Kiek kainuoja viena karantino diena?

„Sodra“ skaičiuoja, kad viena darbo diena karantino socialinio draudimo fondui kainuoja apie 2 milijonus eurų. Tiek išaugo vidutinė vienos dienos ligos ir nedarbo socialinio draudimo išmokų vertė, palyginti su laikotarpiu iki karantino.  

„Nors ir skaičiuojame, kiek karantinas kainuoja socialinio draudimo fondui, tačiau norime pabrėžti, kad  socialinio draudimo paskirtis – kompensuoti dėl draudiminių įvykių prarastas apdraustųjų pajamas.

„Sodros“ išmokos nelaikomos parama ar pašalpa. Ši ekstremali situacija sukelia draudiminius įvykius – žmonės suserga, dėl ligos ar karantino reikia prižiūrėti vaikus, netenka darbo. Apdraustieji, t. y. socialinio draudimo įmokas mokėję gyventojai, tokiais atvejais gali gauti socialinio draudimo išmokas“, – sako „Sodros“ direktorė Julita Varanauskienė.

Karantinas namuose uždarė 60 tūkst. tėvų  

„Sodros“ duomenimis, praėjusią savaitę nedarbingumo pažymėjimus dėl epideminės situacijos turėjo 65 tūkst. gyventojų, iš jų 60 tūkst. – prižiūrintys mažamečius vaikus, kurių ugdymo įstaigos uždarytos dėl karantino. Iš viso praėjusią savaitę nedarbingumo pažymėjimus turėjo 108 tūkst. gyventojų. Tai yra trečdaliu mažiau nei pirmąsias dvi karantino savaites.

Per nepilną balandį „Sodra“ jau išmokėjo 69 mln. eurų ligos išmokų, iš jų beveik 34 mln. eurų – už nedarbingumą dėl epideminės situacijos. Pernai per visą balandį buvo išmokėta tik šiek tiek daugiau nei 26 mln. eurų ligos išmokų.

„Situacija dabar stabilizavosi. Karantino pradžioje kone dvigubai padaugėjo nedarbingumo pažymėjimų, išduotų dėl kitų priežasčių nei epideminė situacija. Vėliau šis skaičius grįžo į įprastas vėžes. O vaikus dėl karantino situacijos prižiūrinčių ir ligos draudimo išmokas gaunančių tėvų ar senelių skaičius yra stabilus ir, matyt, nemažės, kol nebus vėl atidarytos ugdymo įstaigos“, – pastebi J. Varanauskienė.

Nedarbo išmokų dar didės  

Balandį nedarbo išmokų gavėjų buvo beveik 70 tūkstančių. Tai yra maždaug 2,5 tūkst. daugiau negu kovą ir maždaug 10 tūkst. daugiau negu praėjusių metų balandį. Balandį „Sodra“ priėmė 33 tūkst. sprendimų dėl nedarbo draudimo išmokų skyrimo ar atnaujinimo. Pernai per tą patį laikotarpį tokių sprendimų priimta kone dvigubai mažiau – apie 18 tūkstančių.

„Nedarbo išmokų augimas dar laukia.  Reiškinys, kai pranešimų apie atleistus darbuotojus skaičius viršija pranešimų apie priimtus skaičių pradėjome stebėti tik antrą karantino savaitę. Žmonės, kuriems bedarbio statusas suteiktas balandį, nedarbo draudimo išmokas pradės gauti gegužę“, – sako J. Varanauskienė.

„Sodros“ skaičiavimais, įvertinus, kiek išaugo ligos ir nedarbo socialinio draudimo išmokos, viena karantino diena socialinio draudimo fondui papildomai kainuoja maždaug 2 mln. eurų.

Gali tekti pasinaudoti atsargomis 

Dalis darbuotojų, kurie nebuvo atleisti, kovo mėnesį epidemiją pajuto savo piniginėje. Nors ilgą laiką nuosekliai mažėjo gyventojų, kurie uždirba mažesnę nei minimalią mėnesio algą (MMA), kovas vėl bloškė į 2017 metų lygį – mažiau negu MMA uždirbančių darbuotojų kovą buvo 161 tūkst., arba 14,5 proc., kai atitinkamai vasarį – 120 tūkst. arba 10,8 procento.   Vidutinės pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, kovą buvo 1 324 Eur (iki atskaitant mokesčius), t. y. 11 eurų arba 0,8 proc. mažesnės negu vasarį.

„Remiantis preliminariais duomenimis, balandžio mėnesį draudėjų ir apdraustųjų socialinio draudimo įmokų surinksime maždaug 45 mln. eurų arba 20 proc. mažiau negu planuota sudarant šių metų biudžetą.

Mažėjant darbo užmokesčio fondui ir draudėjams atidedant socialinio draudimo įmokų mokėjimą, mažėja ir „Sodros“ įplaukos. Todėl gali tekti pasitelkti ekonominio augimo laikotarpiu sukauptas „Sodros“ atsargas. Šiuo metu jų esame sukaupę apie 0,5 mlrd. eurų“, – informavo Julita Varanauskienė.

„Sodros” inf.

 

 

Hits: 82

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Renginių, skirtų emocinei sveikatai, ciklas

MO muziejus drauge su kitų kultūros įstaigų atstovais ne kartą akcentavo meno ir kultūros svarbą. Muziejų ir galerijų lankymas gerina žmonių emocinę sveikatą, mažina stresą bei suteikia laimės. Tą patvirtina Pasaulio sveikatos organizacijos atlikti tyrimai. „Apie muziejų ir vizualiųjų menų teigiamą poveikį visuomenei ne kartą kalbėjome, kai muziejus buvo uždarytas karantino metu. Įsitikinome, kad nepaisant mokslinių įrodymų, galbūt tuo nėra pasitikima, nesistengiama sistemiškiau išnaudoti. Todėl norime tęsti šią temą ir analizuoti, kaip geriau išnaudoti muziejus – vietas, kuriose auga gerovės

Baudos už žolės deginimą

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, daugiausia  gaisrų atvirosiose teritorijose kyla balandžio mėnesį. Praėjusių metų  balandį  ugniagesiams juos teko gesinti 815 kartų. Šiais metais žolė Lietuvoje jau liepsnojo  360  kartų. Daugiausia tokių gaisrų šiemet kilo Vilniaus (179), Kauno (43) ir Šiaulių (26)  apskrityse.  Šiemet išdegė per 100 ha, praėjusiais metais per tą patį laiką ugnis nusiaubė 575 ha (kilo 918 gaisrų).    Dabar šalyje  vyksta akcija „Nedegink žolės“, jos metu gyventojams platinama informacija apie daromą žalą deginant sausą žolę ir už

Atvelykiui – apie žibučių miškelį Pagryniuose

Pagryniuose, Šilutės priemiestyje,  reto grožio vieta: 7 arų ploto privatus miškelis išvien mėlynuoja žibuoklių žiedais. Kiek jų čia žydi, sunku ir suskaičiuoti. Vešlūs krūmeliai kelia po dešimtis žiedų. Šį pavasarį mėlynasis miškelis ypač gražus. Dabar – pats žibučių žydėjimas. O padėkos už šį sukurtą grožį nusipelno Žaliosios gatvės sodybos šeimininkai – garsūs Pamario krašto bitininkai Onutė ir Pranas Petrošiai. Sukurti tokį žibuoklyną – ne vienerių metų darbas. Onutė Petrošienė pasakojo, kad pirmosios žibutės čia buvo pasodintos gal prieš 10 metų.

Dovana F. Bajoraičio viešajai bibliotekai – stalo žaidimas „Kelionė koklių motyvais“

Rudenį trys klaipėdiečiai – meno projektų koordinatorė Žana Jegorova, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotoja dr. Raimonda Nabažaitė, ir tapytojas Rodionas Petrovas (Rodion Petroff) sukūrė pažintinį stalo žaidimą „Kelionė koklių motyvais“, kuris yra glaudžiai susijęs su Klaipėdoskrašto  istorija. Jame vaizduojami kokliai priklauso Mažosios Lietuvos istorijos muziejui. Šis žaidimas kviečia prisiliesti prie krosnių istorijos (tai artima ir Šilutės kraštui). Žaidėjai žaisdami artimiau prisilies prie archeologijos ir jos ypatumų, daugiau sužinos apie Europos istoriją, mieste vyravusią prekybą, garsių menininkų kūrybą,

Taip pat skaitykite