Kiek kainuoja viena karantino diena?

„Sodra“ skaičiuoja, kad viena darbo diena karantino socialinio draudimo fondui kainuoja apie 2 milijonus eurų. Tiek išaugo vidutinė vienos dienos ligos ir nedarbo socialinio draudimo išmokų vertė, palyginti su laikotarpiu iki karantino.  

„Nors ir skaičiuojame, kiek karantinas kainuoja socialinio draudimo fondui, tačiau norime pabrėžti, kad  socialinio draudimo paskirtis – kompensuoti dėl draudiminių įvykių prarastas apdraustųjų pajamas.

„Sodros“ išmokos nelaikomos parama ar pašalpa. Ši ekstremali situacija sukelia draudiminius įvykius – žmonės suserga, dėl ligos ar karantino reikia prižiūrėti vaikus, netenka darbo. Apdraustieji, t. y. socialinio draudimo įmokas mokėję gyventojai, tokiais atvejais gali gauti socialinio draudimo išmokas“, – sako „Sodros“ direktorė Julita Varanauskienė.

Karantinas namuose uždarė 60 tūkst. tėvų  

„Sodros“ duomenimis, praėjusią savaitę nedarbingumo pažymėjimus dėl epideminės situacijos turėjo 65 tūkst. gyventojų, iš jų 60 tūkst. – prižiūrintys mažamečius vaikus, kurių ugdymo įstaigos uždarytos dėl karantino. Iš viso praėjusią savaitę nedarbingumo pažymėjimus turėjo 108 tūkst. gyventojų. Tai yra trečdaliu mažiau nei pirmąsias dvi karantino savaites.

Per nepilną balandį „Sodra“ jau išmokėjo 69 mln. eurų ligos išmokų, iš jų beveik 34 mln. eurų – už nedarbingumą dėl epideminės situacijos. Pernai per visą balandį buvo išmokėta tik šiek tiek daugiau nei 26 mln. eurų ligos išmokų.

„Situacija dabar stabilizavosi. Karantino pradžioje kone dvigubai padaugėjo nedarbingumo pažymėjimų, išduotų dėl kitų priežasčių nei epideminė situacija. Vėliau šis skaičius grįžo į įprastas vėžes. O vaikus dėl karantino situacijos prižiūrinčių ir ligos draudimo išmokas gaunančių tėvų ar senelių skaičius yra stabilus ir, matyt, nemažės, kol nebus vėl atidarytos ugdymo įstaigos“, – pastebi J. Varanauskienė.

Nedarbo išmokų dar didės  

Balandį nedarbo išmokų gavėjų buvo beveik 70 tūkstančių. Tai yra maždaug 2,5 tūkst. daugiau negu kovą ir maždaug 10 tūkst. daugiau negu praėjusių metų balandį. Balandį „Sodra“ priėmė 33 tūkst. sprendimų dėl nedarbo draudimo išmokų skyrimo ar atnaujinimo. Pernai per tą patį laikotarpį tokių sprendimų priimta kone dvigubai mažiau – apie 18 tūkstančių.

„Nedarbo išmokų augimas dar laukia.  Reiškinys, kai pranešimų apie atleistus darbuotojus skaičius viršija pranešimų apie priimtus skaičių pradėjome stebėti tik antrą karantino savaitę. Žmonės, kuriems bedarbio statusas suteiktas balandį, nedarbo draudimo išmokas pradės gauti gegužę“, – sako J. Varanauskienė.

„Sodros“ skaičiavimais, įvertinus, kiek išaugo ligos ir nedarbo socialinio draudimo išmokos, viena karantino diena socialinio draudimo fondui papildomai kainuoja maždaug 2 mln. eurų.

Gali tekti pasinaudoti atsargomis 

Dalis darbuotojų, kurie nebuvo atleisti, kovo mėnesį epidemiją pajuto savo piniginėje. Nors ilgą laiką nuosekliai mažėjo gyventojų, kurie uždirba mažesnę nei minimalią mėnesio algą (MMA), kovas vėl bloškė į 2017 metų lygį – mažiau negu MMA uždirbančių darbuotojų kovą buvo 161 tūkst., arba 14,5 proc., kai atitinkamai vasarį – 120 tūkst. arba 10,8 procento.   Vidutinės pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, kovą buvo 1 324 Eur (iki atskaitant mokesčius), t. y. 11 eurų arba 0,8 proc. mažesnės negu vasarį.

„Remiantis preliminariais duomenimis, balandžio mėnesį draudėjų ir apdraustųjų socialinio draudimo įmokų surinksime maždaug 45 mln. eurų arba 20 proc. mažiau negu planuota sudarant šių metų biudžetą.

Mažėjant darbo užmokesčio fondui ir draudėjams atidedant socialinio draudimo įmokų mokėjimą, mažėja ir „Sodros“ įplaukos. Todėl gali tekti pasitelkti ekonominio augimo laikotarpiu sukauptas „Sodros“ atsargas. Šiuo metu jų esame sukaupę apie 0,5 mlrd. eurų“, – informavo Julita Varanauskienė.

„Sodros” inf.

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Prognozuojami karščiai, lietus su griaustiniu ir vėju, galima kruša

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba praneša, kad birželio 27 d., pirmadienis, po karšto ilgojo savaitgalio pokyčių dar neatneš – šalyje išsilaikys sausi, saulėti ir karšti orai.  5-10 m/s pietinis, rytinis vėjas gaivins menkai. Aukščiausia temperatūra pavėsyje šiandien sieks 28–33 laipsnius karščio, atokaitoje bus dar karščiau, todėl įdienojus geriau lauke nebūti. Įprasta, kad tvyrant tokiam karčiui medikai pataria vengti aktyvaus judėjimo ir su tuo susijusių darbų. Birželio 28 d., antradienį, orai ims keistis. Naktį lietaus dar nenumatoma. Bus ramu, tvanku ir labai šilta,

Birželio 29-ąją – Pasieniečių diena

Tai profesinė Lietuvos beveik pusketvirto tūkstančio Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) tarnautojų ir darbuotojų šventė. Šia proga vyks šventiniai renginiai ir Šilutėje. Programa Šilutėje: 11 val. Šv. mišios Šv. Kryžiaus katalikų bažnyčioje (Katalikų Bažnyčios g. 1); 12 val. VSAT vėliavų būrių maršas – paradas nuo bažnyčios Turgaus ir Lietuvininkų gatvėmis iki Šilutės senojo turgaus aikštės; 12.30 val. iškilmės aikštėje, pasieniečių rikiuotė, apdovanojimai; 13 val. Vidaus reikalų ministerijos reprezentacinio pučiamųjų orkestro koncertas; 13.30 val. parodomoji pasieniečių kinologų su šunimis programa; 14

Lietuvoje 96 proc. sukčių aukų – fiziniai asmenys, dažniausiai praranda iki 1 tūkst. Eur

Finansiniai sukčiai iš Lietuvos gyventojų ir įmonių pernai išviliojo 10,2 mln. eurų – dukart daugiau nei 2020-aisiais. Pagrindiniais sukčių taikiniais tapo trijų didžiausių šalies miestų gyventojai – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje užfiksuota 80 proc. visų sukčiavimo atvejų. Nors 96 proc. sukčiavimo atvejų buvo nukreipti į fizinius asmenis, beveik pusė visų išviliotų pinigų – iš įmonių sąskaitų. Tai rodo Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro (PPPKC) statistika. Statistinė analizė „Parengėme 2021 m. sukčiavimo atvejų detalią statistinę analizę, padėsiančią finansų rinkos atstovams kryptingiau

Dėmesio – 34 laipsnių karščiai! Kaip saugoti sveikatą?  

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos įspėja apie kaitrą. 2022 m. birželio 27-30 dienomis dienos temperatūra daugelyje rajonų sieks 30–34 laipsnius karščio. Karštis gali paveikti kiekvieno žmogaus sveikatą, bet ypač jautrūs yra kūdikiai ir vaikai iki 4 metų amžiaus, 65 metų amžiaus ir vyresni žmonės, asmenys, turintys antsvorio, dirbantys sunkų fizinį darbą, sergantys įvairiomis ligomis (endokrininės, inkstų, širdies ir kraujagyslių sistemų). Per karščius galima nukentėti dėl nudegimų, šilumos smūgio, saulės smūgio, hipoksijos (deguonies bado). Atsižvelgdami į tai, visuomenės sveikatos specialistai

Taip pat skaitykite