Katyčiuose svarbias datas įprasmina neapeidami akmens
Katyčiuose atidengtas mažosios architektūros paminklas, kuriame įrašyta Katyčių vietovės paminėjimo data: 1422-ieji. Tą pačią dieną atidengtas paminklinis akmuo, žymintis seniūnijos įsteigimo datą. Ta proga pasodintas ąžuolas.
Šventinė eisena
Istorinėje aikštėje, greta seniūnijos pastato, susirinko gausus būrys katytiškių ir aplinkinių bendruomenių atstovų, svečių. Tautiniais rūbais pasipuošęs Katyčių jaunimas rankose laikė spalvotus balionus. Šventinio renginio vedėja Nijolė Stanelienė pakvietė į kelionę Katyčių istoriniais keliais.
Nuo istorinės aikštės šventinė eisena patraukė pagrindine miestelio gatve. Eisenos priekyje plevėsavo Lietuvos istorinė ir Vainuto seniūnijos vėliavos. Jas nešti patikėta Versmininkų seniūnaičiui Viktorui Pielikiui ir Katyčių seniūnaitijos atstovui Dariui Gruzdžiui. Katyčių pagrindinės mokyklos moksleivės nešė ąžuolo šakelių girliandas, rudeniškų gėlių puokštes. Spalvingą eiseną lydėjo Bikavėnų senųjų kaimo tradicijų centro liaudiškos muzikos kapelos „Lolytėlė“ melodijos.
Istorijos pėdsakai
Pasak renginio vedėjos N. Stanelienės, katytiškiai – išskirtiniai žmonės, domėdamiesi krašto istorija ir kurdami šiandieną, svarbias datas įprasmina panaudodami akmenį, savyje slepiantį žemės jėgą, sakralumą, žmogaus ryšį su praeitimi, tradicijomis. Nuo šiol atvykstančius į Katyčius pasveikins ir istoriją primins akmens ir metalo kūrinys, kuriame įrašytas miestelio pavadinimas ir data, skelbianti, kada pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose buvo paminėta ši vietovė.
Ant vieno iš akmenų sumūryto stulpo įmontuotas Lietuvos herbas, ant kito puikuojasi Mažosios Lietuvos dvarų simbolis – rutulys. Katyčių vardą primena vėjarodė su katinu. Paminklą atidengė šios idėjos autorius – Katyčių bendruomenės pirmininkas ir seniūno pareigas laikinai einantis Viktoras Vaitiekovas. Jis pasidalijo mintimis, kaip kilo tokia idėja, kaip vyko paruošiamieji darbai, kiek daug atsirado pritarėjų ir rėmėjų. Topografinę nuotrauką padarė UAB „Drava“, projektą – „TS projektai“. Šviesą atspindinčios plėvelės parūpino Antanas Kubaitis. Taigi, Katyčių vardas, data ir herbas šviečia tamsoje tarsi kelio ženklai.
Panašūs mažosios architektūros ženklai turėtų atsirasti ir prie kitų įvažiavimų į Katyčius.
Bendruomenės stiprybė
Katyčių pagrindinės mokyklos istorijos mokytojas Algimantas Valaitis priminė, kad stipri yra tik ta bendruomenė, kuri nepamiršta savo praeities, istorijos. Savo mokiniams jis vis primena, kad jie gyvena Mažojoje Lietuvoje – krašte, kurio tradicijos mena šimtmečius.
Istorikas pasidžiaugė, kad mažosios architektūros paminkle atspindėtas Mažosios Lietuvos dvarų statinių akcentas – rutulys, kuris simbolizuoja tvirtumą, stiprybę, draugystę ir giminystę. „Šiame krašte esame ateiviai, vietinių bėra išlikę labai nedaug. Todėl mums labai svarbu pažinti praeitį, bet ir puoselėti šiandieną ir ateitį“, – kalbėjo istorikas, pasidžiaugdamas bendruomene, mokančia susivienyti kilniems tikslams.
Paminklą statė katytiškiai
Paminklą statė Arūnas Olberkis ir Vytautas Petrauskis, jiems talkino Rimas Lukočius, metalą virino Algis Overlingis. Garsus mūrininkas V. Petrauskis sakė, kad akmeninius stulpus sumūryti nebuvę sunku, tačiau darbas nespartus. Tikras galvosūkis buvo rutulys. Galvas suko kartu su idėjos autoriumi V. Vaitiekovu. Formai išlieti sugalvota panaudoti du plastmasinius gėlių vazonus. Apie 150 kg sveriančiam rutuliui užkelti ant stulpo prireikė traktoriaus. Kiek akmenų sumūryta į stulpus, sunku pasakyti. Akmenis vežė iš visų seniūnijos vietovių. Stulpams sutvirtinti panaudoti metalo strypai.
Pagarbos ženklai
Šventinė eisena užsuko į bendruomenės namus, kur veikia katinų muziejus, stabtelėjo prie paminklinio akmens, kuriame įrašyta seniūnijos įsteigimo data. Paminklinį akmenį atidengti pakviestas Šilutės r. savivaldybės mero pavaduotojas Algirdas Balčytis, Savivaldybės administracijai vadovavęs tuomet, kai buvo pradėtos puoselėti viltys Katyčiuose steigti seniūniją.
Į dangų paleisti trispalvius balionus, simbolizuojančius Katyčių seniūnų darbo metus, buvo patikėta Dalei Žėkienei.
Šventinė eisena sustojo prie medžio skulptūros, kurioje išdrožti Katyčių seniūnijos kaimų pavadinimai. Seniūnijos įkūrimo sumanytojai ar kitais šauniais sumanymais padėjusieji puoselėti Katyčius buvo pakviesti pasodinti ąžuolą. Priminta, kad seniūnijos steigimo iniciatoriai buvę Alfredas Stasys Nausėda, Algimantas Plaipa, Algimantas Valaitis.
Į šventę buvo kviesti buvusieji Katyčių seniūnai. Prieš 20 metų kelerius metus seniūnijai vadovavo šviesios atminties Feliksas Bizauskas. Trejus metus seniūnijos vairas buvo Dalės Žėkienės rankose, vėliau 15 metų seniūnijai vadovavo Juzefa Tamavičienė.
Pasivaikščioję atminties takais, katytiškiai ir jų svečiai dar ilgai nesiskirstė. Šventinis renginys tęsėsi seniūnijos salėje. Salę puošė bendruomenių sukomponuotos rudenio puokštės. Seniūnijos steigimo iniciatoriams įteikti padėkos raštai. Šventėje negalėjo dalyvauti J. Tamavičienė, tuo metu šventusi sutuoktuvių metines. Dalė Žėkienė sakė, kad darbas Katyčiuose jai paliko tik geriausius prisiminimus. Apkabindama pažįstamus ji sakė: „Smagu sugrįžti. Čia pradėjau dirbti baigusi Žemės ūkio akademiją. Čia užaugo vaikai, čia prabėgo gražiausias laikas“.
Moteris mena, kaip jai dirbant seniūne buvo restauruoti kultūros namai. Atvykusiai į šventę smagu matyti, kad Katyčiai gražėja, įgyvendinta tai, apie ką ji tik pasvajodavo.
Laima PUTRIUVIENĖ
Saunuoliai! Sekmes, stiprybes visiems ir nauju ideju.
Sekmes Katyciam, tiek puikiu kudikystes, vaikystes, ir jaunystes vasaru praleista