„Kapavietė – ne gėlynas…“

Taip sakė Šilutėje įsikūrusio „Raganės“ gėlių salono savininkė Neringa Steponkienė, paprašyta pasidalinti mintimis apie kapaviečių priežiūrą ir puošybą. Ji – agronomė-apželdintoja. Būna kapuose ir pastebi, kaip žmonės, ant kapo gausiai prisodinę įvairiausių gėlių, vargsta. Jei artimieji tegali rečiau atvykti jų palaistyti, gėlės grožio tikrai nesukuria. Be to, anot specialistės, kapavietė – ne gėlynas.

Buvo Motinos diena, artėja Tėvo diena. Gal Neringos Steponkienės patarimai pravers tvarkantiems kapavietes.

„Raganės“ gėlių salono savininkė Neringa Steponkienė.

– Ką jūs turite galvoje sakydama, kad žmonės, tvarkydami artimųjų kapus, vargsta? – pradėjome pokalbį su N. Steponkiene.
– Kad prisodina įvairių gėlių, neįvertinę dirvožemio, ar vieta saulėta, ar pavėsis, kada galės atvažiuoti palaistyti, ar tos gėlės mėgsta drėgmę ir visa kita. Gaila žmonių, gaila ir tų gėlių… Tvarkydami kapavietę turėtume atkreipti dėmesį į akmens spalvą, paminklo formą, kuri gali būti stačiakampė ar apvalių formų. Jeigu kapavietė visa uždengta plokštėmis, tinka tik vazonas su gėlėmis. Jeigu tarp plokščių palikta vietos gėlėms ar daugiamečiam krūmeliui, svarbu tinkamai juos parinkti. Negali augalai būti aukšti, išsišakoję. Tinka daugiametis krūmelis, kurį galima formuoti karpant. Juk tai, ką pasodiname, yra akcentas, tik dėmesio ženklas. Tai ne tikslas užveisti gėlyną ar gausiai prisodinti medelių…
– Pakalbėkime apie tvarkymą kapavietės, kai ji didelė ir pripilta žemės.

– Ar ji visada saulėta, ar nuolat pavėsyje? Tinka šliaužiantis daugiametis augalas. Nereikia gausybės įvairių gėlių – tai ne darželis. Kapuose svarbu ne tik tyla, ramybė, bet ir saikas.
Gal rudenį vertėtų pasodinti tulpių, narcizų, cylių, kurios pavasarį anksti pražysta mėlynai, gal snieguolių, beje, dar su sniegu keliančių baltus žiedelius. Nužydi – nukerpi. Tada galima sodinti našlaites. Jos ir mėgstamos, ir pagrindinės pavasarį kapuose sodinamos gėlės. Jeigu norisi sodinti kitas gėles, našlaites reikia išrauti. Jei vieta saulėta, tinka ledinukės, kurios ilgai žydi, jas galima rečiau laistyti. Begonijas reikės dažniau palaistyti, joms reikia ir pavėsio. Priminsiu ir pelargoniją, užmirštą gėlę, kuri retai laistoma, yra įvairių spalvų, galima pasirinkti ir pagal aukštį, ir pagal žiedų dydį.

– Begonijos, pelargonijos, ledinukės yra labai įvairių spalvų. Ar ant kapo tinka tik vienos spalvos gėlės?
– Jeigu kapavietė didelė, galima gėles sodinti ir dviem eilėmis, tačiau vienos spalvos, na, gal dviejų, jeigu dera tarpusavyje. Patarčiau vengti baltai žydinčių, nes po lietaus ar saulėje žiedai paruduoja.

Kapavietė – tai ne tik ta dalis, kurioje, tarkim, palaidotas artimasis. Tvarkome ir puošiame visą kapavietę, o ne jos pusę. Jeigu paminklas stačiakampis, galima gėles sodinti linijomis, kampu, jeigu su apvalumais, gėles patartina išdėstyti lenktomis linijomis.

Į vazą gėlių patarčiau nemerkti, jeigu kas tris dienas negalėsite pakeisti vandens, kuris surūgsta. Įprastą plastikinę vazą geriau įkasti į žemę, nes ji nei graži, nei tinka, juk nėra plastiko paminklo, be to, vėjas greitai nuverčia. Jeigu vaza tinka prie paminklo, kaip ir žvakidė, – gerai. Saikas ir čia svarbu. Gerai žvakės, kurios dega kelias dienas. Svarbu, kaip dažnai galite atvykti į kapines.

Plokšte uždengtą kapavietę galima papuošti vazone pasodinta gėle. VE.lt nuotr.

– O kaip jūs vertinate kapavietės uždengimą plokštėmis?
– Bėda, kad dabar žmonės ima dideles kapavietes. Anksčiau, pamenate, šeimai užtekdavo vienos. Dabar, kai nemažai žmonių išvyksta gyventi į užsienį, praktiškumas diktuoja norą rinktis plokštes. Prieš kelerius metus, gal vos prieš trejus, tas kapavietės uždengimas plokštėmis man buvo baisus. Bet kai pasikalbu su išvykusiais į užsienį, kai jie parvažiuoja vos kartą per metus, tai – išeitis. Kaip minėjau, gyvasties ženklo ir ant tokio kapo reikia: gal krūmelio, gal vazone pasodintų gėlių. Juk ne gausa svarbu. Žaliuoja koks augalas – jo ir užtenka. Kartais įsikabiname į tą kapavietę… Dėl savęs… Margumyno tikrai nereikia. Ir ne spalva svarbu, bet saikas.

– Kokių gėlių „Raganės“ salone žmonės perka nešti į kapus?
– Daugiausia – baltų rožių, dar gvazdikų, lelijų, chrizantemų. Nereikia ant kapo merkti lelijų nesutrumpinus jų koto, jeigu karšta, lelijų žiedai sukepa. Visoms pamerktoms gėlėms kas tris dienas būtina pakeisti vandenį. Dažnai darome gėlių kompozicijas. Čia pageidaujama rožių su tinkančiomis smulkiažiedėmis bei žaliais priedais.

– Tai ką patarsite sodinti kapuose?
– Lakišius, kurie žydi iki šalnų. Prisiminkime verbenas, kurios nemėgsta gausaus laistymo. Dar yra įvairiausių neaukštų jurinukų. Pavėsiui tinka sprigės. Gražios mėlynos ar baltos lobelijos. Jau minėjau pelargonijas. Žinoma, ir serenčiai, kurie gana išvermingi ir nereiklūs. Tinka ir kapinėse dažna pilkoji žolė – tokie vešlūs krūmeliai. Trejus metus nepersodintos gražiai augs daugiametės: čiobreliai, dekoratyvinis citrininis, žemaūgis šilokas, ožekšnis, notra, perkūnropė, katpėdė. Pavėsyje vešės gebenė, melsvė, žiemė, bergenija, verta neužmiršti ir levandos. Kruopščiai parinkus daugiametes, nereikės sodinti vienmečių gėlių. Svyrantis žemaūgis berželis? Žemaūgė rojaus obelaitė? Kodėl ne! Tinka, tik teks per metus gal du kartus apkarpyti. Gražu žema tuja. Yra labai įvairių šliaužiančių augalų. Sodinami ir viržiukai, kurių gausu įvairių. Būna krūmelių iš kelių spalvų. Tinka ir tokie, svarbu sodinti visus vienodus.

Jau minėjau, jog kapavietėje užtenka poros spalvų. Jeigu bus kelios (balta, mėlyna, raudona, geltona ir kitokių), taip nedera. Manau, kad nėra būtina visą kapavietę apsodinti žydinčiomis gėlėmis. Tvarkingi krūmeliai, daugiametės gėlės greitai nenuvys, jų neiškepins saulė, net jeigu ir rečiau paliesite. Ir rūpesčių bus mažiau, nes daugiamečių kasmet nereikia persodinti.

Motinos dieną pirko ir skintas gėles, ir vazonuose, ir gėlių puokštes, kompozicijas. O štai per Tėvo dieną paklausios chrizantemos. Matyt, į kapus nešti. Gal tėvams, sakau, vaikai gėlių nedovanoja?

– Ar teko ruošti šimto rožių puokštę?
– Visko buvo… Juk būna ir jubiliejai, būna ir vaikino noras apdovanoti savo mylimąją. Žinote, kartais vieno žmogaus vienas žiedas būna iš visos širdies, o kito kelios dešimtys žiedų norint pasirodyti, pasipuikuoti.

Kalbėjosi Stasė SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Pagėgių krašto kultūros darbuotojai netradiciškai minėjo Pasaulinę kultūros dieną

Pasaulinę kultūros dieną – balandžio 15-ąją –  Pagėgių sav. kultūros srities atstovai (Vydūno viešosios bibliotekos ir filialų, M. Jankaus muziejaus ir kultūros centro specialistai) dalyvavo mažlietuviško kulinarinio paveldo sklaidai skirtoje edukacijoje „Lietuvininkų valgių ypatumai“.   Šią kulinarinę edukaciją dovanojo, medaus desertus su belgišku šokoladu Pagėgių krašto kultūros darbuotojams įteikė bei nuoširdžiausius sveikinimo žodžius tarė kaimo turizmo sodybos „Mociškių palivarkas“ šeimininkai Rasa ir Sigitas Stoniai. Pasaulinės kultūros dienos proga kultūros darbuotojus sveikinusi Savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Ingrida

Vydūno viešoji biblioteka kviečia minėti 24-ąją Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę

Tradiciškai paskutinę balandžio mėnesio savaitę šalyje minima Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė – svarbiausia savaitė šalies bibliotekoms. Nors Lietuvoje 24-oji Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė minima nuo 2024 m. balandžio 23 d., Pagėgių krašte ji prasidės anksčiau –balandžio 18 d. Pagėgių sav. Vydūno viešoji biblioteka bei jos filialai balandžio 18-29 dienomis kvies visuomenę drauge paminėti šią savaitę. Šių metų tema – „Europos šeimoje“, skirta kalbėtis apie bendrą kuriamą vienybę, lygybę ir vertybes. Pagėgių krašto bibliotekos lankytojams siūlys daugybę įvairių veiklų – knygų pristatymų,

Miškasodyje – vėl ir Saugų seniūnijos bendruomenė

Nors miškasodis Lietuvoje paskelbtas balandžio 20 d., artėjantį šeštadienį, „Šilutės baldų“ įmonės kolektyvas kartu su kolegomis iš SBA, Saugų seniūnijos bendruomenė jau paviešino gerų žinių: medelių pasodinta, padirbėta iš peties… Saugų bendruomenė paskelbė: „Miškasodyje dalyvavome ir šiemet! Ačiū Šilutės krašto miškininkams už galimybę prisidėti prie šios gražios akcijos, kuri šiemet vyko Saugų seniūnijos teritorijoje. Pasodinta 3000 pušų, 1700 eglių ir 700 beržo sodinukų“.  

Šilutėje pasodintas ąžuoliukas, skirtas 100-metį mininčiai Lietuvos dainų šventei

Balandžio 15 d. Šilutės rajono savivaldybės vicemerė Daiva Žebelienė kartu su Šilutės krašto kultūrininkais parke prie Šilutės kultūros ir pramogų centro pasodino simbolinį ąžuoliuką, skirtą šimtmetį mininčiai Lietuvos dainų šventei ,,Kad giria žaliuotų“. Primename, kad į šią dainų šventę vyks beveik 400 Šilutės rajono šokėjų, dainininkų, muzikantų. Komunikacijos skyrius

Taip pat skaitykite