Kiek kainuoja viena karantino diena?

„Sodra“ skaičiuoja, kad viena darbo diena karantino socialinio draudimo fondui kainuoja apie 2 milijonus eurų. Tiek išaugo vidutinė vienos dienos ligos ir nedarbo socialinio draudimo išmokų vertė, palyginti su laikotarpiu iki karantino.  

„Nors ir skaičiuojame, kiek karantinas kainuoja socialinio draudimo fondui, tačiau norime pabrėžti, kad  socialinio draudimo paskirtis – kompensuoti dėl draudiminių įvykių prarastas apdraustųjų pajamas.

„Sodros“ išmokos nelaikomos parama ar pašalpa. Ši ekstremali situacija sukelia draudiminius įvykius – žmonės suserga, dėl ligos ar karantino reikia prižiūrėti vaikus, netenka darbo. Apdraustieji, t. y. socialinio draudimo įmokas mokėję gyventojai, tokiais atvejais gali gauti socialinio draudimo išmokas“, – sako „Sodros“ direktorė Julita Varanauskienė.

Karantinas namuose uždarė 60 tūkst. tėvų  

„Sodros“ duomenimis, praėjusią savaitę nedarbingumo pažymėjimus dėl epideminės situacijos turėjo 65 tūkst. gyventojų, iš jų 60 tūkst. – prižiūrintys mažamečius vaikus, kurių ugdymo įstaigos uždarytos dėl karantino. Iš viso praėjusią savaitę nedarbingumo pažymėjimus turėjo 108 tūkst. gyventojų. Tai yra trečdaliu mažiau nei pirmąsias dvi karantino savaites.

Per nepilną balandį „Sodra“ jau išmokėjo 69 mln. eurų ligos išmokų, iš jų beveik 34 mln. eurų – už nedarbingumą dėl epideminės situacijos. Pernai per visą balandį buvo išmokėta tik šiek tiek daugiau nei 26 mln. eurų ligos išmokų.

„Situacija dabar stabilizavosi. Karantino pradžioje kone dvigubai padaugėjo nedarbingumo pažymėjimų, išduotų dėl kitų priežasčių nei epideminė situacija. Vėliau šis skaičius grįžo į įprastas vėžes. O vaikus dėl karantino situacijos prižiūrinčių ir ligos draudimo išmokas gaunančių tėvų ar senelių skaičius yra stabilus ir, matyt, nemažės, kol nebus vėl atidarytos ugdymo įstaigos“, – pastebi J. Varanauskienė.

Nedarbo išmokų dar didės  

Balandį nedarbo išmokų gavėjų buvo beveik 70 tūkstančių. Tai yra maždaug 2,5 tūkst. daugiau negu kovą ir maždaug 10 tūkst. daugiau negu praėjusių metų balandį. Balandį „Sodra“ priėmė 33 tūkst. sprendimų dėl nedarbo draudimo išmokų skyrimo ar atnaujinimo. Pernai per tą patį laikotarpį tokių sprendimų priimta kone dvigubai mažiau – apie 18 tūkstančių.

„Nedarbo išmokų augimas dar laukia.  Reiškinys, kai pranešimų apie atleistus darbuotojus skaičius viršija pranešimų apie priimtus skaičių pradėjome stebėti tik antrą karantino savaitę. Žmonės, kuriems bedarbio statusas suteiktas balandį, nedarbo draudimo išmokas pradės gauti gegužę“, – sako J. Varanauskienė.

„Sodros“ skaičiavimais, įvertinus, kiek išaugo ligos ir nedarbo socialinio draudimo išmokos, viena karantino diena socialinio draudimo fondui papildomai kainuoja maždaug 2 mln. eurų.

Gali tekti pasinaudoti atsargomis 

Dalis darbuotojų, kurie nebuvo atleisti, kovo mėnesį epidemiją pajuto savo piniginėje. Nors ilgą laiką nuosekliai mažėjo gyventojų, kurie uždirba mažesnę nei minimalią mėnesio algą (MMA), kovas vėl bloškė į 2017 metų lygį – mažiau negu MMA uždirbančių darbuotojų kovą buvo 161 tūkst., arba 14,5 proc., kai atitinkamai vasarį – 120 tūkst. arba 10,8 procento.   Vidutinės pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, kovą buvo 1 324 Eur (iki atskaitant mokesčius), t. y. 11 eurų arba 0,8 proc. mažesnės negu vasarį.

„Remiantis preliminariais duomenimis, balandžio mėnesį draudėjų ir apdraustųjų socialinio draudimo įmokų surinksime maždaug 45 mln. eurų arba 20 proc. mažiau negu planuota sudarant šių metų biudžetą.

Mažėjant darbo užmokesčio fondui ir draudėjams atidedant socialinio draudimo įmokų mokėjimą, mažėja ir „Sodros“ įplaukos. Todėl gali tekti pasitelkti ekonominio augimo laikotarpiu sukauptas „Sodros“ atsargas. Šiuo metu jų esame sukaupę apie 0,5 mlrd. eurų“, – informavo Julita Varanauskienė.

„Sodros” inf.

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Pokalbis telefonu vairuojant gali kainuoti vairuotojo pažymėjimą…

Dauguma vairuotojų nepaiso Kelių eismo taisyklių reikalavimo – draudimo naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis vairuojant ir tokiais savo veiksmais kelia pavojų ne tik sau, bet ir kitiems viešajame eisme dalyvaujantiems asmenims. Policijos pareigūnai visoje Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato aptarnaujamoje teritorijoje, liepos mėnesį fiksavo 47 pažeidimus: Tauragėje – 24 pažeidimai; Šilalėje – 4 pažeidimai; Šilutėje – 18 pažeidimų; Pagėgiuose – 1 pažeidimas. Visiems vairuotojams surašyti protokolai pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 str. 3 d. Vairuojant naudojantis mobiliaisiais telefonais gresia

Nuspręsta tirti Daivos Žebelienės elgesį

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija paskelbė, kad liepos 21d.  pradėtas tyrimas dėl Šilutės rajono savivaldybės tarybos narės Daivos Žebelienės elgesio. Aiškinamasi, ar ji nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo ribojimo atstovauti. Pagal šį teisės aktą valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo neturi teisės atstovauti fiziniams ar juridiniams asmenims ir ginti jų interesų institucijoje ar įstaigoje, kurioje jis dirba. Tyrimas pradėtas gauto pranešimo pagrindu. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija tirs aplinkybes, kai D. Žebelienė galbūt atstovavo UAB „Toluta” interesams 2019 m. ir 2020 m.

Universitetas senąsias kareivines pavers migrantų istorine kryžkele. Gyventojus prašo dalintis senais lagaminais

Rudenį Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto kūrybinė grupė (Raimonda Nabažaitė, Milda Kontrimė, Rima Čerapė) visuomenei ruošiasi pristatyti naują kultūrinį-edukacinį projektą „Migrantas“. Interaktyvios garso, muzikos, istorinio pasakojimo ekskursijos metu Klaipėdos senosios kareivinės (dabar – Klaipėdos universitetas) virs istorine migrantų vieta ir jų likimų kryžkele. „Migrante“ kiekvienam dalyviui bus siekiama suteikti naują tapatybę – Klaipėdoje apsigyvenusio ar laikinai priklydusio žmogaus dalia.   Nuo kareivinių statybos iki Klaipėdos universiteto studentiško šurmulio   Buvusios senosios kareivinės migrantų kryžkele pasirinktos neatsitiktinai. Siekiama,

Bibliotekininkai kurs stalo žaidimą

Lietuvos kultūros taryba skyrė finansavimą Tolygios kultūrinės raidos programai ir finansavo Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos projektą „Stalo žaidimas „Keliauk ir pažink Šilutę“ (projekto vadovė Sandra Jablonskienė) skirdama 3 690,00 Eur finansavimą. Įgyvendindami šį projektą bibliotekininkai kurs inovatyvią, išliekamąją vertę turintį stalo žaidimą, reprezentuojantį Šilutės kraštą. Šis žaidimas bus puiki edukacinė priemonė mokiniams, miestelėnams, kitose Lietuvos vietovėse gyvenantiems žaidėjams, norintiems pažinti ar iš naujo atrasti Šilutės miesto istorijos ir kultūros paveldą. Stalo žaidimas kvies suburti savo draugų kompaniją (komandą) ir

Taip pat skaitykite