Karaliaučiuje skambėjo „Metų“ ištraukos ir lietuviškos dainos

FONDASŠilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos knygininkai, įgyvendindami Valstybinės programos finansuotą tarptautinį projektą „Donelaitika: knyga, žodis, konfesija ir menas epochų kultūriniuose perskaitymuose“, išvykoje į Karaliaučių vykdė projekto dalį „Pas bičiulius…“. Kaliningrado A. Gaidaro vaikų bibliotekoje atidaryta Kaliningrado lietuvių Liudviko Rėzos draugijos ekspozicija „Karaliaučiaus rašytojai – Kristijonui Donelaičiui“.

Hegzametrą skaito
Pristatydama parodą, bibliotekos direktorė Oksana Vasiljeva pasidžiaugė, kad lietuvių literatūros klasiko „Metų“ hegzametrą lietuvių ir rusų kalbomis aktyviau nei bet kada skaito šeimos, jaunuomenė, vietos intelektualai. Šilutiškiams buvo pristatyti ne tik Kaliningrado (Karaliaučiaus), bet ir kitų Rusijos leidyklų išleisti „Metų“ vertimai rusų, lenkų, ukrainiečių, baltarusių ir kitomis kalbomis.
Gausiai publikai šilutiškiai pristatė lietuviakalbę stendinę fotodokumentiškos ekspoziciją „Kristijonas Donelaitis: „Metų“ vertimai į ES kalbas“, kurią padovanojo Karaliaučiaus bibliotekininkams. Ekspozicija lankytojus supažindino su Lietuvoje paskelbtais „Metų“ ar poemos dalies vertimų leidimais ES kalbomis: anglų, čekų, estų, ispanų, italų, latvių, lenkų, švedų, vengrų ir vokiečių. Parodą pristačiusi jos organizatorė Bibliotekininkystės ir kraštotyros skyriaus vedėja Nijolė Budreckienė pastebėjo, kad pirmieji vertimai įvairiose užsienio valstybėse išleisti gana anksti: čekų kalba visą „Metų“ tekstą („Ročni doby“) 1960 m. išvertė Hana Jechova, latvių „Gadalaike“ – 1963 m. poetas ir vertėjas Paulis Kalva, švedų „Arstiderna“ – 1991 m. Lenartas Šelbergas. Įdomu tai, kad sudėtinga nustatyti tikslią datą, kada pirmą kartą „Metai“ („The seansons“) išversti į anglų kalbą. Todėl parodoje eksponuoti įvairūs poemos angliakalbiai vertimai, išleisti XX ir XXI a. Kita įdomybė, kuria pristatydami parodą pasidžiaugė šilutiškiai, yra ta, kad ispanų kalba išleisto „Metų“ vertimo („Las estaciones del ano“, 2013) pratarmės autorė yra Šilutės kraštietė, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Lietuvių literatūros katedros profesorė Dainora Pociūtė-Abukevičienė.
Pasitelkus kompiuterines technologijas
Moderniai įrengtame Kaliningrado centralizuotos bibliotekų sistemos 4-ajame filiale, kuriame veikia Karaliaučiaus lietuviškoji biblioteka, šių metų pavasarį atidaryta Šilutėje vykusio jaunimo konkurso „Donelaitika: kompiuterinės grafikos interpretacijos“ baigiamųjų darbų paroda. Pasak konkurso organizatorės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Informacijos skyriaus vedėjos Laimos Dumšienės, per pusšimtis jaunųjų autorių turėjo galimybę netradiciškai, pasitelkdami informacines technologas, perteikti „Metuose“ užfiksuotą veikėjų gyvenseną, pajusti kalbos, gamtos ir kasdienybės grožį.

Projekto vykdytojai ir organizatoriai su kolegomis kaliningradiečiais.
Nuotrauka iš bibliotekos archyvo

Lietuvybės ženklai
Ekspozicijų atidarymuose dalyvavusi Kaliningrado lietuvių L. Rėzos draugijos pirmininkė Nida Lukoševičienė pasidžiaugė, kad šilutiškiai bibliotekininkai „yra ištikimi lietuviško žodžio skleidėjai šiapus Nemuno“, kur dešimtmečiais gyvena įvairių likimų atvesti lietuviai. Draugija vienija per 200 narių. Joje veikia du meno mėgėjų kolektyvai „Penkiavaikiai“ ir „Gabija“ (vadovas Algirdas Karmilavičius). Į kolektyvus susibūrę dainoriai savo lėšomis koncertuoja Karaliaučiaus lietuviškose bendruomenėse, lankosi Lietuvoje. Keliones riboja lėšų stygius, vietos valdžių nenoras remti lietuviškų draugijų veiklą, senstanti pati bendruomenė. Todėl lietuviškas žodis ir knyga yra atgaiva sielai ir vaikams bei anūkams, kurių dauguma jau nebekalba lietuviškai. Draugijos narė, poetė ir vertėja Rūta Leonova lietuvių kalba išleido savo poezijos rinktinę „Apmąstymai“. Jevgenija Untulienė parašė net detektyvą „Iš teismo salės“.
Abi knygas su savo autografais autorės padovanojo F. Bajoraičio viešosios bibliotekos skaitytojams.
Žodžio ir muzikos sąskambiai
Vakarop į A. Gaidaro bibliotekos Baltosios muzikos svetainę rinkosi Karaliaučiaus knygininkai, literatūrinių dienų svečiai, rašytojai, atvykę iš Maskvos, Kaliningrado kultūros fondo tarybos nariai, bibliotekos skaitytojai. Pilnutėlė svetainė iškalbingai bylojo – Šilutės krašto knygininkų laukta.
Renginio vedėjas ir šilutiškių bibliotekininkų projekto bičiulis Marijus Budraitis kartu su Kaliningrado rašytojų sąjungos nariu Borisu Bartfeldu lietuvių ir rusų kalbomis skaitė „Metų“ ištraukas.
Inscenizuotą skaitymą keitė Šilutės vaikų meno mokyklos mokytojų Žydrės Adomaitienės ir Liudos Kašėtienės fortepijonu atliekama subtilioji klasika. Vėliau Lietuvos generalinio konsulato Karaliaučiuje atašė Romanas Senapėdis apie renginį pasakys: „Įspūdinga!“ Ne mažiau įspūdingai skambėjo antroji vakaro dalis – šilutiškių Žydrės ir Liudos dainuojamosios poezijos programa. Lyriška, šiuolaikiška ir puikiai atspindinti Donelaičio žemės dvasią…
Karaliaučiaus lietuvius vienijančios L. Rėzos draugijos narius pakvietėme dalyvauti kitąmet gegužę F. Bajoraičio viešosios bibliotekos kiemelyje planuojamose rengti Lietuvos etnografinių regionų subėgtuvėse-varžytuvėse, skirtose Etnografinių regionų metams paminėti.
Tuo tarpu donelaitikos projekto dalis „Pas bičiulius…“ tęsiasi. Šiai temai skirti renginiai lapkritį ir gruodį dar vyks Punsko (Lenkija) ir Bauskės (Latvija) lietuvių bendruomenėse.

Dalia Užpelkienė
Šilutės F. Bajoraičio VB direktorė, projekto vadovė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Kaip išsirinkti dyzelinių automobilių servisą?

Šiandien daugelis žmonių neįsivaizduoja gyvenimo be automobilių. Gyvenimas be jų būtų sunkus ir sugaištume daug laiko keliaudami iš vietos į vietą. Tačiau dyzelinis automobilis reikalauja daug priežiūros, o įvairūs gedimai nėra išimtis. Turbūt lengviausias būdas patikimai ir greitai pataisyti vieną ar kitą transporto priemonės gedimą yra kreiptis į remonto centrą. Savaime suprantama, kad kai kurias problemas galima išspręsti patiems, tačiau tikrai ne kiekvienas turi tokių gabumų. Išsirinkti autoservisą gali būti sunku, ypač jei planuojate naudotis šiomis paslaugomis pirmą kartą. Reikia

Piniginę perkeliame į telefoną. Kaip išsaugoti mokėjimo korteles išmaniuosiuose?

Piniginė – jau atgyvena, nes daugumą kortelių galite saugoti tiesiog savo telefone. Vos keliais mygtukų paspaudimais atsiskaitysite už pirkinius tiek prekybos centre ar restorane, tiek ir internete. Kaip išsaugoti korteles savo išmaniuosiuose įrenginiuose, pasakoja „Bitės Profai“. „Pamažu visas reikalingas korteles – tiek mokėjimo, tiek nuolaidų – galėsime išsaugoti išmaniuosiuose įrenginiuose. Įkėlus korteles į skaitmeninę piniginę „Google Pay“ ar „Apple Pay“ visas jas rasite vienoje vietoje. Perkant tereiks keliais mygtuko paspaudimais „įjungti“ ją savo telefono ekrane ir pridėjus telefoną prie bekontakčio

Paminklų kainos. Kodėl pigiai dažniausiai blogai?

Geros kokybės paminklai tarnauja kelis šimtus metų ir net jiems praėjus vis dar mena čia amžinojo poilsio atgulusio žmogaus vardą. Žinoma, tikrai ne visi paminklai, kurių siūlo rinka, yra tokie geri. Dažniausiai glumina paminklų kainos, kurios taip pat lyginamos su daug klausimų keliančia kokybe. Ar tikrai brangiau yra geriau ir kodėl kinta kaina? Akmuo – viskas Kaina pirmiausia kinta nuo medžiagos, kuri yra naudojama paminklo gamyboje. Kiek daugiau kainuoja granitas, tačiau jis tarnauja labai daug metų, nereikalauja jokios priežiūros ir

Kviečia nauja paroda „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje: Šilutė“

Rugsėjo 21 d. Vilniaus universiteto biblioteka Šilutės rajono savivaldybės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje pristatys rankraščių ir senųjų spaudinių parodą „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje: Šilutė“. Renginio metu bus parodyti Lietuvos istorijai ir kultūrai reikšmingi dokumentai, tarp kurių ir šaltiniai, susiję su Šilutės miesto ir krašto praeitimi. Paroda „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje: Šilutė“ veiks nuo 13 iki 16 val. Parodos atidarymo renginio pradžia – 15 val. Šis Šilutei skirtas renginys – Vilniaus universiteto bibliotekos nuo 2015 metų tęsiamo projekto „Lietuva Vilniaus universiteto

Taip pat skaitykite