Karaliaučiuje skambėjo „Metų“ ištraukos ir lietuviškos dainos

FONDASŠilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos knygininkai, įgyvendindami Valstybinės programos finansuotą tarptautinį projektą „Donelaitika: knyga, žodis, konfesija ir menas epochų kultūriniuose perskaitymuose“, išvykoje į Karaliaučių vykdė projekto dalį „Pas bičiulius…“. Kaliningrado A. Gaidaro vaikų bibliotekoje atidaryta Kaliningrado lietuvių Liudviko Rėzos draugijos ekspozicija „Karaliaučiaus rašytojai – Kristijonui Donelaičiui“.

Hegzametrą skaito
Pristatydama parodą, bibliotekos direktorė Oksana Vasiljeva pasidžiaugė, kad lietuvių literatūros klasiko „Metų“ hegzametrą lietuvių ir rusų kalbomis aktyviau nei bet kada skaito šeimos, jaunuomenė, vietos intelektualai. Šilutiškiams buvo pristatyti ne tik Kaliningrado (Karaliaučiaus), bet ir kitų Rusijos leidyklų išleisti „Metų“ vertimai rusų, lenkų, ukrainiečių, baltarusių ir kitomis kalbomis.
Gausiai publikai šilutiškiai pristatė lietuviakalbę stendinę fotodokumentiškos ekspoziciją „Kristijonas Donelaitis: „Metų“ vertimai į ES kalbas“, kurią padovanojo Karaliaučiaus bibliotekininkams. Ekspozicija lankytojus supažindino su Lietuvoje paskelbtais „Metų“ ar poemos dalies vertimų leidimais ES kalbomis: anglų, čekų, estų, ispanų, italų, latvių, lenkų, švedų, vengrų ir vokiečių. Parodą pristačiusi jos organizatorė Bibliotekininkystės ir kraštotyros skyriaus vedėja Nijolė Budreckienė pastebėjo, kad pirmieji vertimai įvairiose užsienio valstybėse išleisti gana anksti: čekų kalba visą „Metų“ tekstą („Ročni doby“) 1960 m. išvertė Hana Jechova, latvių „Gadalaike“ – 1963 m. poetas ir vertėjas Paulis Kalva, švedų „Arstiderna“ – 1991 m. Lenartas Šelbergas. Įdomu tai, kad sudėtinga nustatyti tikslią datą, kada pirmą kartą „Metai“ („The seansons“) išversti į anglų kalbą. Todėl parodoje eksponuoti įvairūs poemos angliakalbiai vertimai, išleisti XX ir XXI a. Kita įdomybė, kuria pristatydami parodą pasidžiaugė šilutiškiai, yra ta, kad ispanų kalba išleisto „Metų“ vertimo („Las estaciones del ano“, 2013) pratarmės autorė yra Šilutės kraštietė, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Lietuvių literatūros katedros profesorė Dainora Pociūtė-Abukevičienė.
Pasitelkus kompiuterines technologijas
Moderniai įrengtame Kaliningrado centralizuotos bibliotekų sistemos 4-ajame filiale, kuriame veikia Karaliaučiaus lietuviškoji biblioteka, šių metų pavasarį atidaryta Šilutėje vykusio jaunimo konkurso „Donelaitika: kompiuterinės grafikos interpretacijos“ baigiamųjų darbų paroda. Pasak konkurso organizatorės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Informacijos skyriaus vedėjos Laimos Dumšienės, per pusšimtis jaunųjų autorių turėjo galimybę netradiciškai, pasitelkdami informacines technologas, perteikti „Metuose“ užfiksuotą veikėjų gyvenseną, pajusti kalbos, gamtos ir kasdienybės grožį.

Projekto vykdytojai ir organizatoriai su kolegomis kaliningradiečiais.
Nuotrauka iš bibliotekos archyvo

Lietuvybės ženklai
Ekspozicijų atidarymuose dalyvavusi Kaliningrado lietuvių L. Rėzos draugijos pirmininkė Nida Lukoševičienė pasidžiaugė, kad šilutiškiai bibliotekininkai „yra ištikimi lietuviško žodžio skleidėjai šiapus Nemuno“, kur dešimtmečiais gyvena įvairių likimų atvesti lietuviai. Draugija vienija per 200 narių. Joje veikia du meno mėgėjų kolektyvai „Penkiavaikiai“ ir „Gabija“ (vadovas Algirdas Karmilavičius). Į kolektyvus susibūrę dainoriai savo lėšomis koncertuoja Karaliaučiaus lietuviškose bendruomenėse, lankosi Lietuvoje. Keliones riboja lėšų stygius, vietos valdžių nenoras remti lietuviškų draugijų veiklą, senstanti pati bendruomenė. Todėl lietuviškas žodis ir knyga yra atgaiva sielai ir vaikams bei anūkams, kurių dauguma jau nebekalba lietuviškai. Draugijos narė, poetė ir vertėja Rūta Leonova lietuvių kalba išleido savo poezijos rinktinę „Apmąstymai“. Jevgenija Untulienė parašė net detektyvą „Iš teismo salės“.
Abi knygas su savo autografais autorės padovanojo F. Bajoraičio viešosios bibliotekos skaitytojams.
Žodžio ir muzikos sąskambiai
Vakarop į A. Gaidaro bibliotekos Baltosios muzikos svetainę rinkosi Karaliaučiaus knygininkai, literatūrinių dienų svečiai, rašytojai, atvykę iš Maskvos, Kaliningrado kultūros fondo tarybos nariai, bibliotekos skaitytojai. Pilnutėlė svetainė iškalbingai bylojo – Šilutės krašto knygininkų laukta.
Renginio vedėjas ir šilutiškių bibliotekininkų projekto bičiulis Marijus Budraitis kartu su Kaliningrado rašytojų sąjungos nariu Borisu Bartfeldu lietuvių ir rusų kalbomis skaitė „Metų“ ištraukas.
Inscenizuotą skaitymą keitė Šilutės vaikų meno mokyklos mokytojų Žydrės Adomaitienės ir Liudos Kašėtienės fortepijonu atliekama subtilioji klasika. Vėliau Lietuvos generalinio konsulato Karaliaučiuje atašė Romanas Senapėdis apie renginį pasakys: „Įspūdinga!“ Ne mažiau įspūdingai skambėjo antroji vakaro dalis – šilutiškių Žydrės ir Liudos dainuojamosios poezijos programa. Lyriška, šiuolaikiška ir puikiai atspindinti Donelaičio žemės dvasią…
Karaliaučiaus lietuvius vienijančios L. Rėzos draugijos narius pakvietėme dalyvauti kitąmet gegužę F. Bajoraičio viešosios bibliotekos kiemelyje planuojamose rengti Lietuvos etnografinių regionų subėgtuvėse-varžytuvėse, skirtose Etnografinių regionų metams paminėti.
Tuo tarpu donelaitikos projekto dalis „Pas bičiulius…“ tęsiasi. Šiai temai skirti renginiai lapkritį ir gruodį dar vyks Punsko (Lenkija) ir Bauskės (Latvija) lietuvių bendruomenėse.

Dalia Užpelkienė
Šilutės F. Bajoraičio VB direktorė, projekto vadovė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Sutikta Birutės Morkevičienės knyga „Saulės taku“

Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje kovo 28-osios pavakarę įvyko susitikimas su Šilutės trečiojo amžiaus universiteto literatų sambūrio „Vėdrynas“ literate, Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjungos nare Birute Morkevičiene, pristatyta jos nauja knyga „Saulės taku“. Šilutėje gyvenanti literatė yra išleidusi keturias autorines knygas, devynių knygų redaktorė,  penkių – bendraautorė. B. Morkevičienė publikuoja straipsnius rajono spaudoje, eilėraščius – laikraštyje „Gintaro gimtinė“. Renka medžiagą ir teikia rajono laikraščio „Šilokarčema“ literatų sambūrio „Vėdrynas“ pasiūlytam priedui „Žodžio šviesoje“. Susitikimo metu autorės poeziją skaitė Šilutės pirmosios gimnazijos moksleiviai.

Momentiniai mokėjimai bus vykdomi ir Velykų laikotarpiu

Lietuvos bankas primena, kad šventiniu laikotarpiu dėl momentinių mokėjimų teikiamų galimybių didžioji dauguma mokėjimo paslaugomis besinaudojančių klientų galės pervesti pinigus į sąskaitą kitame banke ar elektroninių pinigų įstaigoje (EPĮ) per kelias sekundes. Įprastus pavedimus atliekantys klientai turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad jie nebus vykdomi Didįjį penktadienį, šventinį savaitgalį ir antrąją šv. Velykų dieną, t. y. kovo 29-balandžio 1 dienomis. Momentiniai mokėjimai gavėjams kitose finansų įstaigose bus atliekami kaip įprastai – 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę. Juos

Lankantiems gražiausias Lietuvos vietas – nuostabius vaizdus atveriantys apžvalgos bokštai

Lietuvoje – daugiau nei 30 kvapą gniaužiančias panoramas atveriančių apžvalgos bokštų, kurie kartu su kitais gamtoje esančiais turistiniais objektais nuolat patenka tarp populiariausių keliautojų pasirinkimų, rodo kasmet atliekami vietinio turizmo tyrimai. Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ kartu su turizmo informacijos centrais ir Valstybine saugomų teritorijų tarnyba parengė rekomenduojamų aplankyti apžvalgos bokštų, apžvalgos ratų, platformų, bokštelių ir kitų statinių sąrašą. Pasiryžę įkopti į visus 36, pasieksite daugiau nei 600 m aukštį, prilygstantį dviem Eifelio bokštams, pastatytiems vienas ant kito.

Netrukus žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?

Įvairūs tyrimai ir gyventojų apklausos rodo, kad du kartus per metus persukinėti laikrodžio rodykles iš žiemos į vasaros laiką ir atvirkščiai daugeliui žmonių nėra priimtina. Apie laiko sukiojimo poveikį žmogaus sveikatai kalbama nuolat, nes tai turi poveikio mūsų fizinei ir psichinei savijautai, išauga kritinių ligų rizika, mažėja darbingumas. Tačiau yra dar viena priežastis, dėl kurios laiko pasukimas dukart metuose tampa mirtinai pavojingu gyvybei. Artūro Juodeikio, „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktoriaus, komentaras Laiko keitimas paveikia ne tik žmogaus sveikatą ir savijautą,

Taip pat skaitykite