudotas vakcinas jau gali siūlyti žemiau esančios prioritetinėms grupėms, balandžio mėnesį pagrindinis prioritetas yra skiriamas senjorų vakcinacijai. Vyresni nei 65 metų amžiaus gyventojai yra registruojami skiepijimui bet kuria jų pageidaujama vakcina. Nesulaukus kvietimo, senjorai raginami patys kreiptis į savo savivaldybę detalesnei informacijai ir pasinaudoti valstybės

Nuo pirmadienio atsiveria daugiau parduotuvių, kino teatrai, leidžiami renginiai

Nuo pirmadienio Vyriausybės sprendimu veiklą gali atnaujinti parduotuvės, veikiančios prekybos centruose, kino teatrai, leidžiami renginiai. Prekybos centruose, kuriuose veiklą vykdo daugiau nei viena parduotuvė ar vienas prekybininkas ir prekybos plotas sudaro mažiau kaip 50 proc. viso prekybos centro ar kitos prekybos vietos prekybos ploto, vienu metu galinčių būti lankytojų skaičius apskaičiuojamas pagal bendrą prekybos centro, turgavietės ar kitos prekybos vietos prekybos plotą, kurio vienam lankytojui turi tekti ne mažiau kaip 50 kv. metrų arba vienu metu aptarnaujamas ne daugiau kaip

Lietuvos valstybės skola dabar ir prieškariu 

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Lietuvių išeivijos instituto vyr. mokslo darbuotojas profesorius Juozas Skirius: Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus pastebėjo, kad šiuo metu valstybės skola išaugusi iki neįprasto lygio, tačiau esą nereikėtų tuo gąsdintis. Lietuvos banko duomenimis, 2020 m. pabaigoje valstybės skola siekė 24,8 mlrd. eurų arba beveik 51 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Pasak G. Šimkaus, Lietuvos skola nesiekia Mastrichto kriterijaus (60 proc. BVP) ir yra mažesnė nei kitose euro zonos valstybėse. Įdomu, kad 2019-aisiais mūsų šalies skola siekė

Paspirtukų vairuotojai patiria nuostolių

Elektrinis paspirtukas – puikus sprendimas, norint greitai ir saugiai nukeliauti netolimą atstumą. Vis dėlto tai yra transporto priemonė, todėl jai galioja Kelių eismo taisyklės. Draudikai pastebi, kad kasmet daugėja važiuojančiųjų paspirtukais sukeltų eismo įvykių.  Žala kasmet didėja  „Elektriniai paspirtukai, kuriems nereikalingas vairuotojo pažymėjimas, gali važiuoti iki 25 kilometrų per valandą greičiu, todėl jais paprasta aplenkti dviratininkus ir pėsčiuosius, tačiau vienas neatsargus manevras gali sukelti pavojingą situaciją. Su paspirtukais susijusias žalas fiksuojame jau keletą metų. 2019 metais tokių žalų buvo 140,

Taip pat skaitykite