Karaliaučiuje skambėjo „Metų“ ištraukos ir lietuviškos dainos

FONDASŠilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos knygininkai, įgyvendindami Valstybinės programos finansuotą tarptautinį projektą „Donelaitika: knyga, žodis, konfesija ir menas epochų kultūriniuose perskaitymuose“, išvykoje į Karaliaučių vykdė projekto dalį „Pas bičiulius…“. Kaliningrado A. Gaidaro vaikų bibliotekoje atidaryta Kaliningrado lietuvių Liudviko Rėzos draugijos ekspozicija „Karaliaučiaus rašytojai – Kristijonui Donelaičiui“.

Hegzametrą skaito
Pristatydama parodą, bibliotekos direktorė Oksana Vasiljeva pasidžiaugė, kad lietuvių literatūros klasiko „Metų“ hegzametrą lietuvių ir rusų kalbomis aktyviau nei bet kada skaito šeimos, jaunuomenė, vietos intelektualai. Šilutiškiams buvo pristatyti ne tik Kaliningrado (Karaliaučiaus), bet ir kitų Rusijos leidyklų išleisti „Metų“ vertimai rusų, lenkų, ukrainiečių, baltarusių ir kitomis kalbomis.
Gausiai publikai šilutiškiai pristatė lietuviakalbę stendinę fotodokumentiškos ekspoziciją „Kristijonas Donelaitis: „Metų“ vertimai į ES kalbas“, kurią padovanojo Karaliaučiaus bibliotekininkams. Ekspozicija lankytojus supažindino su Lietuvoje paskelbtais „Metų“ ar poemos dalies vertimų leidimais ES kalbomis: anglų, čekų, estų, ispanų, italų, latvių, lenkų, švedų, vengrų ir vokiečių. Parodą pristačiusi jos organizatorė Bibliotekininkystės ir kraštotyros skyriaus vedėja Nijolė Budreckienė pastebėjo, kad pirmieji vertimai įvairiose užsienio valstybėse išleisti gana anksti: čekų kalba visą „Metų“ tekstą („Ročni doby“) 1960 m. išvertė Hana Jechova, latvių „Gadalaike“ – 1963 m. poetas ir vertėjas Paulis Kalva, švedų „Arstiderna“ – 1991 m. Lenartas Šelbergas. Įdomu tai, kad sudėtinga nustatyti tikslią datą, kada pirmą kartą „Metai“ („The seansons“) išversti į anglų kalbą. Todėl parodoje eksponuoti įvairūs poemos angliakalbiai vertimai, išleisti XX ir XXI a. Kita įdomybė, kuria pristatydami parodą pasidžiaugė šilutiškiai, yra ta, kad ispanų kalba išleisto „Metų“ vertimo („Las estaciones del ano“, 2013) pratarmės autorė yra Šilutės kraštietė, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Lietuvių literatūros katedros profesorė Dainora Pociūtė-Abukevičienė.
Pasitelkus kompiuterines technologijas
Moderniai įrengtame Kaliningrado centralizuotos bibliotekų sistemos 4-ajame filiale, kuriame veikia Karaliaučiaus lietuviškoji biblioteka, šių metų pavasarį atidaryta Šilutėje vykusio jaunimo konkurso „Donelaitika: kompiuterinės grafikos interpretacijos“ baigiamųjų darbų paroda. Pasak konkurso organizatorės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Informacijos skyriaus vedėjos Laimos Dumšienės, per pusšimtis jaunųjų autorių turėjo galimybę netradiciškai, pasitelkdami informacines technologas, perteikti „Metuose“ užfiksuotą veikėjų gyvenseną, pajusti kalbos, gamtos ir kasdienybės grožį.

Projekto vykdytojai ir organizatoriai su kolegomis kaliningradiečiais.
Nuotrauka iš bibliotekos archyvo

Lietuvybės ženklai
Ekspozicijų atidarymuose dalyvavusi Kaliningrado lietuvių L. Rėzos draugijos pirmininkė Nida Lukoševičienė pasidžiaugė, kad šilutiškiai bibliotekininkai „yra ištikimi lietuviško žodžio skleidėjai šiapus Nemuno“, kur dešimtmečiais gyvena įvairių likimų atvesti lietuviai. Draugija vienija per 200 narių. Joje veikia du meno mėgėjų kolektyvai „Penkiavaikiai“ ir „Gabija“ (vadovas Algirdas Karmilavičius). Į kolektyvus susibūrę dainoriai savo lėšomis koncertuoja Karaliaučiaus lietuviškose bendruomenėse, lankosi Lietuvoje. Keliones riboja lėšų stygius, vietos valdžių nenoras remti lietuviškų draugijų veiklą, senstanti pati bendruomenė. Todėl lietuviškas žodis ir knyga yra atgaiva sielai ir vaikams bei anūkams, kurių dauguma jau nebekalba lietuviškai. Draugijos narė, poetė ir vertėja Rūta Leonova lietuvių kalba išleido savo poezijos rinktinę „Apmąstymai“. Jevgenija Untulienė parašė net detektyvą „Iš teismo salės“.
Abi knygas su savo autografais autorės padovanojo F. Bajoraičio viešosios bibliotekos skaitytojams.
Žodžio ir muzikos sąskambiai
Vakarop į A. Gaidaro bibliotekos Baltosios muzikos svetainę rinkosi Karaliaučiaus knygininkai, literatūrinių dienų svečiai, rašytojai, atvykę iš Maskvos, Kaliningrado kultūros fondo tarybos nariai, bibliotekos skaitytojai. Pilnutėlė svetainė iškalbingai bylojo – Šilutės krašto knygininkų laukta.
Renginio vedėjas ir šilutiškių bibliotekininkų projekto bičiulis Marijus Budraitis kartu su Kaliningrado rašytojų sąjungos nariu Borisu Bartfeldu lietuvių ir rusų kalbomis skaitė „Metų“ ištraukas.
Inscenizuotą skaitymą keitė Šilutės vaikų meno mokyklos mokytojų Žydrės Adomaitienės ir Liudos Kašėtienės fortepijonu atliekama subtilioji klasika. Vėliau Lietuvos generalinio konsulato Karaliaučiuje atašė Romanas Senapėdis apie renginį pasakys: „Įspūdinga!“ Ne mažiau įspūdingai skambėjo antroji vakaro dalis – šilutiškių Žydrės ir Liudos dainuojamosios poezijos programa. Lyriška, šiuolaikiška ir puikiai atspindinti Donelaičio žemės dvasią…
Karaliaučiaus lietuvius vienijančios L. Rėzos draugijos narius pakvietėme dalyvauti kitąmet gegužę F. Bajoraičio viešosios bibliotekos kiemelyje planuojamose rengti Lietuvos etnografinių regionų subėgtuvėse-varžytuvėse, skirtose Etnografinių regionų metams paminėti.
Tuo tarpu donelaitikos projekto dalis „Pas bičiulius…“ tęsiasi. Šiai temai skirti renginiai lapkritį ir gruodį dar vyks Punsko (Lenkija) ir Bauskės (Latvija) lietuvių bendruomenėse.

Dalia Užpelkienė
Šilutės F. Bajoraičio VB direktorė, projekto vadovė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Skirs lėšų ir Katyčių vandens malūnui tvarkyti 

Kultūros  ministerija praneša, kad šiemet papildomai skirta lėšų 18-ai paveldo objektų tvarkyti. Šiame sąraše yra ir Katyčių vandens malūnas. Tiesa, čia planuojama finansuoti tik avarijos grėsmės pašalinimo darbus. Į šiaurę nuo Katyčių išlikęs vandens malūnas ir lentpjūvė, statyti 1926 metais. Malūnas ir lentpjūvės gateris buvo varomi užtvankos vandeniu ir garu. Po rekonstrukcijos išliko malūnas, varomas elektra. Šiuo metu pastatas yra avarinės būklės, reikalinga renovacija. Šių metų valstybės biudžete paveldui tvarkyti numatyti papildomi 2 mln. eurų. Šios lėšos leis tęsti seniau

Smulkieji verslininkai: apie 40 proc. prekybininkų, kurie šiuo metu negali vykdyti savo veiklos, bankrutuos

Nuo pirmadienio turgaus prekeiviams galint teikti paraiškas dėl turgavietės mokesčio kompensacijos, Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė sako tokį valdžios žingsnį vertinanti teigiamai, tačiau pažymi, kad ši priemonė dėl ilgo karantino galėtų būti didesnė. Ji taip pat pabrėžė, kad ir toliau ribojant verslų veiklą numatoma, kad 40 proc. šalies smulkiųjų verslininkų laukia bankrotas. „Kadangi karantinas tęsiasi labai ilgai, o išlaidos tikrai yra didžiulės, prašėme didesnės – 500 eurų turgavietės mokesčio kompensacijos. (…) Bet vis dėlto teigiamai vertiname šią

Siūlo atlaisvinti judėjimo kontrolę tarp savivaldybių, tačiau „juodosiose“ savivaldybėse apribojimus ketinama palikti

Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija (VESK) apsisprendė Vyriausybei siūlyti nuo kovo 16 dienos atlaisvinti judėjimą tarp savivaldybių. Visgi vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė informuoja, kad savivaldybėse, kuriose koronaviruso sergamumas išlieka didelis, siūloma taikyti išimtį ir judėjimo kontrolės neatsisakyti. „Nepaisant to, kad mes turėjome atlaisvinimus, matome, kad situacija stabilizavosi ir netgi nežymiai gerėja. Vėl turime neigiamą pandemijos pagreitį, taip pat sumažėjo mirtingumas, ir ligoninėse yra fiksuojami tik pavieniai susirgimų atvejai, ir tai aiškiai indikuoja, kad tikrai skiepijimas veikia“, – pirmadienį surengtoje spaudos

Nenaikinkite kovų lizdų!

Naikinti kovų lizdus per vėlu – triukšmą reikia reguliuoti rudenį Yra tokia Kovarnio diena, ir šiemet paminėta kovo 4 d. Aplinkos ministerija ragina netgi leidimus turinčias savivaldybes nenaikinti perėti grįžtančių šios rūšies paukščių. „Jeigu savivaldybės, gavusios leidimus, planuoja netrukus ardyti kovų lizdus, tai prašome to dabar nedaryti – lizdai turi būti ardomi nebent rudenį“, – sako aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis. Kovarniai, taip liaudiškai vadinami kovai – paukščiai, kurie kovo pradžioje sugrįžta peržiemoję. Anksčiau Lietuvoje jie buvo mėgstami ir mylimi,

Taip pat skaitykite